„Santaka“ / Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Ingridos Zurlytės teigimu, svarbu įsitraukti į dialogą su visuomene ir ieškoti sprendimų, kurie skatintų žmones išlaikyti elgesį, leidžiantį apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo koronaviruso plitimo.

Asmeninio archyvo nuotr.


Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta


Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyje. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė Lietuvą ir iki šiol joje siaučia.

Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.



Karantino privalumai, kovojant su virusu

Kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos pramogos, o darbas ir švietimas perorientuoti į veiklą nuotoliniu būdu. „Karantino paskelbimas, be abejo, gerokai prisidėjo prie COVID-19 epidemijos suvaldymo Lietuvoje ir užkirto kelią nevaldomam viruso plitimui visuomenėje, todėl Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, fiksuotas mažesnis sergamumas ir mažiau netekčių, susijusių su COVID-19. Karantinas suteikė galimybę sutelkti visus pajėgumus, priemones bei persitvarkyti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Nepaprastai svarbus buvo visuomenės susitelkimas, supratimas, pagrindinių apsisaugojimo priemonių ir keliamų reikalavimų laikymasis“, – karantino privalumus vardija PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.


Pavasarį, kai žiniasklaida nesustabdomai pildėsi žiniomis apie koronavirusą, Lietuva galėjo džiaugtis pakankamai gera padėtimi šalyje. Pasak Ingridos, tai lėmė veiksnių visuma: Lietuvoje buvo gana anksti sureaguota į pirmuosius pranešimus apie COVID-19 infekcijos plitimą Kinijoje, o vėliau ir už jos ribų; visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos buvo mobilizuotos atvejams nustatyti, kontaktams išaiškinti ir stebėti; visuomenė buvo nuosekliai bei aktyviai informuojama; anksti pradėtos patikros ir informacijos platinimas tarptautiniame Vilniaus oro uoste; pasiaukojamas medikų darbas; aktyvus ne sveikatos priežiūros institucijų, tokių, kaip policija, pasienio tarnyba, kariuomenė, visuomenė ir kt., įsitraukimas; tarpžinybinis palaikymas Vyriausybės lygmeniu ir kt.



Pandemijos nuovargis – papildomas iššūkis

Pandemijos nuovargis – tai natūrali bei tikėtina reakcija į užsitęsusį ir neišspręstą neigiamą reiškinį. 27-iose Europos šalyse atliktos gyventojų apklausos rodo, kad iki 60 proc. gyventojų nesijaučia motyvuoti imtis priemonių, kurios apsaugotų juos pačius ir aplinkinius nuo viruso.

I. Zurlytė akcentuoja, kad empatija ir bendruomenių įtraukimas yra labai svarbūs dalykai. „Rasti efektyvius būdus, kaip įveikti šį nuovargį ir paskatinti visuomenės budrumą, yra vis didėjantis iššūkis, su kuriuo susiduria valdžios institucijos ir sveikatos priežiūros įstaigos šios ilgalaikės visuomenės sveikatos krizės akivaizdoje. Ypač svarbu stebėti visuomenės nuomonę, rinkti duomenis, atlikti tyrimus ir remiantis atliktų tyrimų rezultatais įsitraukti į dialogą su visuomene, tokiu būdu kartu ieškoti sprendimų, kaip įgalinti žmones išlaikyti elgesį, kuris leistų apsisaugoti bei apsaugoti kitus nuo COVID-19 viruso plitimo“, – kaip stengiamasi susidoroti su pandemijos nuovargio reiškiniu, pasakoja PSO atstovė.




Pandemija nepraeis savaime

Skaičiuojama, jog iš viso pasaulyje yra užregistruota 40 milijonų užsikrėtimų SARS-CoV-2 virusu, o Lietuvoje – kiek daugiau nei 7 tūkstančiai.

Pastarųjų savaičių duomenimis, bendras atvejų skaičius 100 000 gyventojų Lietuvoje yra 644, 27, o mirčių milijonui gyventojų – 65. Palyginimui: Estijoje atvejų skaičius yra 386, 25/100 000 gyventojų, Latvijoje – 342, 7/100 000 gyventojų, Lenkijoje – 1096, 53/100 000 gyventojų, o mirčių, atitinkamai 55, 42 ir 161 milijonui gyventojų (lapkričio 4 d. duomenimis).

Mokslininkai prognozuoja, kad jei nebus imamasi tam tikrų ribojimų, 2021 metų pradžioje dienos mirtingumas nuo pandemijos COVID-19 gali būti 4–5 kartus didesnis nei balandžio mėnesį, virusui tik įsibėgėjus.

„Šiandien jau daugiau žinome apie COVID-19 ir apie tai, kaip suvaldyti infekcijos plitimą. Tai yra žingsnis po žingsnio griežtinamos proporcingos, tikslingos ir apribotos erdvėje ir laike priemonės. Gali prireikti ir karantino, bet tai būtų paskutinė priemonė, jei kitos nepakankamai suveiktų, ir galimai šis karantinas būtų kitoks nei pavasarį“, – teigė I. Zurlytė.


Pandemija nepraeis savaime, bet mes galime pakeisti jos eigą, todėl pašnekovė ragina laikytis atstumo, vengti didelių susibūrimų, laikytis rankų higienos, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, nuolat vėdinti patalpas ir dėvėti nosį bei burną dengiančias veido kaukes.



Užsk. 2476



Galerija: pagalba sau




Publikuota: 2020-11-06 09:33:09

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai