|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimas
|
|
|
Gitana Melnykaitė niekada neabejojo savo pasirinkimu būti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Pirmadienį atšvęsta Tarptautinė mokytojų diena. Ją minėjo ir daugiau nei 720 rajono pedagogų. Viena iš jų – Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Gitana MELNYKAITĖ.
Džiaugiasi persigalvojusi
Jei reikėtų surasti žmogų, kurį būtų galima pavadinti idealiu mokytoju, tai G. Melnykaitė neabejotinai būtų viena iš pagrindinių kandidačių. Puiki savo srities specialistė, dievinanti darbą, mylima vaikų, griežta, bet kartu draugiška ir teisinga, aktyvi popamokinėse veiklose – visa tai puikiai tinka šiai lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai.
Nors šiandien G. Melnykaitės beveik niekas neįsivaizduoja kitu amplua, tačiau nedaug trūko, kad ji savo ateitį būtų susiejusi su chemija.
Pati pedagogė pasakojo apie dabartinę profesiją svajojusi nuo pradinių klasių. Tuometinėje Keturvalakių devynmetėje mokykloje besimokiusią Gitaną labiausiai sužavėjo jos pradinių klasių mokytojos Dalės Gavėnienės pavyzdys.
Baigusi mokyklą Keturvalakiuose G. Melnykaitė mokslus tęsė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. Čia mokytis sekėsi labai gerai, gimnazistė buvo gana aktyvi ir užklasinėje veikloje – vedė įvairius kultūrinius renginius ne tik mokykloje, bet ir Marijampolės dramos teatre.
Dar būdama abiturientė būsima pedagogė pasirašė išankstinę sutartį su Kauno technologijos universitetu. Ji ketino studijuoti polimerų pramonę. Visgi vėliau G. Melnykaitė pakeitė savo planus.
„Net nežinau, kodėl tada ketinau studijuoti visai ne tai, apie ką ilgus metus svajojau. Be abejo, chemija man visada patiko, tačiau dabar labai džiaugiuosi, kad persigalvojau ir Vilniaus pedagoginiame universitete pasirinkau lituanistikos studijas“, – šypsojosi pašnekovė.
Jos teigimu, pasirinkti dabartinį kelią iš dalies paskatino ir buvę lietuvių kalbos mokytojai: Rima Kieliuvienė, Vincas Peckus bei Danutė Pangonienė.
Motyvuoja aukšti pasiekimai
Dar studijuodama G. Melnykaitė trejus metus dirbo tuometinėje Keturvalakių pagrindinėje mokykloje. Įdomu tai, kad ten ji vaikus mokė ne lietuvių, o vokiečių kalbos subtilybių. 1996 m. Gitana perėjo į Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą ir nuo to laiko iki dabar dirba lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja.
„Džiaugiuosi, kad tuometinė direktorė Birutė Urbutienė manimi, jauna specialiste, patikėjo ir suteikė galimybę dirbti mėgstamą darbą. Labai stengiausi nieko neapvilti. Pradžia nebuvo lengva, bet jau dirbdama sėmiausi patirties iš savo kolegių: Reginos Alkevičienės, Rimos Šlivinskienės bei Angelės Ferencienės. Be abejo, geriausia patirtis ta, kurią patiri savo kailiu. Puikiai prisimenu, kai vos pradėjusi dirbti mokiniams ėmiau pasakoti apie prepozicinius ir postpozicinius pažyminius – tai, ko mane mokė universitete. Greitai pamačiau, kad vaikai manęs nesupranta. Teko ieškoti paprastesnių sąvokų“, – šypsojosi pašnekovė.
24 metus lituaniste dirbanti Gitana teigė niekada nesuabejojusi savo pasirinkimu, nors šis darbas nėra lengvas. Vis dėlto mokytoja randa laiko ir poilsiui. Dažniausiai ji atsipalaiduoja skaitydama knygas ar keliaudama. Tiesa, ketverių metukų dukrelę Godą auginanti pedagogė juokavo, kad pastaruoju metu jos mėgstamas knygas buvo pakeitusios vaikiškos pasakos.
G. Melnykaitė neneigė, kad pedagogo darbe pasitaiko sunkių akimirkų, tačiau viską atperka aukšti mokinių pasiekimai.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad lietuvių kalba – tik sąsiuviniai, knygos ir raudonas šratinukas. Iš tikrųjų mokytojai išgyvena dėl kiekvieno vaiko, nori, kad jiems pasisektų. Geri mokinių rezultatai mums parodo, kad dirbame ne veltui. Visada kartojau, jog pasirinkus mėgstamą darbą niekada nereikės dirbti. Aš dirbu tai, ką mėgstu. Be to, visada vadovaujuosi taisykle, jog nėra geresnio laiko už esamąjį. Iš praeities galima tik pasimokyti, o ar bus ateitis, niekas nežino. Todėl reikia mėgautis tuo, kas vyksta dabar“, – kalbėjo pedagogė.
Mokinių skirtumai
Per daugiau nei du dešimtmečius G. Melnykaitė pasakojo pastebėjusi akivaizdžius mokinių kartų skirtumus. Mokytojos teigimu, dabartiniai vaikai yra laisvesni, juos domina įvairesni dalykai, o kai kuriose situacijose jų žinios nė kiek nenusileidžia pedagogų žinioms. Tiesa, mokiniai ne visada jas geba laiku ir vietoje pritaikyti. Mokytoja taip pat teigė pastebėjusi, jog šiuolaikinis jaunimas nemėgsta rutinos, o per pamokas jiems neužtenka vien pasakyti kokią nors taisyklę. Būtina paaiškinti, kodėl jos reikia. Keičiantis kartoms mokytojai taip pat privalo keistis. Pašnekovės nuomone, pedagogams būtina priimti pokyčius ir žengti koja kojon su jais. Priešingu atveju visų lauktų nesėkmė.
Anot G. Melnykaitės, dabartiniai mokiniai yra labai kūrybingi. Vis dėlto ankstesnių kartų atstovai pasižymėdavo kiek geresniais mokymosi rezultatais.
„Galbūt šiek tiek paradoksalu, tačiau dabar galima stebėti reiškinį, kaip auga kūrybingų beraščių karta. Lietuvių kalbos žinios išties prastėja. Bet tai ne vien mokinių kaltė. Bėgant metams keitėsi ugdymo programos, buvo labiau kreipiamas dėmesys į gebėjimus, o ne žinias. Vis dėlto yra dalykų, kuriuos privalu išmokti. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos gramatika – kaip matematika. Yra tam tikros taisyklės, kuriomis vadovaujantis tampa aišku, kada nosinę raidę rašyti žodžio šaknyje, o kada ne. Deja, dabartiniai vaikai ir taisyklės – sunkiai suderinami dalykai. Per pamokas iš mokinių nereikalauju atmintinai iškalti taisykles. Man svarbu, kad jie jas suprastų, todėl džiaugiuosi, jei vaikai sugeba viską paaiškinti savais žodžiais“, – teigė pašnekovė.
Lituanistė sakė mokinius neigiamais pažymiais vertinanti tik išskirtiniais atvejais. Anot jos, vaikai turi žinoti, už ką gavo vienokį ar kitokį įvertinimą.
„Neigiamas pažymys nėra problemos sprendimas. Tai – tik bausmė. Reikia siekti, kad problemų neliktų, todėl kartais su mokiniais tol įkyriai rašome diktantus, kol klaidų galiausiai sumažėja“, – apie savo darbo principus pasakojo vaikus gimtosios kalbos mokanti pedagogė.
Tiki, kad pasibaigs
G. Melnykaitė prisipažino, kad labai skaudžiai išgyveno daugiau nei prieš dešimtmetį įvykusį vidurinės mokyklos reorganizavimą į pagrindinę.
Pedagogė vėliau ne kartą buvo kviečiama prisijungti prie kitų ugdymo įstaigų kolektyvų, tačiau visada liko ištikima Salomėjos Nėries pagrindinei mokyklai. Ji neneigė, kad sykiais pasiilgsta galimybės mokyti vyresnių klasių mokinius, tačiau dabartinę darbovietę vadina nuostabia vieta.
Šis laikotarpis G. Melnykaitei, kaip ir visiems švietimo srities darbuotojams, taip pat nėra pats lengviausias.
„Nuo šio rudens ne vaikai, o pedagogai vaikšto po klases. Dabar mes privalome dar geriau planuoti savo laiką. Kaip ir dauguma kolegų, labai nenoriu, jog reikėtų grįžti prie nuotolinio mokymo. Didžioji dalis vaikų ir jų tėvų taip pat to baiminasi. Manau, kad jokios technologijos neatstos tiesioginio žmogaus ryšio su žmogumi. Esu optimistė ir tikiu, kad ne visada taip bus: tikrai viskas sugrįš į buvusias vėžes“, – užtikrintai kalbėjo pedagogė.
Artėjančios Mokytojų dienos proga G. Melnykaitė linkėjo kolegoms nestokoti sveikatos, stiprybės bei kantrybės. Jos nuomone, be šių trijų dalykų pedagogo darbas būtų neįmanomas.
