Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Augintinis

---

Naujas gyvūnas namuose – ne tik džiaugsmas, bet ir didelė atsakomybė, ypač – jei tai jaunesnis nei vienerių metų kačiukas. Būtent šio amžiaus naminiai augintiniai yra padidintos rizikos grupėje, net jeigu jie laikomi namuose ir neišeina į lauką. „Net jeigu kačiuką įsigijote iš veislyno ir parsivežėte į namus, kuriuose nėra jokių kitų gyvūnų, jis nėra visiškai apsaugotas nuo dažniausiai pasitaikančių parazitų ir jų pernešamų infekcijų“, – sako biologijos mokslų daktaras, veterinarijos gydytojas Vytautas Sabūnas.

Infekcijoms neatsparūs nei veislynai, nei prieglaudos

Siekiant nuo pat mažų dienų pasirūpinti kačiuko sveikata ir apsaugoti jį nuo nepastebimai organizmą sekinančių parazitų, reikėtų įsidėmėti, kad jeigu kačiukas atkeliavo iš ten, kur laikoma daug kačių, ar kitų augintinių, didesnė tikimybė, kad jis jau turės vidinių arba išorinių parazitų. Įvairiomis lėtinėmis infekcijomis jaunas gyvūnas gali užsikrėsti ir nuo savo motinos.

„Nors daugelis galvoja, kad veislynas labiau nuo parazitų apsaugota vieta, tai nėra tiesa. Jeigu į teritoriją, kurioje yra daug kačių, patenka bent viena, turinti parazitų ar užsikrėtusi virusine, bakterine infekcija katė, ji gali užkrėsti ir kitas. Didesnę riziką užsikrėsti turi jauni kačiukai. Apskritai, nereikėtų galvoti, kad įsigijus gyvūną, jis bus visiškai sveikas ir apsaugotas nuo visų ligų. Prevencija, tokia kaip antiparazitinės priemonės ir vakcinavimas, reikėtų rūpintis jau nuo pirmųjų dienų, o iškilus klausimams, kaip nepadaryti klaidų – konsultuotis su veterinarijos gydytoju“, – pabrėžia Vytautas Sabūnas.

Pavojai gali tykoti ir naujuose namuose

Deja, net parazitų neturintis kačiukas, atkeliavęs į naują aplinką, gali jais apsikrėsti – nuo to neapsaugos net nuolatinis namų tvarkymas.

„Net jeigu kačiuką laikome tik švariuose namuose ir neišleidžiame jo į lauką, jis nėra apsaugotas nuo išorės pavojų. Mes patys išeiname į lauką ir su savo avaline, drabužiais, galime parsinešti nelabai malonių dalykų. Lervinės parazitų stadijos ir parazitų kiaušinėliai yra mikroskopinio dydžio, todėl užkratą galime parnešti namo to net nepastebėdami. O kadangi maži kačiukai susipažįsta su aplinka viską uostydami ir ragaudami, jiems rizika užsikrėsti vidiniais parazitais, pavyzdžiui, žarnyno kirmėlėmis, ir išoriniais, pavyzdžiui, blusomis, yra didesnė nei suaugusioms katėms“, – konstatuoja veterinarijos gydytojas.

Pašnekovas primena, kad daugelis parazitų, kurie nekelia didelės grėsmės suaugusiai katei, mažam kačiukui gali būti net mirtini: „Jeigu kačiukas labai jaunas, pavyzdžiui, 2 mėnesių, o vidinių arba išorinių parazitų kiekis jo organizme didelis – tai gali baigtis fatališkai. Pavyzdžiui, net toks plačiai paplitęs parazitas kaip blusos, gali sukelti aibę rimtų sveikatos problemų. Kadangi blusos maitinasi krauju, jos gali sukelti dėl geležies trūkumo atsirandančią mažakraujystę, pernešti virusines infekcijas, pavyzdžiui, leukemijos virusą, ir sukelti alerginį dermatitą – dirginti odą, sukelti niežulį, dėl kurio atsiranda žaizdos ir galima antrinė bakterinė infekcija. Be to, blusos perneša kaspinuočius.“

Ypač daug dėmesio apsaugai nuo parazitų reikėtų skirti tuomet, jei planuojate parsinešti mažą kačiuką į namus, kuriuose jau yra kitų keturkojų gyventojų, išeinančių į lauką. Tokiu atveju būtina pasirūpinti, kad „senbuviai“ būtų tvarkingai suvakcinuoti ir gautų apsaugą nuo vidinių ir išorinių parazitų.





