|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Gyvenimas
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis (stovi) ir literatūros istorikas Sigitas Narbutas vilkaviškiečius įtraukė į įdomią diskusiją.Autorės nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Abu garbingi svečiai į mūsų rajoną atvyko dalyvaudami projekte „Kalbos kelias“, skirtame kalbininko Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms. Tačiau viešint Vilkaviškio krašte kalba sukosi ne apie J. Jablonskį, o apie mūsų kraštietį Joną Basanavičių, kurio ir jo bendraminčių dėka šiandien ne tik kalbame gimtąja kalba, bet ir turime Lietuvos valstybę. Vrublevskių bibliotekos direktorius S. Narbutas vilkaviškiečiams atskleidė ilgai saugotą paslaptį, kaip kelerius metus ieškojo Lietuvos nepriklausomybės akto, mat tarp vyresnio amžiaus vilniečių sklandė kalbos, jog šio dokumento egzempliorių J. Basanavičius paslėpė vienoje iš savo asmeninės bibliotekos knygų. Prieš kelerius metus renovuojant Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto pastatą visą biblioteką, kurioje saugomos ir J. Basanavičiui priklausiusios knygos, laikinai teko išgabenti į saugyklas. Tad pasitaikė proga visą biblioteką, kurioje yra per 30 tūkstančių leidinių, perversti po lapelį. Darbas užtruko porą metų, tačiau instituto darbuotojai Lietuvos nepriklausomybės akto taip ir nerado. Tačiau, anot S. Narbuto, darbas veltui nenuėjo, nes mokslininkai atpažino J. Basanavičiui priklausiusias knygas ir tai leido dar daugiau sužinoti apie tautos patriarcho asmenybę. Sprendžiant iš įrašų knygose aiškėja, kad J. Basanavičius savo biblioteką pradėjo kaupti labai anksti – dar krimsdamas mokslus gimnazijoje. Ją pildė besimokydamas Maskvoje, o didžiąją dalį leidinių sukaupė dirbdamas Bulgarijoje, važinėdamas po Vokietiją, Čekiją, Austriją, kitas valstybes. Mokslininkai mano, kad asmeninę J. Basanavičiaus biblioteką sudarė 3000–4000 knygų. Tai liudija iki šių dienų išlikęs sąsiuvinis, kuriame J. Basanavičius registravo visus turimus leidinius. Instituto bibliotekoje išlikusios 2284 J. Basanavičiui priklausiusios knygos (iš viso 2832 tomai), per 600 laikraščių ir žurnalų, 145 kartografiniai leidiniai ir 249 atvirukai. Lietuvos patriarcho sukaupta biblioteka mokslininkams leido ne tik arčiau pažinti jo asmenybę, bet ir įsigilinti į XIX amžiaus kultūros, meno, istorinius, politinius įvykius, iš dienoraščių sužinoti, kaip juos vertino pats J. Basanavičius. Remdamasis sukaupta literatūra, J. Basanavičius pats parašė ne vieną studiją apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę, istoriją, archeologiją, kultūrą, etnografiją, taip pat sudarė ir išleido ne vieną tautosakos rinkinį. Sigitas Narbutas sakė, kad Vrublevskių bibliotekos fondai turtingi unikalių leidinių, tad jais nutarė pasidalyti ir su vilkaviškiečiais. Vilkaviškio viešosios bibliotekos direktorei Vilijai Gilienei jis įteikė keletą originalių J. Basanavičiaus knygelių: 1906 m. išleistą „Apie lenkų kalbą Lietuvos bažnyčiose“, taip pat 1919 m. publikuotą svarbų dokumentinį liudijimą apie tai, kaip lietuvių gyventa Pirmojo pasaulinio karo metais, ir Vasario 16-osios paskelbimo istoriją. Šios brangios mūsų kraštui knygos bus saugomos ir eksponuojamos bibliotekoje. Apie mūsų kalbos ateitį