Pirmadienį atšvęsta Tarptautinė mokytojų diena. Ją minėjo ir daugiau nei 720 rajono pedagogų. Viena iš jų – Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Gitana MELNYKAITĖ. |
Jei reikėtų surasti žmogų, kurį būtų galima pavadinti idealiu mokytoju, tai G. Melnykaitė neabejotinai būtų viena iš pagrindinių kandidačių. Puiki savo srities specialistė, dievinanti darbą, mylima vaikų, griežta, bet kartu draugiška ir teisinga, aktyvi popamokinėse veiklose – visa tai puikiai tinka šiai lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai.
Nors šiandien G. Melnykaitės beveik niekas neįsivaizduoja kitu amplua, tačiau nedaug trūko, kad ji savo ateitį būtų susiejusi su chemija.
Pati pedagogė pasakojo apie dabartinę profesiją svajojusi nuo pradinių klasių. Tuometinėje Keturvalakių devynmetėje mokykloje besimokiusią Gitaną labiausiai sužavėjo jos pradinių klasių mokytojos Dalės Gavėnienės pavyzdys.
Baigusi mokyklą Keturvalakiuose G. Melnykaitė mokslus tęsė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. Čia mokytis sekėsi labai gerai, gimnazistė buvo gana aktyvi ir užklasinėje veikloje – vedė įvairius kultūrinius renginius ne tik mokykloje, bet ir Marijampolės dramos teatre.
Dar būdama abiturientė būsima pedagogė pasirašė išankstinę sutartį su Kauno technologijos universitetu. Ji ketino studijuoti polimerų pramonę. Visgi vėliau G. Melnykaitė pakeitė savo planus.
„Net nežinau, kodėl tada ketinau studijuoti visai ne tai, apie ką ilgus metus svajojau. Be abejo, chemija man visada patiko, tačiau dabar labai džiaugiuosi, kad persigalvojau ir Vilniaus pedagoginiame universitete pasirinkau lituanistikos studijas“, – šypsojosi pašnekovė.
Jos teigimu, pasirinkti dabartinį kelią iš dalies paskatino ir buvę lietuvių kalbos mokytojai: Rima Kieliuvienė, Vincas Peckus bei Danutė Pangonienė.
Dar studijuodama G. Melnykaitė trejus metus dirbo tuometinėje Keturvalakių pagrindinėje mokykloje. Įdomu tai, kad ten ji vaikus mokė ne lietuvių, o vokiečių kalbos subtilybių. 1996 m. Gitana perėjo į Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą ir nuo to laiko iki dabar dirba lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja.
„Džiaugiuosi, kad tuometinė direktorė Birutė Urbutienė manimi, jauna specialiste, patikėjo ir suteikė galimybę dirbti mėgstamą darbą. Labai stengiausi nieko neapvilti. Pradžia nebuvo lengva, bet jau dirbdama sėmiausi patirties iš savo kolegių: Reginos Alkevičienės, Rimos Šlivinskienės bei Angelės Ferencienės. Be abejo, geriausia patirtis ta, kurią patiri savo kailiu. Puikiai prisimenu, kai vos pradėjusi dirbti mokiniams ėmiau pasakoti apie prepozicinius ir postpozicinius pažyminius – tai, ko mane mokė universitete. Greitai pamačiau, kad vaikai manęs nesupranta. Teko ieškoti paprastesnių sąvokų“, – šypsojosi pašnekovė.
24 metus lituaniste dirbanti Gitana teigė niekada nesuabejojusi savo pasirinkimu, nors šis darbas nėra lengvas. Vis dėlto mokytoja randa laiko ir poilsiui. Dažniausiai ji atsipalaiduoja skaitydama knygas ar keliaudama. Tiesa, ketverių metukų dukrelę Godą auginanti pedagogė juokavo, kad pastaruoju metu jos mėgstamas knygas buvo pakeitusios vaikiškos pasakos.
G. Melnykaitė neneigė, kad pedagogo darbe pasitaiko sunkių akimirkų, tačiau viską atperka aukšti mokinių pasiekimai.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad lietuvių kalba – tik sąsiuviniai, knygos ir raudonas šratinukas. Iš tikrųjų mokytojai išgyvena dėl kiekvieno vaiko, nori, kad jiems pasisektų. Geri mokinių rezultatai mums parodo, kad dirbame ne veltui. Visada kartojau, jog pasirinkus mėgstamą darbą niekada nereikės dirbti. Aš dirbu tai, ką mėgstu. Be to, visada vadovaujuosi taisykle, jog nėra geresnio laiko už esamąjį. Iš praeities galima tik pasimokyti, o ar bus ateitis, niekas nežino. Todėl reikia mėgautis tuo, kas vyksta dabar“, – kalbėjo pedagogė.
