|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2020-09-07 16:27
|
|
|
Šukių piliakalnis yra gavęs kaimo, kurio laukuose dunkso, vardą.
Kęstučio INKRATOS nuotr.
Mūsų rajono kalvotas pietinis pakraštys malonus akiai, gyvas ir svarbus istorine prasme. Nuo kalvų atsiveria tolių grožis ir erdvės didybė. Žmonės mylėjo kalvas, sugalvodavo joms taiklius vardus, apie jas kūrė pasakojimus. Vasarą ant kalvų organizuodavo šventes ir jaunimo pasilinksminimus – gegužines, degino Joninių laužus, rinkdavo vaistažoles, žemuoges. Kalnai – žmonių gyvenimo liudininkai, tad domėkimės ir suprasime jų pasakojimus.
Saugojo turtą
I–II tūkstantmetyje ant patogesnių, upelių vingiais apjuostų kalvų žmonės statė medines pilis, kuriose slėpėsi nuo užpuolikų. Dauguma archeologų piliakalnių apgyvendinimą sieja su žemdirbystės ir gyvulininkystės vystymusi. Jis leido kai kurioms gyventojų bendruomenėms sukaupti daugiau turto, kurį apsaugoti reikėjo įtvirtintų gyvenviečių.
Dėl šaltinių trūkumo kai kurias kalvas sunku identifikuoti kaip piliakalnius. Manoma, kad ant jų galėjo stovėti nedidelės medinės pilys, kurios buvo sudegintos, todėl neliko ten vykusio gyvenimo pėdsakų. Anuomet trūko metalinių darbo įrankių, dėl to gentys apdirbdavo tik nedidelius žemės plotus, taikė lydiminę žemdirbystę, dažnai keldavosi gyventi į kitą vietą, todėl kalvas mažai pakeisdavo, statė tik laikinus įtvirtinimus. Tokius kalnus archeologai vadina menamais piliakalniais. Mūsų rajone tokie yra Vaišvilų, Šilbalių, Užbalių, Podvarko miške esantys kalneliai. Piliakalniais pagal išvaizdą ir istorinius šaltinius taip pat laikoma keturiolika mūsų rajono kalvų.
Piliakalniai
Įdomiausi ir geriausiai ištyrinėti yra Pajevonio, Rasių, Pavištyčio ir Vištyčio II Lauko piliakalniai. Juos tyrinėjo Lietuvos archeologijos pradininkas Petras Tarasenka, kasinėjo Jonas Basanavičius, vėliau – Pranas Kulikauskas. Buvo rasta keramikos, įrankių fragmentų bei kitų žmonių gyvenimo pėdsakų.
Piliakalniai dažniausiai vadinami kaimų, kurių laukuose dunkso, pavadinimais: Misviečių, Šukių, Pavištyčio, Navadolės ir kt. Apie juos žmonės sukūrė įvairiausių pasakojimų.
Legenda sako, kad Vištyčio kalnelį, prijuostėje nešdama žemes, supylė nužudyto mylimojo gedėjusi tenykštė dvarininkaitė Pilė. Pagal jos vardą kalnas buvo pavadintas Piliakalniu.
Pavištyčio piliakalnis stūkso natūralioje kalvoje. Jo šiaurinėje papėdėje telkšo nedidelis ežerėlis, vakarinę ir pietinę pusę juosia pelkėtos daubos, o rytinėje pusėje tęsiasi aukštų kalvų juosta. Padavimas byloja, kad kadaise piliakalnyje nugrimzdo bažnyčia, o Šv. Velykų rytą girdėti jos varpų skambėjimas.
Piliakalnių (Rasių) piliakalnis Aistos upelio vingyje, aukštumos krašte, – tai buvusi V–XII a. gyvenvietė ir pilis su priešpiliu bei apsaugos pylimais. Romantikai mano, kad ten stovėjo kunigaikščio Margirio pilis. Tą liudija gausūs archeologiniai radiniai, Aistos bei netoli esančių Pelenių ir Margų kaimų pavadinimai.
Apie Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnį tyrinėtojai kraštotyrininkai mano, kad senovėje tai buvo svarbus jotvingių karinis ir religinis centras. Tą liudija vienas iš didžiausių Užnemunėje piliakalnių, apjuostas Jevonio ir Ėglupio upių, apsaugotas trigubais pylimais ir grioviais, bei netoliese esantys kiti piliakalniai – lyg svarbiausios pilies apsaugininkai.
