„Santaka“ / Plokščiai – lietuvybės lopšys / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Šventaduobėje esančioje gilioje dauboje yra nedidelis altorėlis su Dievo Motinos paveikslu.

Tautvydo VITKAUSKO nuotr.


Plokščiai – lietuvybės lopšys


Kairysis Nemuno krantas. Gražiuose Zanavykijos šlaituose yra nedidelis Plokščių bažnytkaimis. Vietovė, kuri ilgą laiką dokumentuose buvo lenkišku Blogoslavenstvo vardu žinoma. Toks vardas vietiniams įspūdžio nedarė, todėl vėliau miestelį visi tik Plokščiais ir tevadino.



Anot tarpukario lietuviškųjų šaltinių, „Plokščiai – tai nežymus kampelis. Be piliakalnio, savotiško grožio Ožnugario kalnelio, dar yra gražioje vietoje stovinti medinė bažnytėlė.“

Medinė Švč. Mergelės Marijos vardo šventovė skęsdavo žalumynuose. Čia ant aukšto kalnelio stovinčius maldos namus 1868 m. pastatė kunigas Tomas Jankauskas. Manoma, kad šventovės statybą savo lėšomis rėmė grafas Benediktas Tiškevičius. Dabar į išlikusią bažnyčią, stovinčią ant kalvos, veda pažintinis takas. Viršuje įrengta nedidelė apžvalgos aikštelė.

Pasak istoriko Jono Totoraičio, Plokščių kaimas įkurtas ne anksčiau kaip XVII a. Prie kaimo atsirado ir dvaras. Laiko tėkmėje Plokščių viešpačiais ir valdovais buvo Krišpinai, dar vėliau – Tiškevičiai. XIX a. vietovė atiteko Karpiams.



Kraštotyrininko Broniaus Kviklio teigimu, tautinis lietuvių atgimimas Plokščiuose prasidėjo su vilkaviškiečio Petro Kriaučiūno pavarde. Čia jis kurį laiką dirbo teisėju.

„Šio tauraus patrioto dėka miestelis virto savotišku lietuvybės atgimimo židiniu. Vasarą į Plokščius traukdavo artimiausi P. Kriaučiūno draugai: Vincas Kudirka, Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Baranauskas, Jonas Jablonskis ir kiti. Ypač dažnas svečias buvo Vincas Kudirka. Atvykdavo iš Šakių miesto, o 1885 m. kurį laiką Plokščiuose ir gyveno“, – rašo B. Kviklys.

Kaip sakė pats V. Kudirka, Plokščių apylinkių gamta jam buvo tarsi Alpės, o kalnų upę priminė nuo kalno sruvenantis Vaiguvos upelis, kuris niekur nedingo, tik dabar jis tapęs kone didžiausia Plokščių įžymybe ir turistų traukos centru, nes Vaiguva yra vienintelė Lietuvoje upė-gatvė.

Už vieno kilometro nuo bažnyčios yra garsioji Šventaduobė. Ten esančioje gilioje dauboje yra nedidelis altorėlis su Dievo Motinos paveikslu. Dabar ten įkurtas lurdas. Seni žmonės sako, kad šventas paveikslas atplaukęs Nemunu. Dabar į legendinę Šventaduobę veda skulptoriaus medinių skulptūrų kelias. Čia galima paragauti iš švento šaltinio trykštančio vandens.



Anot senųjų šaltinių, vieno ūkininko duktė norėjo tekėti. Tačiau vyro labai nemėgo merginos motina ir iš sielvarto ji prakeikė būsimą dukters gyvenimo palydovą. Jaunoji, važiuodama į Plokščių bažnytėlę, ties Šventaduobe staiga dingo be žinios. Pasak senųjų gyventojų, šią vietą visi velnio duobe anksčiau vadino, ir tik kunigo „šventa krapyla“ nuramino Šventaduobėje siautėjusias dvasias.

Plokščiai buvo virtę ir lietuviškų draudžiamųjų knygų platinimo centru. Viena knygų slėptuvė buvo įruošta upelio slėnyje, mišku apaugusiame piliakalnyje. Kad nepageidaujami asmenys nelandžiotų ir neklausinėtų, buvo paskleisti gandai, kad čia vaidenasi. To prietaringiems valstiečiams ir tereikėjo – niekas prie slėptuvės net nesiartindavo. Pagrindinis knygnešių organizatorius bažnytkaimyje buvo V. Kudirka.

Šaltiniuose teigiama, kad Lietuvai atgavus laisvę, Plokščiai buvo valsčiaus savivaldybės centras. Čia gyveno daugiau, kaip šeši šimtai gyventojų. Miestelyje stovėjo didelė garinė pieninė. Kreditus dalijo smulkus bankelis. Gražių vilčių ateičiai suteikdavo penki jaunalietuvių skyriai, aplink kuriuos burdavosi miestelio jaunimas. Taip pat buvo veterinarijos punktas, paštas, vaistinė, policijos nuovada, kelios krautuvės.



Planuota įsteigti Dariaus ir Girėno vardo namus jaunalietuviams. Jie turėjo būti tikra Lietuvos didvyrių vardo pilaitė. Pats Plokščių miestelis buvo įsikūręs pakalnėje, ant kalvos buvo tik bažnyčia ir klebonija. Plokščių piliakalnis buvo gražiai tvarkomas ir Vinco Kudirkos garbei pavadintas jo vardu. Dabar piliakalnis žinomas Vaiguviškių vardu. Netoli teka Nemuno intakas – Vaiguva.

Okupacijų metais Plokščiai per daug nenukentėjo. Pokaryje miestelyje vyko intensyvios Lietuvos partizanų pasipriešinimo kovos.



Tomas SUŠINSKAS

Muziejininkas



Publikuota: 2020-10-27 08:17:22

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai