|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gamta
|
|
|
Lietuva nėra kalnų kraštas, todėl žmonių žvilgsnius traukia laukuose ar miškuose stūksantys dideli akmenys. O patys didžiausi rieduliai yra priskirti saugomiems gamtos paminklams.
Daugelis lietuvių žino žymiausiuosius akmenis – Puntuką ir Barstyčių riedulį, o dažnas ir suabejoja, kuris iš jų yra didesnis. Iš tiesų iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmeniu, kol Puokėje nebuvo aptiktas Barstyčių akmuo.
Iki šiol buvo fiksuojama tik didžiųjų Lietuvos akmenų apimtis, aukštis, ilgis ir plotis, tačiau dabar geologai apskaičiavo šių riedulių tūrį ir nustatė, kiek jie sveria.
Patvirtinta, jog Skuodo rajone esantis Barstyčių akmuo, kurio tūris – 189, 49 m3, yra pats sunkiausias Lietuvoje aptiktas akmuo. Jis sveria 512 tonų.
Antras pagal svorį – šalia Anykščių stūksantis žymusis Puntukas, kurio svoris yra 446 tonos.
Paskui šiuos du riedulius rikuojasi Kelmės rajono Kriaučiaus akmuo (356 t), mitologiniams arba apeiginiams akmenims priskiriamas Mokas (Ukmergės rajonas, 260 t), didžiuoju kūliu vadinamas Šilalės akmuo (209 t).
O šeštoje vietoje yra Vilkaviškio rajono riedulių karalius, gražuolis Vištyčio akmuo. Jo tūris – 70, 66 m³, svoris – 191 tona, o uoliena – mikroklininis granitas su biotitu.
Senovėje šis akmuo buvęs maldų aukuru. XVIII a. Vištyčio bažnyčios dokumentuose minimas kaip Švenčiausiosios Trejybės akmuo. XIX a. prie jo vykdavo procesijos, akmuo vietinių labai gerbtas. Vėliau vokiečiai bandė riedulį susprogdinti ir panaudoti statybų reikmėms, bet nuskėlė tik nedidelę jo dalį.
Šio riedulio viršuje yra įdubimas, vadinamas velnio pėda. Viena iš legendų byloja, kad ant akmens sėdėjęs velnias ir verkęs. Akmens įdubose susikaupęs vanduo – tai velnio ašaros, padedančios išgydyti sergantįjį. Pasak kitos legendos, velnias užpykęs norėjo sugriauti Vištyčio bažnyčią. Jis nešėsi tam didelį akmenį, bet dvyliktą valandą sugiedojęs gaidys ir jam tekę nešulį mesti. Kad nesumaišytų su kitais akmenimis, šį pažymėjęs pėda, bet vėliau savo užmojį pamiršęs.
Kaip geologai be svarstyklių nustato akmens svorį? Pirmiausiai mastelinio modeliavimo būdu arba pritaikius Archimedo išvestą sferos tūrio apskaičiavimo formulę nustatomas riedulio tūris. Jį žinant galima sužinoti ir riedulio svorį. Tam reikalingas akmenį sudarančios medžiagos tūrio ir masės santykis, t. y. tankis. Lietuvos didžiausius riedulius sudaro gana tankios granito ir gneiso uolienos, kurių tankis yra 2, 6–2, 8 g/cm³. Galime palyginti: smiltainio tankis – apie 2, 2–2, 5 g/cm3.
„Santakos“ inf.
Lietuva nėra kalnų kraštas, todėl žmonių žvilgsnius traukia laukuose ar miškuose stūksantys dideli akmenys. O patys didžiausi rieduliai yra priskirti saugomiems gamtos paminklams. |
Daugelis lietuvių žino žymiausiuosius akmenis – Puntuką ir Barstyčių riedulį, o dažnas ir suabejoja, kuris iš jų yra didesnis. Iš tiesų iki 1957 m. Puntukas laikytas didžiausiu Lietuvos akmeniu, kol Puokėje nebuvo aptiktas Barstyčių akmuo.
Iki šiol buvo fiksuojama tik didžiųjų Lietuvos akmenų apimtis, aukštis, ilgis ir plotis, tačiau dabar geologai apskaičiavo šių riedulių tūrį ir nustatė, kiek jie sveria.
Patvirtinta, jog Skuodo rajone esantis Barstyčių akmuo, kurio tūris – 189, 49 m3, yra pats sunkiausias Lietuvoje aptiktas akmuo. Jis sveria 512 tonų.
Antras pagal svorį – šalia Anykščių stūksantis žymusis Puntukas, kurio svoris yra 446 tonos.
Paskui šiuos du riedulius rikuojasi Kelmės rajono Kriaučiaus akmuo (356 t), mitologiniams arba apeiginiams akmenims priskiriamas Mokas (Ukmergės rajonas, 260 t), didžiuoju kūliu vadinamas Šilalės akmuo (209 t).
O šeštoje vietoje yra Vilkaviškio rajono riedulių karalius, gražuolis Vištyčio akmuo. Jo tūris – 70, 66 m³, svoris – 191 tona, o uoliena – mikroklininis granitas su biotitu.
Senovėje šis akmuo buvęs maldų aukuru. XVIII a. Vištyčio bažnyčios dokumentuose minimas kaip Švenčiausiosios Trejybės akmuo. XIX a. prie jo vykdavo procesijos, akmuo vietinių labai gerbtas. Vėliau vokiečiai bandė riedulį susprogdinti ir panaudoti statybų reikmėms, bet nuskėlė tik nedidelę jo dalį.
Šio riedulio viršuje yra įdubimas, vadinamas velnio pėda. Viena iš legendų byloja, kad ant akmens sėdėjęs velnias ir verkęs. Akmens įdubose susikaupęs vanduo – tai velnio ašaros, padedančios išgydyti sergantįjį. Pasak kitos legendos, velnias užpykęs norėjo sugriauti Vištyčio bažnyčią. Jis nešėsi tam didelį akmenį, bet dvyliktą valandą sugiedojęs gaidys ir jam tekę nešulį mesti. Kad nesumaišytų su kitais akmenimis, šį pažymėjęs pėda, bet vėliau savo užmojį pamiršęs.
Kaip geologai be svarstyklių nustato akmens svorį? Pirmiausiai mastelinio modeliavimo būdu arba pritaikius Archimedo išvestą sferos tūrio apskaičiavimo formulę nustatomas riedulio tūris. Jį žinant galima sužinoti ir riedulio svorį. Tam reikalingas akmenį sudarančios medžiagos tūrio ir masės santykis, t. y. tankis. Lietuvos didžiausius riedulius sudaro gana tankios granito ir gneiso uolienos, kurių tankis yra 2, 6–2, 8 g/cm³. Galime palyginti: smiltainio tankis – apie 2, 2–2, 5 g/cm3.
„Santakos“ inf.
Publikuota: 2020-09-10 08:11:21
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|