Įdomesni kalneliai
Ilgasis kalnas – tai ilgas reljefo paaukštėjimas netoli Vištyčio ežero. Kalno viršuje stovi vėjo malūnas (pagal buvusio savininko pavardę vadinamas Kanapkio malūnu) bei memorialas, skirtas sušaudytų žmonių atminimui. 1941 m. liepos 14 d. ant kalno buvo sušaudyta apie 60 aplinkinių kaimų komunistuojančių vyrų, o rugsėjo mėnesį – apie 200 žydų ir karo belaisvių. Jų atminimui 1947 m. buvo įrengtas memorialas. 1979 m. jis rekonstruotas, pastatytas skulptoriaus Roberto Antinio paminklas. Gaila, kad įdomus paminklas neišliko – XX a. pabaigoje jį nuniokojo metalų vagys.
Dabar ant kalno yra tujomis apsodintas takas, sienelės ir užrašai. Džiugu, kad atgimė senasis malūnas, po restauracijos laukiantis lankytojų.
Grybkalnis
Grybkalnis, kartais dar vadinamas Bambinių kalnu, – lyg kupolas iškilęs Gražiškių apylinkėje. Kalnelis iš tolo panašus į bambą, todėl kaimas pavadintas Bambiniais. Ant kalno buvo rasti plokštinio kapinyno pėdsakai. Prie jo sueina trijų kaimų – Bambinių, Vaitkabalių ir Lankupėnų – ribos. Tarpukaryje čia buvo žymaus Gražiškių šviesuolio, 1935–1936 m. Suvalkijos streiko dalyvio Prano Eidukaičio sodyba. Kalno šlaitus artimiausi ūkininkai Eidukaičiai ir Subačiai apsodino liepomis, beržais, eglėmis, augo avietynai, grybautojai rasdavo grybų. Vietinis jaunimas čia rengdavo gegužines, per Jonines užkurdavo laužus, vėlesnių laikų abiturientai eidavo pasitikti saulės.
Ir dabar Grybkalnis, viliojantis savo aukščiu ir žaluma, suintriguoja važiuojančiuosius keliu Kalvarija–Vištytis. Netoli jo yra kitas kalnas, senovėje vadintas Svirkalniu, dabar labiau žinomas Kijausko kalno vardu. Įdomu, kad prie Gražiškių buvo du Svirkalniai – vienas pietinėje, kitas šiaurinėje pusėje.
Svirkalnis
Apjuostas Širvintos upės vingio, svyrantis kalnas iškilęs netoli kelio Vilkaviškis–Gražiškiai, Duonelaičių kaimo šiauriniame pakraštyje. Papėdėje teka Širvinta, ant kalno ribojasi Karpiejų, Duonelaičių, Jakiškių ir Šilbalių kaimai, o viršuje augantys beržai ir liepos saugo draugiškų kaimynų ramybę. Kalną taip pavadino, nes jo šlaitai iš vienos pusės nuolaidesni, o iš kitos statesni, todėl atrodo, kad jis pasviręs. Legenda pasakoja, kad ant kalno augę dvišakiai medžiai, iš kurių kaimo žmonės darydavę šulinių svirtis. Kalną imta vadinti Svirtkalniu, vėliau garsas t išnyko ir liko vardas Svirkalnis.
II pasaulinio karo metais ten buvo įruošti bunkeriai, apkasai, vyko įnirtingi mūšiai. Vietiniai seneliai pasakojo, kad 1944 m. vasarą stačiu Širvintos krantu važiavo tankai. Kranto kraštas, neišlaikęs jų svorio, nuvirto ir žemėmis užpylė vieną tanką.
Pokaryje prie Svirkalnio savo slėptuvę turėjo partizanas Vincas Kučinskas-Robinzonas ir keli jo būrio kovotojai. Taigi, aplankiusieji Svirkalnį gali pasigrožėti nuo jo atsiveriančiais vaizdais, prisiminti laisvės kovas ir šiose apylinkėse garsėjusį partizaną Robinzoną bei paieškoti Širvintos pakrantėje po nuošliauža palaidoto tanko.
Elena RUPEIKIENĖ
Kraštotyrininkė, istorikė
(Bus daugiau)
Mūsų rajono kalvotas pietinis pakraštys malonus akiai, gyvas ir svarbus istorine prasme. Nuo kalvų atsiveria tolių grožis ir erdvės didybė. Žmonės mylėjo kalvas, sugalvodavo joms taiklius vardus, apie jas kūrė pasakojimus. Vasarą ant kalvų organizuodavo šventes ir jaunimo pasilinksminimus – gegužines, degino Joninių laužus, rinkdavo vaistažoles, žemuoges. Kalnai – žmonių gyvenimo liudininkai, tad domėkimės ir suprasime jų pasakojimus. |
I–II tūkstantmetyje ant patogesnių, upelių vingiais apjuostų kalvų žmonės statė medines pilis, kuriose slėpėsi nuo užpuolikų. Dauguma archeologų piliakalnių apgyvendinimą sieja su žemdirbystės ir gyvulininkystės vystymusi. Jis leido kai kurioms gyventojų bendruomenėms sukaupti daugiau turto, kurį apsaugoti reikėjo įtvirtintų gyvenviečių.
Dėl šaltinių trūkumo kai kurias kalvas sunku identifikuoti kaip piliakalnius. Manoma, kad ant jų galėjo stovėti nedidelės medinės pilys, kurios buvo sudegintos, todėl neliko ten vykusio gyvenimo pėdsakų. Anuomet trūko metalinių darbo įrankių, dėl to gentys apdirbdavo tik nedidelius žemės plotus, taikė lydiminę žemdirbystę, dažnai keldavosi gyventi į kitą vietą, todėl kalvas mažai pakeisdavo, statė tik laikinus įtvirtinimus. Tokius kalnus archeologai vadina menamais piliakalniais. Mūsų rajone tokie yra Vaišvilų, Šilbalių, Užbalių, Podvarko miške esantys kalneliai. Piliakalniais pagal išvaizdą ir istorinius šaltinius taip pat laikoma keturiolika mūsų rajono kalvų.
Įdomiausi ir geriausiai ištyrinėti yra Pajevonio, Rasių, Pavištyčio ir Vištyčio II Lauko piliakalniai. Juos tyrinėjo Lietuvos archeologijos pradininkas Petras Tarasenka, kasinėjo Jonas Basanavičius, vėliau – Pranas Kulikauskas. Buvo rasta keramikos, įrankių fragmentų bei kitų žmonių gyvenimo pėdsakų.
Piliakalniai dažniausiai vadinami kaimų, kurių laukuose dunkso, pavadinimais: Misviečių, Šukių, Pavištyčio, Navadolės ir kt. Apie juos žmonės sukūrė įvairiausių pasakojimų.
Legenda sako, kad Vištyčio kalnelį, prijuostėje nešdama žemes, supylė nužudyto mylimojo gedėjusi tenykštė dvarininkaitė Pilė. Pagal jos vardą kalnas buvo pavadintas Piliakalniu.
Pavištyčio piliakalnis stūkso natūralioje kalvoje. Jo šiaurinėje papėdėje telkšo nedidelis ežerėlis, vakarinę ir pietinę pusę juosia pelkėtos daubos, o rytinėje pusėje tęsiasi aukštų kalvų juosta. Padavimas byloja, kad kadaise piliakalnyje nugrimzdo bažnyčia, o Šv. Velykų rytą girdėti jos varpų skambėjimas.
Piliakalnių (Rasių) piliakalnis Aistos upelio vingyje, aukštumos krašte, – tai buvusi V–XII a. gyvenvietė ir pilis su priešpiliu bei apsaugos pylimais. Romantikai mano, kad ten stovėjo kunigaikščio Margirio pilis. Tą liudija gausūs archeologiniai radiniai, Aistos bei netoli esančių Pelenių ir Margų kaimų pavadinimai.
Apie Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnį tyrinėtojai kraštotyrininkai mano, kad senovėje tai buvo svarbus jotvingių karinis ir religinis centras. Tą liudija vienas iš didžiausių Užnemunėje piliakalnių, apjuostas Jevonio ir Ėglupio upių, apsaugotas trigubais pylimais ir grioviais, bei netoliese esantys kiti piliakalniai – lyg svarbiausios pilies apsaugininkai.
Ilgasis kalnas – tai ilgas reljefo paaukštėjimas netoli Vištyčio ežero. Kalno viršuje stovi vėjo malūnas (pagal buvusio savininko pavardę vadinamas Kanapkio malūnu) bei memorialas, skirtas sušaudytų žmonių atminimui. 1941 m. liepos 14 d. ant kalno buvo sušaudyta apie 60 aplinkinių kaimų komunistuojančių vyrų, o rugsėjo mėnesį – apie 200 žydų ir karo belaisvių. Jų atminimui 1947 m. buvo įrengtas memorialas. 1979 m. jis rekonstruotas, pastatytas skulptoriaus Roberto Antinio paminklas. Gaila, kad įdomus paminklas neišliko – XX a. pabaigoje jį nuniokojo metalų vagys.
Dabar ant kalno yra tujomis apsodintas takas, sienelės ir užrašai. Džiugu, kad atgimė senasis malūnas, po restauracijos laukiantis lankytojų.
Grybkalnis, kartais dar vadinamas Bambinių kalnu, – lyg kupolas iškilęs Gražiškių apylinkėje. Kalnelis iš tolo panašus į bambą, todėl kaimas pavadintas Bambiniais. Ant kalno buvo rasti plokštinio kapinyno pėdsakai. Prie jo sueina trijų kaimų – Bambinių, Vaitkabalių ir Lankupėnų – ribos. Tarpukaryje čia buvo žymaus Gražiškių šviesuolio, 1935–1936 m. Suvalkijos streiko dalyvio Prano Eidukaičio sodyba. Kalno šlaitus artimiausi ūkininkai Eidukaičiai ir Subačiai apsodino liepomis, beržais, eglėmis, augo avietynai, grybautojai rasdavo grybų. Vietinis jaunimas čia rengdavo gegužines, per Jonines užkurdavo laužus, vėlesnių laikų abiturientai eidavo pasitikti saulės.
Ir dabar Grybkalnis, viliojantis savo aukščiu ir žaluma, suintriguoja važiuojančiuosius keliu Kalvarija–Vištytis. Netoli jo yra kitas kalnas, senovėje vadintas Svirkalniu, dabar labiau žinomas Kijausko kalno vardu. Įdomu, kad prie Gražiškių buvo du Svirkalniai – vienas pietinėje, kitas šiaurinėje pusėje.
Apjuostas Širvintos upės vingio, svyrantis kalnas iškilęs netoli kelio Vilkaviškis–Gražiškiai, Duonelaičių kaimo šiauriniame pakraštyje. Papėdėje teka Širvinta, ant kalno ribojasi Karpiejų, Duonelaičių, Jakiškių ir Šilbalių kaimai, o viršuje augantys beržai ir liepos saugo draugiškų kaimynų ramybę. Kalną taip pavadino, nes jo šlaitai iš vienos pusės nuolaidesni, o iš kitos statesni, todėl atrodo, kad jis pasviręs. Legenda pasakoja, kad ant kalno augę dvišakiai medžiai, iš kurių kaimo žmonės darydavę šulinių svirtis. Kalną imta vadinti Svirtkalniu, vėliau garsas t išnyko ir liko vardas Svirkalnis.
II pasaulinio karo metais ten buvo įruošti bunkeriai, apkasai, vyko įnirtingi mūšiai. Vietiniai seneliai pasakojo, kad 1944 m. vasarą stačiu Širvintos krantu važiavo tankai. Kranto kraštas, neišlaikęs jų svorio, nuvirto ir žemėmis užpylė vieną tanką.
Pokaryje prie Svirkalnio savo slėptuvę turėjo partizanas Vincas Kučinskas-Robinzonas ir keli jo būrio kovotojai. Taigi, aplankiusieji Svirkalnį gali pasigrožėti nuo jo atsiveriančiais vaizdais, prisiminti laisvės kovas ir šiose apylinkėse garsėjusį partizaną Robinzoną bei paieškoti Širvintos pakrantėje po nuošliauža palaidoto tanko.
Elena RUPEIKIENĖ
Kraštotyrininkė, istorikė
(Bus daugiau)
Galerija: Svirkalnis
Publikuota: 2020-09-07 16:27:00
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones
* „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|