|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Žurnalistas Vladimiras Laučius (kairėje) ir politologas Linas Kojala pakvietė vilkaviškiečius į diskusiją.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje viešėję politologas Linas Kojala bei žurnalistas Vladimiras Laučius atvyko padiskutuoti su vilkaviškiečiais apie nūdienos politinius įvykius. Charizmatiškieji Rytų Europos studijų centro politikos analitikai pateikė komentarus apie Prancūzijos prezidento vizitą, padėtį Baltarusijoje, atsakė į vilkaviškiečiams rūpimus klausimus.
Prorusiškas politikas
Atrodytų, ką dar galima pasakyti apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitą Lietuvoje, kai žiniasklaida šį neeilinį įvykį jau išnarstė po kaulelį? Anot politologo L. Kojalos, mums reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Prancūzijos prezidentas pretenduoja tapti lyderiu, rodysiančiu Europos Sąjungai (ES), kuriuo keliu reikėtų eiti. Dabartinė ES lyderė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketina trauktis iš didžiosios politikos.
Lietuviams labiausiai užkliūva E. Macrono retorika apie artimus santykius su Rusija, mat Prancūzijos prezidentas deklaruoja, kad Europos saugumo architektūra be Rusijos neįmanoma. Jis Europai gynyboje siūlo kliautis savimi, nesižvalgant pagalbos į kitus žemynus.
Žinant, kad gyvename informacinio karo sąlygomis, mūsų sąmonėje bet kokia teigiama žinia apie Rusiją laikoma šios šalies propaganda. Tad daugelis lietuvių įsivaizduoja, kad mes, gyvendami Rusijos pašonėje, galime ją vertinti objektyviau, nei gerokai atitolę prancūzai, ir E. Macroną laikome prorusišku politiku. Tačiau, anot V. Laučiaus, Prancūzijos prezidentas – ne to kalibro politikas, kuris nesuprastų tikrosios situacijos.
Karo grėsmė Azijoje
Situaciją reikėtų vertinti ne tik Lietuvos ar Europos regiono kontekste, bet ir žvelgti į pasaulio geopolitinius procesus. Pasaulio politikų akys vis labiau krypsta į Kiniją, kuri grasina jėga susigrąžinti Taivaną. Jei ji išdrįstų tai padaryti, sunku net įsivaizduoti, kokio masto konfliktas kiltų Azijos rytuose, nes į karą neabejotinai įsitrauktų JAV. Anot V. Laučiaus, JAV nebūtų pajėgi tuo pačiu metu tiek dėmesio skirti Europos saugumui, kiek jo skyrė šaltojo karo metais. Tad E. Macrono pozicija suprantama.
Su kolega į diskusiją leidosi L. Kojala. Anot jo, Europos Sąjungai nėra taip lengva pačiai rūpintis savo saugumu, nes ji nėra valstybė, neturi bendros kariuomenės. Juolab šalių narių nuomonės įvairiais klausimais dažnai išsiskiria ir bet kuri jų gali vetuoti sprendimus. Tai reiškia, kad bet kokiam sutarimui priimti reikia nemažai laiko.
Todėl ir kyla klausimas, ar Europa pati sau gali garantuoti saugumą be vadinamojo JAV skėčio, juolab žinant, kad šios šalies indėlis į NATO daugiau nei dvigubai didesnis, negu visos Europos ir dar Kanados kartu sudėjus.
Spręs Kremlius
Pokalbiui nukrypus apie įvykius Baltarusijoje, vilkaviškiečiams rūpėjo sužinoti, ar sankcijos, kai į Lietuvos teritoriją neįleidžiami tam tikri Baltarusijos pareigūnai, turi bent kokį svorį. Juk daugelis sąraše esančių neįleidžiamųjų net neketina į Lietuvą važiuoti.
Politologai pripažino, kad sankcijos prieš konkrečius asmenis yra labiau simbolinės, jas kur kas reikšmingiau būtų taikyti įmonėms. Tačiau ekonomines sankcijas pajustų ir paprasti Baltarusijos žmonės, o tiek Lietuva, tiek ES neketina dar labiau apsunkinti baltarusių gyvenimo. Dabar taikomos sankcijos – tiesiog psichologinis spaudimas.
Vilkaviškiečiai politologų klausė, kokį scenarijų jie prognozuoja Baltarusijai. Anot L. Kojalos, labiausiai tikėtina, kad Aliaksandras Lukašenka, kaip nepripažintas lyderis, dar dvejus trejus metus liks faktiniu Baltarusijos prezidentu. Per tą laiką aprims protestai, šiek tiek stabilizuosis situacija šalyje. Tada Rusija ir priims sprendimą dėl naujo lyderio. A. Lukašenka galbūt išvyks iš šalies ar jam bus suteiktos pareigos kitoje garbingoje institucijoje. Jis nebeteks įtakos, tačiau jo „veidas“ bus išsaugotas.
Anot politologų, stebint Rusijos žiniasklaidą akivaizdu, kad Kremlius labiausiai bijo, jog Baltarusijos protestuotojai nepriverstų prezidento trauktis, kaip anksčiau yra įvykę kaimyninėje Ukrainoje. Anot L. Kojalos, tai reikštų, jog ši domino banga, prasidėjusi kitose posovietinėse valstybėse, nusiristų iki Rusijos.
Skirtingai nei Ukraina
Visgi akivaizdu, kad net ir nuvertus A. Lukašenką Baltarusija per dieną nepasikeis. Anot V. Laučiaus, klysta tie, kurie šios šalies situaciją lygina su Ukrainos. Tai visiškai skirtingos valstybės su skirtinga patirtimi ir siekiais.
Ukrainoje prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo išrinktas demokratiniuose rinkimuose, kitaip nei Baltarusijoje, kur rinkimų rezultatai besąlygiškai klastojami. Ukrainos visuomenė visada buvo susiskaldžiusi į prorusiškų ir vakarietiškų pažiūrų šalininkus. Todėl ir šalies valdymo struktūrose įvyko skilimas, jėgos struktūros stojo į protestuotojų pusę.
Baltarusiai – priešingai – labai vieningi. Jie nesiekia narystė ES ar NATO ir savo ateitį sieja su kaimynine Rusija. Baltarusijoje jėgos struktūros susitelkusios apie A. Lukašenką ir kol kas nėra jokių požymių, jog įvyktų skilimas – kažkas iš aukštų pareigūnų pereitų į visuomenės pusę.
Anot V. Laučiaus, nėra jokių vilčių, kad Baltarusijoje, net ir įvykus demokratiškiems rinkimams, juos laimėtų provakarietiškas kandidatas. Mat net dabartiniai demokratiniai lyderiai yra prorusiškų pažiūrų. Jie nori demokratiškesnės Baltarusijos, tačiau palaikančios gerus santykius su Rusija. Baltarusius tenkina šalies ekonominis lygis, žmonių finansinė padėtis ir dauguma net girdėti nenori apie rinkos ekonomiką.
Tačiau Baltarusijos ekonomika yra labai priklausoma nuo Rusijos. Be Rusijos dotacijų ir eksporto rinkų Baltarusija kristų į gilią ekonominę krizę, kurios neatlaikytų nei A. Lukašenkos, nei demokratinis režimai.
Rusija neskuba
Pasak V. Laučiaus prognozių, geriausia, kas galėtų nutikti Baltarusijoje, – kad rinkimus laimėtų prorusiškas kandidatas, palankus ir Vakarams.
Politologai teigė nemanantys, kad Rusija gali įvesti kariuomenę į Baltarusiją ir jėga nuslopinti protestus. Mat grubiai elgtis su visuomene, kuri tave vertina palankiai, visiškai nenaudinga.
– Jei Rusija lauš visuomenės stuburą ir akivaizdžiai palaikys A. Lukašenką, suveiks elementari logika: „Mano priešo draugas yra ir mano priešas“, – kalbėjo L. Kojala. – Rusijai nėra kur skubėti, jai kur kas naudingiau palaukti ir savo idėjas realizuoti, kai šalyje nurims protestai. O artėjant žiemai tai labai tikėtina.
Svečiai sulaukė klausimų ir apie Baltarusijos atominę elektrinę. Anot politologų, didžiausia bėda yra ne pati elektrinė, kokių turi ir daugelis Europos šalių, o nepalanki kaimynystė. Kol kas Baltarusija yra ta šalis, kuria negalima pasitikėti. Jos valdžia slepia tikrą informaciją, galima tikėtis įvairių provokacijų, o tai gali turėti įtakos procesams mūsų šalyje.
Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje viešėję politologas Linas Kojala bei žurnalistas Vladimiras Laučius atvyko padiskutuoti su vilkaviškiečiais apie nūdienos politinius įvykius. Charizmatiškieji Rytų Europos studijų centro politikos analitikai pateikė komentarus apie Prancūzijos prezidento vizitą, padėtį Baltarusijoje, atsakė į vilkaviškiečiams rūpimus klausimus. |
Atrodytų, ką dar galima pasakyti apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitą Lietuvoje, kai žiniasklaida šį neeilinį įvykį jau išnarstė po kaulelį? Anot politologo L. Kojalos, mums reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Prancūzijos prezidentas pretenduoja tapti lyderiu, rodysiančiu Europos Sąjungai (ES), kuriuo keliu reikėtų eiti. Dabartinė ES lyderė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketina trauktis iš didžiosios politikos.
Lietuviams labiausiai užkliūva E. Macrono retorika apie artimus santykius su Rusija, mat Prancūzijos prezidentas deklaruoja, kad Europos saugumo architektūra be Rusijos neįmanoma. Jis Europai gynyboje siūlo kliautis savimi, nesižvalgant pagalbos į kitus žemynus.
Žinant, kad gyvename informacinio karo sąlygomis, mūsų sąmonėje bet kokia teigiama žinia apie Rusiją laikoma šios šalies propaganda. Tad daugelis lietuvių įsivaizduoja, kad mes, gyvendami Rusijos pašonėje, galime ją vertinti objektyviau, nei gerokai atitolę prancūzai, ir E. Macroną laikome prorusišku politiku. Tačiau, anot V. Laučiaus, Prancūzijos prezidentas – ne to kalibro politikas, kuris nesuprastų tikrosios situacijos.
Situaciją reikėtų vertinti ne tik Lietuvos ar Europos regiono kontekste, bet ir žvelgti į pasaulio geopolitinius procesus. Pasaulio politikų akys vis labiau krypsta į Kiniją, kuri grasina jėga susigrąžinti Taivaną. Jei ji išdrįstų tai padaryti, sunku net įsivaizduoti, kokio masto konfliktas kiltų Azijos rytuose, nes į karą neabejotinai įsitrauktų JAV. Anot V. Laučiaus, JAV nebūtų pajėgi tuo pačiu metu tiek dėmesio skirti Europos saugumui, kiek jo skyrė šaltojo karo metais. Tad E. Macrono pozicija suprantama.
Su kolega į diskusiją leidosi L. Kojala. Anot jo, Europos Sąjungai nėra taip lengva pačiai rūpintis savo saugumu, nes ji nėra valstybė, neturi bendros kariuomenės. Juolab šalių narių nuomonės įvairiais klausimais dažnai išsiskiria ir bet kuri jų gali vetuoti sprendimus. Tai reiškia, kad bet kokiam sutarimui priimti reikia nemažai laiko.
Todėl ir kyla klausimas, ar Europa pati sau gali garantuoti saugumą be vadinamojo JAV skėčio, juolab žinant, kad šios šalies indėlis į NATO daugiau nei dvigubai didesnis, negu visos Europos ir dar Kanados kartu sudėjus.
Pokalbiui nukrypus apie įvykius Baltarusijoje, vilkaviškiečiams rūpėjo sužinoti, ar sankcijos, kai į Lietuvos teritoriją neįleidžiami tam tikri Baltarusijos pareigūnai, turi bent kokį svorį. Juk daugelis sąraše esančių neįleidžiamųjų net neketina į Lietuvą važiuoti.
Politologai pripažino, kad sankcijos prieš konkrečius asmenis yra labiau simbolinės, jas kur kas reikšmingiau būtų taikyti įmonėms. Tačiau ekonomines sankcijas pajustų ir paprasti Baltarusijos žmonės, o tiek Lietuva, tiek ES neketina dar labiau apsunkinti baltarusių gyvenimo. Dabar taikomos sankcijos – tiesiog psichologinis spaudimas.