Labai jaunų ir vyresnių nei 7 savaičių kačiukų apsauga skiriasi

Užbėgti už akių problemoms, kurias gali sukelti parazitai ir jų platinamos infekcijos, gali padėti prevencinės priemonės. Prieš jas naudojant, reikėtų atsiminti kelis dalykus, sako V. Sabūnas.

„Pirmiausia, reikia naudoti prevencijos priemones tiksliai taip, kaip nurodė veterinarijos gydytojas. Antra, svarbu apsispręsti, kokias priemones naudosime. Galima atskirai naudoti tabletes nuo vidinių parazitų, pavyzdžiui, žarnyno kirmėlių, ir purškalus nuo išorinių parazitų“, – sako pašnekovas.

Purškiamos priemonės nuo išorinių parazitų įprastai naudojamos mažesnio nei 0, 6 kg svorio ir jaunesniems negu 7–8 savaičių amžiaus kačiukams. Pažangesnės, pastarąjį dešimtmetį rinkoje atsiradusios priemonės, kurios veikia platų spektrą parazitų ir užtikrina ilgalaikę, pavyzdžiui, vieną mėnesį, trunkančią apsaugą, naudojamos didesniems, daugiau nei 0, 6 kg sveriantiems kačiukams.

„Jeigu jūsų katė atsivedė kačiukų, ar radote labai jauną kačiuką ir jį priglaudėte – pirmą kartą medikamentus nuo žarnyno parazitų rekomenduojama sugirdyti 3 savaičių amžiaus kačiukui, o vėliau, nuo 7-8 savaitės, prevencijai galima naudoti ir platesnio spektro preparatus“, – sako pašnekovas.

Galiausiai, renkantis priemones, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad katės gali užsikrėsti retomis, bet pasitaikančiomis parazitinėmis infekcijomis – dirofiliarijoze ir plaučių kirmelėmis. Todėl pravartu pasidomėti preparatais, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos apsaugančios nuo šių infekcijų.





Prevencinės priemonės dažniausiai tik išduoda problemos mastą

Tačiau prevencinių priemonių naudojimas – tik pirmasis žingsnis, siekiant apsaugoti naują augintinį. Pašnekovas pabrėžia, kad jau pradėjus naudoti priemones nuo dažniausiai pas mažus kačiukus pasitaikančių parazitų: blusų, erkių, žarnyno kirminų, labai svarbu stebėti gyvūną.

„Jei po priemonių naudojimo kačiukas pradeda vemti, jo išmatose pastebite kirmėlių, reikėtų kreiptis į veterinarą. Svarbu pabrėžti, kad jeigu kačiukas turi suaugusių vidinių parazitų (dažniausiai – askaridžių), tai rimta problema. Pirmiausia, žūdami vidiniai parazitai gali išskirti toksinus, nuodijančius organizmą, antra – prevencinės priemonės neveikia kiaušinėlių, todėl jie vėl gali vystytis žarnyne ar kituose organuose. Tokiais atvejais tik veterinarijos gydytojas, įvertinęs situaciją, gali paskirti tolimesnį gydymą“, – akcentuoja V. Sabūnas.





Kaip tinkamai pasiruošti skiepijimui?

Veterinarijos gydytojas primena, kad kačiuką taip pat būtina dehelmintizuoti, t. y., nukirminti, ruošiantis jį vakcinuoti nuo pasiutligės, leukemijos viruso, parvoviruso, kačių herpeso viruso ir kalicivirozės.

„Parazitai slopina imunitetą, todėl vakcinuojant gali nesusidaryti siekiama apsauga nuo virusinių infekcijų“, – sako pašnekovas ir primena, kad pirmą kartą kompleksine vakcina maži kačiukai turėtų būti skiepijami sulaukę 8–10 savaičių. Todėl likus 1–2 savaitėms iki planuojamos vakcinacijos datos, reikėtų atlikti profilaktinę dehelmintizaciją.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---