„Santaka“ / Žvejus pradžiugino į ežerą paleistos lydekos ir amūrai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2020-11-19 16:14

Dalinkitės:  


Dvivasariai baltieji amūrai į Suvalkiją atkeliavo net iš Zarasų rajono.

Autorės nuotr.


Žvejus pradžiugino į ežerą paleistos lydekos ir amūrai

Eglė MIČIULIENĖ


Šią savaitę į keturis rajono vandens telkinius žuvivaisos specialistai iš Zarasų rajono tvenkinių atgabeno kelias talpyklas žuvų: 3 tūkstančius lydekaičių ir tūkstantį baltųjų amūrų. Daugiausiai žvynuotųjų paniro į Paežerių ežero vandenis.



Poreikis – didžiulis

Trečiadienio priešpietę į Paežerių ežero valčių nuleidimo vietą atvykę žuvų auginimu ir veisimu užsiimančios UAB „Vasaknos“ darbuotojai rado čia susirinkusį būrelį vilkaviškiečių. Pasižiūrėti, kaip į ežerą bus paleista tūkstančiai lydekaičių ir amūrų, atvyko ne tik už šią sritį atsakingi Savivaldybės ir aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai, bet ir keletas vietinių žvejų.

Į nebe pirmą kartą įžuvinamą ežerą šįkart buvo paleista 2 tūkstančiai šiųmečių lydekaičių (vidutinis vienos žuvytės svoris – 80 g) ir tūkstantis dvivasarių baltųjų amūrų (kiekvienas vidutiniškai svėrė po 200 g).

Karpinių šeimai priklausantys baltieji amūrai atlieka vandens telkinių švarintojų funkciją, nes maitinasi sužėlusiais augalais, stambiais dumbliais. O lydekos apskritai laikomos vienomis vertingiausių Lietuvos vandenyse gyvenančių plėšrūnių.

Didžiausius lydekų kiekius, skirtus Lietuvos valstybinių vandens telkinių įžuvinimui, užaugina Žuvininkystės tarnyba.



Vis dėlto šios tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vyriausioji specialistė Alina Širvinska sakė, jog pastarieji įžuvinimo darbai vyksta gavus papildomų lėšų iš Aplinkos ministerijos ir nupirkus paslaugą iš tiekėjų, nes tarnyba nepajėgi išauginti reikalingo kiekio žuvų, ypač plėšriųjų lydekų, kurių poreikis visoje šalyje yra labai didelis.



Pagal mokslininkų rekomendacijas

Kokių žuvų į Lietuvos vandenis vežti, sprendžia Aplinkos ministerija, remdamasi mokslininkų atliktomis studijomis.

„Mokslininkai Lietuvos vandens telkiniuose vykdo monitoringą, įvertina jų būklę ir parengia kelerių metų strategiją. Remiantis šiomis rekomendacijomis, kartais atsižvelgiant ir į savivaldybių pageidavimus, sudaromas kasmetinis žuvivaisos planas visiems Lietuvos rajonams“, – pasakojo A. Širvinska.

Šiemet pavasarį į Paežerių ežerą jau buvo įleista 40 tūkst. unguriukų.

Žuvininkystės tarnyba buvo numačiusi atvežti ir lynų, deja, šių žuvų šiemet pritrūko.

„Gal kitais metais bus daugiau – tada ir įžuvinsime“, – žadėjo A. Širvinska.

Rajono Savivaldybės administracijos ekologas vyr. specialistas Darius Bunikis sakė, kad šiame vandens telkinyje per paskutinį dešimtmetį įleista pakankamai daug įvairios rūšies žuvų: karpių, lynų, europinių ungurių, lydekų. Žuvivaisos specialistai su gyvuoju kroviniu per metus atvyksta ne po vieną kartą.



Įžuvinami ir kiti rajono ežerai. Ir šįkart, atlikę savo darbą Paežeriuose, UAB „Vasaknos“ darbuotojai išvyko į Vištyčio pusę žuvinti Beržinio, Talaikės ir Vygrio ežerų.

Beržinio ir Vygrio vandenyse buvo paleista po 400, o į Talaikę – 200 šių metų lydekaičių.



Trūksta starkių, lydekų, o šamų – per daug

Tuo tarpu Paežerių ežero įžuvinimo procesą stebėję vietiniai žvejai džiaugėsi, kad šįkart atvežta tokių žuvų, kokių Paežerių ežere tikrai trūksta.

Anot vyrų, dar labai reikėtų įveisti starkių, kurių mūsų Paežeriuose sparčiai mažėja. Anksčiau stambius starkius iš Paežerių traukdavę vyrai pasakojo, kad dabar nebelikę net „sprindinių“.

Ir jokiu būdu nereikėtų vežti šamų. Pastarųjų, žvejų įsitikinimu, ežere jau prisiveisė gerokai per daug, jie išaugę didžiuliai ir naikina kitas žuvis, net ir tuos pačius starkius.

Vilkaviškietis Viktoras Rybakas kalbėjo, kad šią vasarą lydekos iš viso nekibo.

„Paežeriuose žvejai daugiausiai pagauna ešerių. Jie įaugę nemaži, pats prieš porą savaičių pagavau kilograminį ešerį, praėjusią savaitę – 800 gramų svorio. O starkių, lydekų smarkiai sumažėjo. Anksčiau per sezoną buvo galima pagauti po 30 starkių, dabar gerai, jei pagauni vieną. Lydekų šiek tiek yra, jos tokios „standartinės“ – apie 1,5 kilogramo, dar kartais pasitaiko „monstrų“ po 7–10 kilogramų. Kitokių beveik ir nėra, todėl puiku, kad sulaukėme naujų lydekaičių“, – sakė V. Rybakas.



Atgabenti baltieji amūrai žvejus taip pat džiugina: šios žuvys turėtų apvalyti gausiai vandens augmenijos prižėlusį Paežerių ežero dugną.





Galerija: Įžuvinimas




Publikuota: 2020-11-19 16:14:27

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai