|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Švietimas
|
|
|
Andrius GRYGELAITIS
Dienos šviesą išvydusiame leidinyje „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2020. Finansavimas“ nemažai dėmesio skiriama Vilkaviškio rajono švietimo analizei.
Vilkaviškio rajono situacija
Minėtoje knygoje Vilkaviškio rajono savivaldybė giriama kaip sėkmingai paskirstanti mokymo lėšas, skirtas ugdymo priemonėms įsigyti. Pagal šį rodiklį mūsų rajonas patenka tarp geriausių šalies savivaldybių. Taip pat išskiriamas aukštas švietimo pagalbos specialistų, tenkančių šimtui vaikų, skaičius bei puikūs mokinių rezultatai konkursuose ir olimpiadose.
Per pastaruosius keletą metų mūsų rajone sumažėjo vienam specialiąją pedagoginę pagalbą teikiančiam specialistui tenkančių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius, bet jis išlieka didesnis nei panašiose savivaldybėse. Sumažėjo ir pagrindinio bei vidurinio ugdymo programų vidutiniai klasių komplektų dydžiai, o vidutinis pamokinis mokytojo darbo krūvis bei mokytojų, turinčių viso etato ar didesnį krūvį, dalis nusileidžia panašaus dydžio savivaldybių rodikliams.
Vilkaviškio rajono bendrojo ugdymo mokyklos yra mažesnės nei panašių savivaldybių, bet pradinės mokyklos – daug didesnės.
Maždaug 60 proc. mūsų rajono 4–8 klasių mokinių ugdymo įstaigose jaučiasi pakankamai gerai ir tai šiek tiek viršija šalies vidurkį. Tiesa, mūsų abiturientų, išlaikiusių bent tris valstybinius egzaminus, dalis yra kiek mažesnė nei šalies vidurkis.
Rekomendacijose Vilkaviškio rajonui rašoma, kad būtų gerai didinti ikimokyklinio ugdymo aprėptį, sparčiau optimizuoti mokyklų tinklą, didinti neformaliojo švietimo sektoriaus siūlomų mokinių saviraiškos galimybių prieinamumą. Taip pat leidžiama suprasti, kad individualus mokytojų darbo krūvis nėra visiškai optimizuotas, o mūsų rajono mokiniai nedalyvauja Nacionaliniame mokinių pasiekimų tyrime.
„Iš tikrųjų savivaldybė Nacionaliniame mokinių pasiekimų tyrime dalyvauja kiekvienais metais, o apibendrintus rezultatus kaskart skelbiame Savivaldybės tinklalapyje. Tik 2018-aisiais buvo nuspręsta leisti mokykloms savarankiškai teikti paraiškas, tad rezultatus tąkart jos gavo pačios. Bėda vis dar ta, kad mokyklos stengiasi „pasirodyti“ geriau, nei yra iš tikrųjų, ir tuomet nežino objektyvių rezultatų. Šiais metais bus bandomasis elektroninis mokinių pasiekimų patikrinimas. Savivaldybė jau yra pateikusi paraišką jame dalyvauti“, – sakė rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė.
Yra, kur tobulėti
A. Finagėjevienė pripažino, kad rajono švietimą galima tobulinti, tačiau, anot jos, turime ir kuo pasidžiaugti. Labiausiai ją džiugina gerėjantys rajono mokinių pasiekimai tiek laikant valstybinius brandos egzaminus, tiek dalyvaujant įvairiuose konkursuose bei olimpiadose, taip pat ikimokyklinio ugdymo paslaugų plėtros ir ugdymo sąlygų gerinimas bei tenkinami daugumos rajono vaikų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo poreikiai.
„Palyginti su kitomis savivaldybėmis mūsų teritorijoje registruotų ikimokyklinio amžiaus vaikų mažesnė dalis lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, bet per pastaruosius metus šis rodiklis gerėja. Taip tikriausiai yra dėl to, kad nuo gyvenviečių nutolusiose teritorijose gyvenantys tėvai savo atžalų neveda į grupes, nes kol ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, šios amžiaus grupės vaikų pavėžėjimo Savivaldybė neorganizuoja. Džiugu, kad šiais mokslo metais padaugėjo ikimokyklinio ugdymo grupes lankančių vaikų – Pilviškių „Santakos“ gimnazijoje atidarytos dvi naujos ikimokyklinio ugdymo grupės“, – pasakojo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja A. Finagėjevienė.
Palyginti su kitomis savivaldybėmis pas mus nustatytas beveik mažiausias fiksuotas mokestis ugdymo aplinkai gerinti. Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga atliko tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kiek šalies savivaldybės finansuoja ikimokyklinį ugdymą. Pasirodo, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė pagal lėšų skyrimą ikimokykliniam ugdymui yra penktoje vietoje Lietuvoje.