su vilkaviškiečiais diskutavęs A. Antanaitis sakė dažnai girdįs nuogąstavimų, kad lietuvių kalba gali išnykti. Visgi VLKK pirmininkas patikino, kad nerimauti tikrai neverta. Pasaulis šiuo metu kalba apie 7 tūkst. kalbų, iš jų kasmet numiršta po 20. Manoma, kad keičiantis pasauliui liks apie 100 kalbų. Tačiau, anot A. Antanaičio, mūsiškė tarp jų pateks. – Kalba miršta tada, kai ji neatlieka valstybingumo palaikymo funkcijos, – aiškino VLKK pirmininkas ir pateikė mirštančios jorubų kalbos, kuria kalbėjo 20 mln. gyventojų, pavyzdį. – Kalba išliks tik tuo atveju, jei ji bus naudojama informacinėse technologijose, žiniasklaidoje, ja leidžiami įstatymai. Lietuvių kalba, anot A. Antanaičio, išliks, nes atlieka visas reikalingas funkcijas. Ji pripažinta valstybine ir ginama įstatymų. Turime gražią bendrinę kalbą, kuria rūpinamės ir puoselėjame, kuriame naujus, lietuvių kalbos taisykles atitinkančius žodžius. Tačiau ji, ko gero, niekada netaps komercine. Mat maža tikimybė, kad verslas lietuvių kalba kurtų programas viešosioms paslaugoms, kompiuterinius žaidimus ir kt. Visgi tenka pripažinti, kad emigracija mažina kalbančiųjų lietuviškai gretas. Per pirmąsias emigracijos bangas praėjusiame amžiuje gyventi į užsienį išvykdavę mūsų tautiečiai lietuvybę sugebėdavo išlaikyti net per tris–keturias kartas, tačiau dabar nutautėjama labai greitai: iš Lietuvos išvykęs vaikas baigęs mokslus užsienyje jau nebemoka gimtosios kalbos. Vilkaviškiečiai VLKK pirmininkui turėjo daug klausimų. Pavyzdžiui, kodėl gruzinai panoro tapti sakartveliečiais ir kalbos komisija patenkino jų pageidavimą. Pasirodo, gruzinų pavadinimas kilęs iš tų laikų, kai Sakartvelas kovojo su persais ir iranėnais. Priešai sakartveliečius vadino gruzinais, o tai jų kalba reiškė buki vilkai. Kadangi Lietuva pirmoji iš užsienio šalių įteisino Sakartvelo pavadinimą, sakartveliečiai jautėsi itin dėkingi ir savo ruožtu mūsų šalį oficialiai pervadino iš Litvos į Lietuvą. Vyresnio amžiaus vilkaviškietėms nerimą kėlė tai, kad jaunimas vartoja daug užsieninių žodžių, žargono, nemoka nei taisyklingai kalbėti, nei rašyti, ko ankstesniais laikais nebūdavę. Tačiau VLKK pirmininkas nuramino, jog taip nėra. – Visose šalyse ir visais laikais išlieka toks pats išprusimo santykis: 20 proc. inteligentų, 60 proc. tokių, kurie tiesiog gyvena savo gyvenimą, augina vaikus, dirba, dar 20 proc. nusikaltėlių bei tinginių, kurie yra valstybės išlaikytiniai, – kalbėjo A. Antanaitis paaiškindamas, kad tiesiog atsiradus galimybei viešai reikštis labiau matomi tapo ir neišsimokslinę žmonės. A. Antanaitis patikino, kad taisyklės liberalėja, VLKK lengvina skyrybą, leidžia vartoti anksčiau į nevartotinų sąrašą įtrauktus žodžius, nes kalba turi kisti ir eiti kartu su gyvenimu. – Nėra baisiau, kai vengdamas suklysti žmogus išvis bijo kalbėti ar rašyti savo gimtąja kalba. Klysti galima, tik negalima iš savo kalbos tyčiotis, – vilkaviškiečiams kalbėjo VLKK vadovas A. Antanaitis. Publikuota: 2020-10-22 08:30:12 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kompensacijos bus mokamos tik įrodžius patirtus nuostolius * Folkloro ansamblis savo kelionę tęsia trisdešimt penkerius metus * Rudas vanduo: kada bus išspręsta problema? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|