Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2020-10-22 16:36

---

Emilijos Klimašauskaitės (iš kairės), Barboros Kinderytės ir Ievos Andriulionytės tercetas „Dainų dainelės“ scenoje pasirodė paskutinį kartą.

Editos LINKEVIČIENĖS nuotr.

Šiemet per televiziją stebėję „Dainų dainelės“ laureatų konkursą žiūrovai klausė ir dviejų mūsų rajono kolektyvų atliekamų dainų: Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro vokalinės studijos „Akimirka“ terceto – Emilijos Klimašauskaitės, Barboros Kinderytės ir Ievos Andriulionytės (vad. Edita Linkevičienė) bei kybartiečių popchoro „Spindulys“ su solistu Bernardu Kriščiūnu (vad. Irma Menčinskienė).

Scenoje – ne naujokai

Nors kybartiečių popchoras „Spindulys“ „Dainų dainelės“ konkurse dalyvavo pirmą kartą, į solidžią Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną žengė be baimės, nes prie žiūrovų yra įpratęs. „Dalyvaujame daugelyje konkursų ir festivalių. Laimėjome keletą pirmų vietų respublikiniuose, tarptautiniuose konkursuose, šią vasarą pirmą kartą su visu kolektyvu Bernardas, kaip vokalistas, pasirodė „Laumės juostos“ festivalyje Palangoje, o šiuo metu, įveikę pradines atrankas, intensyviai ruošiamės televizijos projekto „Lietuvos balsas“ aklosioms perklausoms“, – pasakojo „Spindulio“ vadovė I. Menčinskienė.

Jos teigimu, kolektyvas „Dainų dainelės“ konkursui ruošėsi itin atsakingai, įdėdamas daug laiko ir širdies. Popchoras kartu dirba jau trečius metus, tačiau „susikalbėti“ pavyko ne iš karto. Teko įdėti daug pastangų, kol galų gale atlikėjams ir vadovei pavyko vieniems kitus išgirsti ir kolektyvas tapo puikia komanda.

„Juk kad daina pasiektų klausytoją, pirmiausia ji turi eiti iš širdies. Dirbome ne tik su Bernardu, bet ir su pritariančiomis mergaitėmis Juste, Guste, Amanda, Austėja ir Urte. Nemažą dalį laiko užėmė repertuaro paieškos, kol galiausiai atradome patinkančius ir tinkančius kūrinius. Labai svarbu, kad vaikas dainuotų tai, kas jam patinka, tada jis atsiskleidžia visiškai kitaip. Tinkamai pasirinktas repertuaras – vienas svarbiausių dalykų“, – pasakojo I. Menčinskienė, kurios vadovaujamas kolektyvas „Dainų dainelės“ konkursui parengė lietuvių liaudies dainą „Turiu gražią kumelaitę“.



Išbandymas karantinu

„Dainų dainelė“ – ne vienos dienos renginys. Pirmąjį etapą – perklausas rajone ir finalinį laureatų koncertą – skiria ne vienas mėnuo. Tai pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį negali leisti sau atsipalaiduoti. Tokiomis aplinkybėmis neišvengiamai ugdomas vaiko atsakomybės, pareigos jausmas. Susivienijimas siekiant bendro tikslo, atsakingas repeticijų lankymas, vienas kito palaikymas. Padrąsinimas einant iš vieno etapo į kitą skatina vaikus būti atsakingesnius ir draugiškesnius“, – pastebėjimais dalijosi „Spindulio“ vadovė.

Lietuvoje kovo mėnesį paskelbtas karantinas sustabdė daugelį projektų bei renginių, todėl niekas nežinojo, kaip bus su „Dainų dainele“. Tačiau apsišarvavę kantrybe dalyviai sulaukė galutinių rezultatų.

„Žinia, jog tapome laureatais, buvo labai netikėta, bet, žinoma, maloni. Neapsakomas jausmas iš tokios daugybės dalyvių patekti tarp geriausiųjų. Vadinasi, dirbome ne veltui. Tai motyvuoja tobulėti toliau“, – džiaugėsi I. Menčinskienė.



Paskutinis kartas

Muzikos pedagogės Editos Linkevičienės vadovaujamą tercetą žinia apie pergalę taip pat aplankė netikėtai. „Iš pradžių nepatikėjau, nelabai supratau, kas įvyko, bet kai suvokiau, užplūdo daug gražių emocijų, buvau labai labai laiminga, tiesiog negalėjau nustoti šypsotis, aplinkiniai stebėjosi, kas gi man atsitiko“, – lemtingą momentą prisiminė viena iš terceto narių E. Klimašauskaitė.

Tercetas „Dainų dainelėje“ dalyvavo ne pirmą, tačiau paskutinį kartą, nes Emilija ir Ieva – jau dvyliktokės. „Žinia, jog pagaliau pavyko tapti laureatėmis, labai nudžiugino. Tai mums ypatingas įvertinimas ir sykiu, žinoma, didelė pareiga bei atsakomybė kiekvieną kartą pasirodyti taip, kad būtume vertos šio vardo“, – sakė I. Andriulionytė.

Užklupęs karantinas tapo išbandymu ir merginų tercetui. „Buvo tikrai nelengva, kai žinojome, jog reikia ruoštis konkursui, o susitikti negalime“, – laukimo dienas prisiminė I. Andriulionytė. Jai antrino ir B. Kinderytė, pasakojusi, kaip išgyveno, kad negali susitikti su draugėmis ir vadove.

Emocijos išliks ilgam

muziką dievinančioms atlikėjoms pavyko įveikti visus nesklandumus ir jų atlikta daina „Užtrauktukas“ (muz. Kosto Smorigino, ž. Liutauro Degėsio) pakerėjo komisijos ir žiūrovų širdis.

Konkurso dalyviai džiaugėsi itin rūpestingais renginio organizatoriais bei šiltu priėmimu. „Jau ne vieną dešimtmetį skaičiuojantis konkursas visada nenustoja stebinti savo dalyvių. Labai džiaugiamės, jog šįkart tapusios laureatėmis dar labiau pajutome jo žavesį. Pasirodymas televizijoje drauge su LRT gyvo garso grupe ir Martyno Staškaus vadovaujamu simfoniniu orkestru, komisijos įvertinimas, brangios dovanos yra tik dalis to, ką mums padovanojo „Dainų dainelė“. Tikiu, kad įgyta patirtis ir išgyventos emocijos visą gyvenimą išliks mūsų atmintyje“, – neabejojo I. Andriulionytė.



Morta INKRATAITĖ

Galerija: „Dainų dainelė“

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---