Mūsų švietimo įstaigos dalyvauja daugybėje projektų, prevencinėse programose, efektyviai dirba mokyklų bibliotekos.
Nepaisant visko, yra ir rūpesčių. A. Finagėjevienė išskyrė pedagogų senėjimą ir kai kurių specialistų trūkumą. Nemažai rajono mokytojų dirba daugiau nei vienoje įstaigoje, tad jų vadovams sunku suderinti grafikus bei mokytojams sudaryti krūvius.
Tarp kitų trūkumų įvardijama nepakankama neformaliojo švietimo įvairovė. Pasigendama novatoriškų – technologijų, gamtamokslinių – veiklų. Be to, neformaliojo švietimo galimybėmis mokykloje naudojasi mažiau vaikų, nei galėtų.
A. Finagėjevienės teigimu, iš dalies tai susiję su pavėžėjimo problemomis. Rajono ugdymo įstaigoms vis dar trūksta autobusų, tad Savivaldybė privalo pirkti pavėžėjimo paslaugas, kurios brangiai kainuoja.
Dėl nepakankamo mokinių skaičiaus klasėse Savivaldybei reikia skirti papildomų lėšų pedagogų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms. Rajone taip pat nepakankama specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių integracija bendrojo ugdymo mokyklose, jiems trūksta kvalifikuotos specialistų pagalbos. Patalpos daugelyje mokyklų neįgaliųjų poreikiams tenkinti nepritaikytos arba pritaikytos tik iš dalies.
Kai kuriuose pradinio ugdymo skyriuose mokosi per mažai mokinių, todėl nepakankamai veiksmingai panaudojamos mokymui skiriamos lėšos. Mokyklose dar yra gana daug jungtinių klasių komplektų. Mažose mokyklose vaikų išlaikymas kainuoja daug brangiau, tad būtina dar labiau optimizuoti mokyklų tinklą.
„Tinklą optimizuojame nuolat. Tai – sunkūs procesai, susiję su ugdymo kokybės gerinimu, pavėžėjimo perorganizavimu, neformaliojo švietimo pasiūla, mokytojų darbo vietomis bei kitais niuansais. Šiemet jau sujungėme tris mokyklas, todėl neabejoju, kad kitų metų leidinyje šis rodiklis bus daug geresnis“, – teigė pašnekovė.
Nepakankamas finansavimas
Knygoje „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2020. Finansavimas“ aptariama bendra šalies švietimo būklė bei atskirų rajonų situacija. Pabrėžiama, kad dėl COVID-19 viruso švietimas tapo vienu iš labiausiai paveiktų sektorių.
Kaip viena iš opiausių švietimo problemų, knygoje išskiriamas nepakankamas finansavimas. Nors Lietuvoje švietimui skiriamų faktinių lėšų daugėja, pastarųjų metų duomenys rodo, kad BVP dalis, tenkanti švietimui, mažėja, ir mūsų valstybė patenka tarp penkių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių, kuriose išlaidos švietimui – mažiausios. Taip pat Lietuva patenka į šalių grupę, kurioje vienam mokiniui skiriama trečdaliu mažiau lėšų nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) ir EBPO šalyse.
Nepaisant nepakankamo finansavimo, praėjusiais metais EBPO gerovės indekse Lietuvos švietimas įvertintas 7, 3 balo iš 10 galimų. Šis rezultatas mūsų šaliai garantavo 18 vietą tarp 40 valstybių.
Pastaraisiais metais šalyje daug dėmesio ir lėšų skiriama mokytojų darbo užmokesčiui didinti, neformaliojo vaikų švietimo plėtrai, tačiau proveržio dar laukia modernių mokymosi aplinkų kūrimas, švietimo pagalbos plėtra. Leidinyje pateikti duomenys atskleidžia, kad savivaldybėse didėja aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis, vis daugiau lėšų skiriama mokyklų modernizavimui, tačiau lieka aktuali nepakankama mokinių pasiekimų pažanga, dideli mokinių pasiekimų ir ugdymo kokybės skirtumai šalies regionuose, kaimo ir miesto vietovėse.
Švietimo sistemos funkcionavimui įtakos turi ir vis didėjanti gyventojų pajamų nelygybė. Skurdo rizikos sąlygomis gyvena ketvirtadalis šalies vaikų. Lietuvoje skurdą patiriančių vaikų yra gerokai daugiau nei vidutiniškai EPBO šalyse. Opi problema ir ta, kad net 93 proc. mažųjų Lietuvos savivaldybių vaikų mokosi mažesnėse nei 120 mokinių turinčiose įstaigose, vis dar komplektuojamos bene mažiausios klasės Europoje.
Tarp teigiamų švietimo pusių leidinyje įvardijama tai, kad Lietuva išlaiko pirmąsias pozicijas ES pagal jaunimo ir visų gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį.
Dienos šviesą išvydusiame leidinyje „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2020. Finansavimas“ nemažai dėmesio skiriama Vilkaviškio rajono švietimo analizei. |
Minėtoje knygoje Vilkaviškio rajono savivaldybė giriama kaip sėkmingai paskirstanti mokymo lėšas, skirtas ugdymo priemonėms įsigyti. Pagal šį rodiklį mūsų rajonas patenka tarp geriausių šalies savivaldybių. Taip pat išskiriamas aukštas švietimo pagalbos specialistų, tenkančių šimtui vaikų, skaičius bei puikūs mokinių rezultatai konkursuose ir olimpiadose.
Per pastaruosius keletą metų mūsų rajone sumažėjo vienam specialiąją pedagoginę pagalbą teikiančiam specialistui tenkančių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius, bet jis išlieka didesnis nei panašiose savivaldybėse. Sumažėjo ir pagrindinio bei vidurinio ugdymo programų vidutiniai klasių komplektų dydžiai, o vidutinis pamokinis mokytojo darbo krūvis bei mokytojų, turinčių viso etato ar didesnį krūvį, dalis nusileidžia panašaus dydžio savivaldybių rodikliams.
Vilkaviškio rajono bendrojo ugdymo mokyklos yra mažesnės nei panašių savivaldybių, bet pradinės mokyklos – daug didesnės.
Maždaug 60 proc. mūsų rajono 4–8 klasių mokinių ugdymo įstaigose jaučiasi pakankamai gerai ir tai šiek tiek viršija šalies vidurkį. Tiesa, mūsų abiturientų, išlaikiusių bent tris valstybinius egzaminus, dalis yra kiek mažesnė nei šalies vidurkis.
Rekomendacijose Vilkaviškio rajonui rašoma, kad būtų gerai didinti ikimokyklinio ugdymo aprėptį, sparčiau optimizuoti mokyklų tinklą, didinti neformaliojo švietimo sektoriaus siūlomų mokinių saviraiškos galimybių prieinamumą. Taip pat leidžiama suprasti, kad individualus mokytojų darbo krūvis nėra visiškai optimizuotas, o mūsų rajono mokiniai nedalyvauja Nacionaliniame mokinių pasiekimų tyrime.
„Iš tikrųjų savivaldybė Nacionaliniame mokinių pasiekimų tyrime dalyvauja kiekvienais metais, o apibendrintus rezultatus kaskart skelbiame Savivaldybės tinklalapyje. Tik 2018-aisiais buvo nuspręsta leisti mokykloms savarankiškai teikti paraiškas, tad rezultatus tąkart jos gavo pačios. Bėda vis dar ta, kad mokyklos stengiasi „pasirodyti“ geriau, nei yra iš tikrųjų, ir tuomet nežino objektyvių rezultatų. Šiais metais bus bandomasis elektroninis mokinių pasiekimų patikrinimas. Savivaldybė jau yra pateikusi paraišką jame dalyvauti“, – sakė rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė.
A. Finagėjevienė pripažino, kad rajono švietimą galima tobulinti, tačiau, anot jos, turime ir kuo pasidžiaugti. Labiausiai ją džiugina gerėjantys rajono mokinių pasiekimai tiek laikant valstybinius brandos egzaminus, tiek dalyvaujant įvairiuose konkursuose bei olimpiadose, taip pat ikimokyklinio ugdymo paslaugų plėtros ir ugdymo sąlygų gerinimas bei tenkinami daugumos rajono vaikų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo poreikiai.
„Palyginti su kitomis savivaldybėmis mūsų teritorijoje registruotų ikimokyklinio amžiaus vaikų mažesnė dalis lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, bet per pastaruosius metus šis rodiklis gerėja. Taip tikriausiai yra dėl to, kad nuo gyvenviečių nutolusiose teritorijose gyvenantys tėvai savo atžalų neveda į grupes, nes kol ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, šios amžiaus grupės vaikų pavėžėjimo Savivaldybė neorganizuoja. Džiugu, kad šiais mokslo metais padaugėjo ikimokyklinio ugdymo grupes lankančių vaikų – Pilviškių „Santakos“ gimnazijoje atidarytos dvi naujos ikimokyklinio ugdymo grupės“, – pasakojo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja A. Finagėjevienė.
Palyginti su kitomis savivaldybėmis pas mus nustatytas beveik mažiausias fiksuotas mokestis ugdymo aplinkai gerinti. Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga atliko tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kiek šalies savivaldybės finansuoja ikimokyklinį ugdymą. Pasirodo, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė pagal lėšų skyrimą ikimokykliniam ugdymui yra penktoje vietoje Lietuvoje.
Mūsų švietimo įstaigos dalyvauja daugybėje projektų, prevencinėse programose, efektyviai dirba mokyklų bibliotekos.