Vilkaviškiečiai politologų klausė, kokį scenarijų jie prognozuoja Baltarusijai. Anot L. Kojalos, labiausiai tikėtina, kad Aliaksandras Lukašenka, kaip nepripažintas lyderis, dar dvejus trejus metus liks faktiniu Baltarusijos prezidentu. Per tą laiką aprims protestai, šiek tiek stabilizuosis situacija šalyje. Tada Rusija ir priims sprendimą dėl naujo lyderio. A. Lukašenka galbūt išvyks iš šalies ar jam bus suteiktos pareigos kitoje garbingoje institucijoje. Jis nebeteks įtakos, tačiau jo „veidas“ bus išsaugotas.
Anot politologų, stebint Rusijos žiniasklaidą akivaizdu, kad Kremlius labiausiai bijo, jog Baltarusijos protestuotojai nepriverstų prezidento trauktis, kaip anksčiau yra įvykę kaimyninėje Ukrainoje. Anot L. Kojalos, tai reikštų, jog ši domino banga, prasidėjusi kitose posovietinėse valstybėse, nusiristų iki Rusijos.
Visgi akivaizdu, kad net ir nuvertus A. Lukašenką Baltarusija per dieną nepasikeis. Anot V. Laučiaus, klysta tie, kurie šios šalies situaciją lygina su Ukrainos. Tai visiškai skirtingos valstybės su skirtinga patirtimi ir siekiais.
Ukrainoje prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo išrinktas demokratiniuose rinkimuose, kitaip nei Baltarusijoje, kur rinkimų rezultatai besąlygiškai klastojami. Ukrainos visuomenė visada buvo susiskaldžiusi į prorusiškų ir vakarietiškų pažiūrų šalininkus. Todėl ir šalies valdymo struktūrose įvyko skilimas, jėgos struktūros stojo į protestuotojų pusę.
Baltarusiai – priešingai – labai vieningi. Jie nesiekia narystė ES ar NATO ir savo ateitį sieja su kaimynine Rusija. Baltarusijoje jėgos struktūros susitelkusios apie A. Lukašenką ir kol kas nėra jokių požymių, jog įvyktų skilimas – kažkas iš aukštų pareigūnų pereitų į visuomenės pusę.
Anot V. Laučiaus, nėra jokių vilčių, kad Baltarusijoje, net ir įvykus demokratiškiems rinkimams, juos laimėtų provakarietiškas kandidatas. Mat net dabartiniai demokratiniai lyderiai yra prorusiškų pažiūrų. Jie nori demokratiškesnės Baltarusijos, tačiau palaikančios gerus santykius su Rusija. Baltarusius tenkina šalies ekonominis lygis, žmonių finansinė padėtis ir dauguma net girdėti nenori apie rinkos ekonomiką.
Tačiau Baltarusijos ekonomika yra labai priklausoma nuo Rusijos. Be Rusijos dotacijų ir eksporto rinkų Baltarusija kristų į gilią ekonominę krizę, kurios neatlaikytų nei A. Lukašenkos, nei demokratinis režimai.
Pasak V. Laučiaus prognozių, geriausia, kas galėtų nutikti Baltarusijoje, – kad rinkimus laimėtų prorusiškas kandidatas, palankus ir Vakarams.
Politologai teigė nemanantys, kad Rusija gali įvesti kariuomenę į Baltarusiją ir jėga nuslopinti protestus. Mat grubiai elgtis su visuomene, kuri tave vertina palankiai, visiškai nenaudinga.
– Jei Rusija lauš visuomenės stuburą ir akivaizdžiai palaikys A. Lukašenką, suveiks elementari logika: „Mano priešo draugas yra ir mano priešas“, – kalbėjo L. Kojala. – Rusijai nėra kur skubėti, jai kur kas naudingiau palaukti ir savo idėjas realizuoti, kai šalyje nurims protestai. O artėjant žiemai tai labai tikėtina.
Svečiai sulaukė klausimų ir apie Baltarusijos atominę elektrinę. Anot politologų, didžiausia bėda yra ne pati elektrinė, kokių turi ir daugelis Europos šalių, o nepalanki kaimynystė. Kol kas Baltarusija yra ta šalis, kuria negalima pasitikėti. Jos valdžia slepia tikrą informaciją, galima tikėtis įvairių provokacijų, o tai gali turėti įtakos procesams mūsų šalyje.
Publikuota: 2020-10-15 08:17:27
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones
* „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|