|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Istorija
Šventaduobėje esančioje gilioje dauboje yra nedidelis altorėlis su Dievo Motinos paveikslu.Tautvydo VITKAUSKO nuotr.
Anot tarpukario lietuviškųjų šaltinių, „Plokščiai – tai nežymus kampelis. Be piliakalnio, savotiško grožio Ožnugario kalnelio, dar yra gražioje vietoje stovinti medinė bažnytėlė.“ Medinė Švč. Mergelės Marijos vardo šventovė skęsdavo žalumynuose. Čia ant aukšto kalnelio stovinčius maldos namus 1868 m. pastatė kunigas Tomas Jankauskas. Manoma, kad šventovės statybą savo lėšomis rėmė grafas Benediktas Tiškevičius. Dabar į išlikusią bažnyčią, stovinčią ant kalvos, veda pažintinis takas. Viršuje įrengta nedidelė apžvalgos aikštelė. Pasak istoriko Jono Totoraičio, Plokščių kaimas įkurtas ne anksčiau kaip XVII a. Prie kaimo atsirado ir dvaras. Laiko tėkmėje Plokščių viešpačiais ir valdovais buvo Krišpinai, dar vėliau – Tiškevičiai. XIX a. vietovė atiteko Karpiams. Kraštotyrininko Broniaus Kviklio teigimu, tautinis lietuvių atgimimas Plokščiuose prasidėjo su vilkaviškiečio Petro Kriaučiūno pavarde. Čia jis kurį laiką dirbo teisėju. „Šio tauraus patrioto dėka miestelis virto savotišku lietuvybės atgimimo židiniu. Vasarą į Plokščius traukdavo artimiausi P. Kriaučiūno draugai: Vincas Kudirka, Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Baranauskas, Jonas Jablonskis ir kiti. Ypač dažnas svečias buvo Vincas Kudirka. Atvykdavo iš Šakių miesto, o 1885 m. kurį laiką Plokščiuose ir gyveno“, – rašo B. Kviklys. Kaip sakė pats V. Kudirka, Plokščių apylinkių gamta jam buvo tarsi Alpės, o kalnų upę priminė nuo kalno sruvenantis Vaiguvos upelis, kuris niekur nedingo, tik dabar jis tapęs kone didžiausia Plokščių įžymybe ir turistų traukos centru, nes Vaiguva yra vienintelė Lietuvoje upė-gatvė. Už vieno kilometro nuo bažnyčios yra garsioji Šventaduobė. Ten esančioje gilioje dauboje yra nedidelis altorėlis su Dievo Motinos paveikslu. Dabar ten įkurtas lurdas. Seni žmonės sako, kad šventas paveikslas atplaukęs Nemunu. Dabar į legendinę Šventaduobę veda skulptoriaus medinių skulptūrų kelias. Čia galima paragauti iš švento šaltinio trykštančio vandens. Anot senųjų šaltinių, vieno ūkininko duktė norėjo tekėti. Tačiau vyro labai nemėgo merginos motina ir iš sielvarto ji prakeikė būsimą dukters gyvenimo palydovą. Jaunoji, važiuodama į Plokščių bažnytėlę, ties Šventaduobe staiga dingo be žinios. Pasak senųjų gyventojų, šią vietą visi velnio duobe anksčiau vadino, ir tik kunigo „šventa krapyla“ nuramino Šventaduobėje siautėjusias dvasias. Plokščiai buvo virtę ir lietuviškų draudžiamųjų knygų platinimo centru. Viena knygų slėptuvė buvo įruošta upelio slėnyje, mišku apaugusiame piliakalnyje. Kad nepageidaujami asmenys nelandžiotų ir neklausinėtų, buvo paskleisti gandai, kad čia vaidenasi. To prietaringiems valstiečiams ir tereikėjo – niekas prie slėptuvės net nesiartindavo. Pagrindinis knygnešių organizatorius bažnytkaimyje buvo V. Kudirka. Šaltiniuose teigiama, kad Lietuvai atgavus laisvę, Plokščiai buvo valsčiaus savivaldybės centras. Čia gyveno daugiau, kaip šeši šimtai gyventojų. Miestelyje stovėjo didelė garinė pieninė. Kreditus dalijo smulkus bankelis. Gražių vilčių ateičiai suteikdavo penki jaunalietuvių skyriai, aplink kuriuos burdavosi miestelio jaunimas. Taip pat buvo veterinarijos punktas, paštas, vaistinė, policijos nuovada, kelios krautuvės. Planuota įsteigti Dariaus ir Girėno vardo namus jaunalietuviams. Jie turėjo būti tikra Lietuvos didvyrių vardo pilaitė. Pats Plokščių miestelis buvo įsikūręs pakalnėje, ant kalvos buvo tik bažnyčia ir klebonija. Plokščių piliakalnis buvo gražiai tvarkomas ir Vinco Kudirkos garbei pavadintas jo vardu. Dabar piliakalnis žinomas Vaiguviškių vardu. Netoli teka Nemuno intakas – Vaiguva. Okupacijų metais Plokščiai per daug nenukentėjo. Pokaryje miestelyje vyko intensyvios Lietuvos partizanų pasipriešinimo kovos. Tomas SUŠINSKAS Muziejininkas Publikuota: 2020-10-27 08:17:22 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|