Per daugiau nei du dešimtmečius G. Melnykaitė pasakojo pastebėjusi akivaizdžius mokinių kartų skirtumus. Mokytojos teigimu, dabartiniai vaikai yra laisvesni, juos domina įvairesni dalykai, o kai kuriose situacijose jų žinios nė kiek nenusileidžia pedagogų žinioms. Tiesa, mokiniai ne visada jas geba laiku ir vietoje pritaikyti. Mokytoja taip pat teigė pastebėjusi, jog šiuolaikinis jaunimas nemėgsta rutinos, o per pamokas jiems neužtenka vien pasakyti kokią nors taisyklę. Būtina paaiškinti, kodėl jos reikia. Keičiantis kartoms mokytojai taip pat privalo keistis. Pašnekovės nuomone, pedagogams būtina priimti pokyčius ir žengti koja kojon su jais. Priešingu atveju visų lauktų nesėkmė.
Anot G. Melnykaitės, dabartiniai mokiniai yra labai kūrybingi. Vis dėlto ankstesnių kartų atstovai pasižymėdavo kiek geresniais mokymosi rezultatais.
„Galbūt šiek tiek paradoksalu, tačiau dabar galima stebėti reiškinį, kaip auga kūrybingų beraščių karta. Lietuvių kalbos žinios išties prastėja. Bet tai ne vien mokinių kaltė. Bėgant metams keitėsi ugdymo programos, buvo labiau kreipiamas dėmesys į gebėjimus, o ne žinias. Vis dėlto yra dalykų, kuriuos privalu išmokti. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos gramatika – kaip matematika. Yra tam tikros taisyklės, kuriomis vadovaujantis tampa aišku, kada nosinę raidę rašyti žodžio šaknyje, o kada ne. Deja, dabartiniai vaikai ir taisyklės – sunkiai suderinami dalykai. Per pamokas iš mokinių nereikalauju atmintinai iškalti taisykles. Man svarbu, kad jie jas suprastų, todėl džiaugiuosi, jei vaikai sugeba viską paaiškinti savais žodžiais“, – teigė pašnekovė.
Lituanistė sakė mokinius neigiamais pažymiais vertinanti tik išskirtiniais atvejais. Anot jos, vaikai turi žinoti, už ką gavo vienokį ar kitokį įvertinimą.
„Neigiamas pažymys nėra problemos sprendimas. Tai – tik bausmė. Reikia siekti, kad problemų neliktų, todėl kartais su mokiniais tol įkyriai rašome diktantus, kol klaidų galiausiai sumažėja“, – apie savo darbo principus pasakojo vaikus gimtosios kalbos mokanti pedagogė.
G. Melnykaitė prisipažino, kad labai skaudžiai išgyveno daugiau nei prieš dešimtmetį įvykusį vidurinės mokyklos reorganizavimą į pagrindinę.
Pedagogė vėliau ne kartą buvo kviečiama prisijungti prie kitų ugdymo įstaigų kolektyvų, tačiau visada liko ištikima Salomėjos Nėries pagrindinei mokyklai. Ji neneigė, kad sykiais pasiilgsta galimybės mokyti vyresnių klasių mokinius, tačiau dabartinę darbovietę vadina nuostabia vieta.
Šis laikotarpis G. Melnykaitei, kaip ir visiems švietimo srities darbuotojams, taip pat nėra pats lengviausias.
„Nuo šio rudens ne vaikai, o pedagogai vaikšto po klases. Dabar mes privalome dar geriau planuoti savo laiką. Kaip ir dauguma kolegų, labai nenoriu, jog reikėtų grįžti prie nuotolinio mokymo. Didžioji dalis vaikų ir jų tėvų taip pat to baiminasi. Manau, kad jokios technologijos neatstos tiesioginio žmogaus ryšio su žmogumi. Esu optimistė ir tikiu, kad ne visada taip bus: tikrai viskas sugrįš į buvusias vėžes“, – užtikrintai kalbėjo pedagogė.
Artėjančios Mokytojų dienos proga G. Melnykaitė linkėjo kolegoms nestokoti sveikatos, stiprybės bei kantrybės. Jos nuomone, be šių trijų dalykų pedagogo darbas būtų neįmanomas.
Publikuota: 2020-10-07 08:20:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|