Nepaisant visko, yra ir rūpesčių. A. Finagėjevienė išskyrė pedagogų senėjimą ir kai kurių specialistų trūkumą. Nemažai rajono mokytojų dirba daugiau nei vienoje įstaigoje, tad jų vadovams sunku suderinti grafikus bei mokytojams sudaryti krūvius.
Tarp kitų trūkumų įvardijama nepakankama neformaliojo švietimo įvairovė. Pasigendama novatoriškų – technologijų, gamtamokslinių – veiklų. Be to, neformaliojo švietimo galimybėmis mokykloje naudojasi mažiau vaikų, nei galėtų.
A. Finagėjevienės teigimu, iš dalies tai susiję su pavėžėjimo problemomis. Rajono ugdymo įstaigoms vis dar trūksta autobusų, tad Savivaldybė privalo pirkti pavėžėjimo paslaugas, kurios brangiai kainuoja.
Dėl nepakankamo mokinių skaičiaus klasėse Savivaldybei reikia skirti papildomų lėšų pedagogų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms. Rajone taip pat nepakankama specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių integracija bendrojo ugdymo mokyklose, jiems trūksta kvalifikuotos specialistų pagalbos. Patalpos daugelyje mokyklų neįgaliųjų poreikiams tenkinti nepritaikytos arba pritaikytos tik iš dalies.
Kai kuriuose pradinio ugdymo skyriuose mokosi per mažai mokinių, todėl nepakankamai veiksmingai panaudojamos mokymui skiriamos lėšos. Mokyklose dar yra gana daug jungtinių klasių komplektų. Mažose mokyklose vaikų išlaikymas kainuoja daug brangiau, tad būtina dar labiau optimizuoti mokyklų tinklą.
„Tinklą optimizuojame nuolat. Tai – sunkūs procesai, susiję su ugdymo kokybės gerinimu, pavėžėjimo perorganizavimu, neformaliojo švietimo pasiūla, mokytojų darbo vietomis bei kitais niuansais. Šiemet jau sujungėme tris mokyklas, todėl neabejoju, kad kitų metų leidinyje šis rodiklis bus daug geresnis“, – teigė pašnekovė.
Knygoje „Lietuva. Švietimas šalyje ir regionuose 2020. Finansavimas“ aptariama bendra šalies švietimo būklė bei atskirų rajonų situacija. Pabrėžiama, kad dėl COVID-19 viruso švietimas tapo vienu iš labiausiai paveiktų sektorių.
Kaip viena iš opiausių švietimo problemų, knygoje išskiriamas nepakankamas finansavimas. Nors Lietuvoje švietimui skiriamų faktinių lėšų daugėja, pastarųjų metų duomenys rodo, kad BVP dalis, tenkanti švietimui, mažėja, ir mūsų valstybė patenka tarp penkių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių, kuriose išlaidos švietimui – mažiausios. Taip pat Lietuva patenka į šalių grupę, kurioje vienam mokiniui skiriama trečdaliu mažiau lėšų nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) ir EBPO šalyse.
Nepaisant nepakankamo finansavimo, praėjusiais metais EBPO gerovės indekse Lietuvos švietimas įvertintas 7, 3 balo iš 10 galimų. Šis rezultatas mūsų šaliai garantavo 18 vietą tarp 40 valstybių.
Pastaraisiais metais šalyje daug dėmesio ir lėšų skiriama mokytojų darbo užmokesčiui didinti, neformaliojo vaikų švietimo plėtrai, tačiau proveržio dar laukia modernių mokymosi aplinkų kūrimas, švietimo pagalbos plėtra. Leidinyje pateikti duomenys atskleidžia, kad savivaldybėse didėja aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis, vis daugiau lėšų skiriama mokyklų modernizavimui, tačiau lieka aktuali nepakankama mokinių pasiekimų pažanga, dideli mokinių pasiekimų ir ugdymo kokybės skirtumai šalies regionuose, kaimo ir miesto vietovėse.
Švietimo sistemos funkcionavimui įtakos turi ir vis didėjanti gyventojų pajamų nelygybė. Skurdo rizikos sąlygomis gyvena ketvirtadalis šalies vaikų. Lietuvoje skurdą patiriančių vaikų yra gerokai daugiau nei vidutiniškai EPBO šalyse. Opi problema ir ta, kad net 93 proc. mažųjų Lietuvos savivaldybių vaikų mokosi mažesnėse nei 120 mokinių turinčiose įstaigose, vis dar komplektuojamos bene mažiausios klasės Europoje.
Tarp teigiamų švietimo pusių leidinyje įvardijama tai, kad Lietuva išlaiko pirmąsias pozicijas ES pagal jaunimo ir visų gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį.
Publikuota: 2020-10-21 08:23:46
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|