|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Istorija
|
|
|
Eksponatai perkelti į rąstų pastatą, kurio duris puošia muziejaus įkūrėjo Kazimiero Skučo inicialai.
Nuotr. iš Vilkaviškio vyskupijos feisbuko paskyros.
Mūsų rajono gyventojus turėtų sudominti Rimorystės muziejus Veiverių miestelyje: kelias netolimas, o muziejus – vienintelis toks šalyje.
Nuo šios vasaros Rimorystės muziejus veikia naujame pastate pačiame Veiverių (Prienų r. sav.) centre, parapijai priklausančiame sklype šalia bažnyčios. Senąjį lietuvių amatą – rimorystę – šiuolaikiniam žmogui primenantis muziejus yra įkurtas buvusio Veiverių parapijos klebono Kazimiero Skučo, beje, gimusio šiame miestelyje, rūpesčiu. Nuo 2006-ųjų iki šiol ekspozicija glaudėsi Veiverių bažnyčiai priklausančiame kluonelyje.
Buvęs ilgametis parapijos klebonas K. Skučas, kurio vardą turi muziejus, šiandien Lietuvoje yra vienas iš paskutinių pakinktų meistrų – rimorių. Per daugelį metų jo surinkta unikali kolekcija, kurioje esama nemažai žirgo pakinktų, skambalų, balnų, bričkų, važių, karietų, bažnytinių rogių, rimoriaus darbo įrankių, paties klebono restauruotų, siūtų pakinktų ir kamanų, sutaisytų balnų, sumeistrautų brikų ir važių – dabar saugoma deramai. Daugiau kaip pusšimtį metų kunigaujantis devintąją dešimtį įpusėjęs K. Skučas visą gyvenimą puoselėjo meilę žirgams ir rimoriaus amatui. Vertingos ekspozicijos savininkas gali daug ką papasakoti apie prižiūrimus nuosavus žirgus, dar jaunystėje įvaldytą rimoriaus amatą, pademonstruoti šio darbo techniką, parodyti, kaip kinkomi arkliai.
Dabar kun. K. Skučas, pelnęs Prienų miesto garbės piliečio vardą, klebonauja kitoje parapijoje. Dabartinis Veiverių parapijos klebonas Kęstutis Vosylius, radęs sutarimą su savo pirmtaku, rūpinosi muziejaus perkėlimu iš avarinės būklės kluono į naujas patalpas, šių statybomis, deramu ekspozicijos saugojimu. Dabar dvasininkui svarbu, kad muziejuje būtų vedamos ekskursijos, vyktų senojo amato edukacijos.
Naujojo pastato, kuriame įsikūrė Rimorystės muziejus, statybas finansavo Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantys Skučų giminės atstovai. Muziejaus fundatorė ir mecenatė – Milda Skučaitė-Napjus, kun. K. Skučo pusseserė. Būtent ji ragino giminaičius suremti pečius ir ko nors imtis, kad išliekamąją vertę turinti kolekcija nepražūtų. Muziejaus reikmėms ji pati skyrė asmeninių santaupų. Dailaus rąstinio statinio, kurio durys papuoštos Kazimiero Skučo inicialais, projektavimu, projekto vykdymu rūpinosi kita giminaitė – kunigo pusbrolio dukra, architektė Jūratė Mieldažienė.
Pats kun. K. Skučas Rimorystės muziejaus perkėlimą į naująjį pastatą vertina kaip pagarbos ženklą visai Skučų giminei. Beje, muziejuje yra saugoma prieš 100 metų pagaminta sena karieta, kurią K. Skučo krikšto tėvas Bernardas Skučas nusipirko iš rusų generolo. Deramai įkurdintas unikalus muziejus sykiu yra ir Skučų giminės dovana Veiveriams bei visai Lietuvai.
Rimorystės muziejaus ekspozicija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinio muziejaus kolektyvu, papildyta jo etnografinės ikonografijos rinkinyje saugomomis nuotraukomis apie Suvalkijoje ir kituose Lietuvos regionuose paplitusias arklių traukiamas transporto priemones, arklių kinkymo būdus ir puošmenas. Prie ekspozicijos rengimo pasidarbavo Nacionalinio muziejaus skyriaus vedėja Jolanta Bernotaitytė, beje, veiveriškė, į pagalbą atskubėjo Veiverių muziejaus ir bibliotekos darbuotojos, vietos bendruomenių narės.
Naujojo pastato atidarymas ir pašventinimas vyko po tradicinių Veiverių bažnyčios atlaidų.
Įkurtuves šventęs Rimorystės muziejus ir jo puoselėtojai sulaukė Prezidento Gitano Nausėdos, žemės ūkio ministro Andriaus Palionio dėmesio.
Mūsų rajono gyventojus turėtų sudominti Rimorystės muziejus Veiverių miestelyje: kelias netolimas, o muziejus – vienintelis toks šalyje. |
Nuo šios vasaros Rimorystės muziejus veikia naujame pastate pačiame Veiverių (Prienų r. sav.) centre, parapijai priklausančiame sklype šalia bažnyčios. Senąjį lietuvių amatą – rimorystę – šiuolaikiniam žmogui primenantis muziejus yra įkurtas buvusio Veiverių parapijos klebono Kazimiero Skučo, beje, gimusio šiame miestelyje, rūpesčiu. Nuo 2006-ųjų iki šiol ekspozicija glaudėsi Veiverių bažnyčiai priklausančiame kluonelyje.
Buvęs ilgametis parapijos klebonas K. Skučas, kurio vardą turi muziejus, šiandien Lietuvoje yra vienas iš paskutinių pakinktų meistrų – rimorių. Per daugelį metų jo surinkta unikali kolekcija, kurioje esama nemažai žirgo pakinktų, skambalų, balnų, bričkų, važių, karietų, bažnytinių rogių, rimoriaus darbo įrankių, paties klebono restauruotų, siūtų pakinktų ir kamanų, sutaisytų balnų, sumeistrautų brikų ir važių – dabar saugoma deramai. Daugiau kaip pusšimtį metų kunigaujantis devintąją dešimtį įpusėjęs K. Skučas visą gyvenimą puoselėjo meilę žirgams ir rimoriaus amatui. Vertingos ekspozicijos savininkas gali daug ką papasakoti apie prižiūrimus nuosavus žirgus, dar jaunystėje įvaldytą rimoriaus amatą, pademonstruoti šio darbo techniką, parodyti, kaip kinkomi arkliai.
Dabar kun. K. Skučas, pelnęs Prienų miesto garbės piliečio vardą, klebonauja kitoje parapijoje. Dabartinis Veiverių parapijos klebonas Kęstutis Vosylius, radęs sutarimą su savo pirmtaku, rūpinosi muziejaus perkėlimu iš avarinės būklės kluono į naujas patalpas, šių statybomis, deramu ekspozicijos saugojimu. Dabar dvasininkui svarbu, kad muziejuje būtų vedamos ekskursijos, vyktų senojo amato edukacijos.
Naujojo pastato, kuriame įsikūrė Rimorystės muziejus, statybas finansavo Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantys Skučų giminės atstovai. Muziejaus fundatorė ir mecenatė – Milda Skučaitė-Napjus, kun. K. Skučo pusseserė. Būtent ji ragino giminaičius suremti pečius ir ko nors imtis, kad išliekamąją vertę turinti kolekcija nepražūtų. Muziejaus reikmėms ji pati skyrė asmeninių santaupų. Dailaus rąstinio statinio, kurio durys papuoštos Kazimiero Skučo inicialais, projektavimu, projekto vykdymu rūpinosi kita giminaitė – kunigo pusbrolio dukra, architektė Jūratė Mieldažienė.
Pats kun. K. Skučas Rimorystės muziejaus perkėlimą į naująjį pastatą vertina kaip pagarbos ženklą visai Skučų giminei. Beje, muziejuje yra saugoma prieš 100 metų pagaminta sena karieta, kurią K. Skučo krikšto tėvas Bernardas Skučas nusipirko iš rusų generolo. Deramai įkurdintas unikalus muziejus sykiu yra ir Skučų giminės dovana Veiveriams bei visai Lietuvai.
Rimorystės muziejaus ekspozicija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinio muziejaus kolektyvu, papildyta jo etnografinės ikonografijos rinkinyje saugomomis nuotraukomis apie Suvalkijoje ir kituose Lietuvos regionuose paplitusias arklių traukiamas transporto priemones, arklių kinkymo būdus ir puošmenas. Prie ekspozicijos rengimo pasidarbavo Nacionalinio muziejaus skyriaus vedėja Jolanta Bernotaitytė, beje, veiveriškė, į pagalbą atskubėjo Veiverių muziejaus ir bibliotekos darbuotojos, vietos bendruomenių narės.
Naujojo pastato atidarymas ir pašventinimas vyko po tradicinių Veiverių bažnyčios atlaidų.
Įkurtuves šventęs Rimorystės muziejus ir jo puoselėtojai sulaukė Prezidento Gitano Nausėdos, žemės ūkio ministro Andriaus Palionio dėmesio.
Publikuota: 2020-09-10 09:08:15
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|