|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Valstybinėje žemėje, bet prie pat privačios tvoros augę vaismedžiai nupjauti seniūnijos sprendimu.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Prieš keletą dienų į redakciją paskambinusi vilkaviškietė išrėžė: „Atvažiuokit prie Vilniaus gatvės 8-o daugiabučio, pažiūrėkit, kaip miesto seniūnija šviesina vaizdą vienam politikui!“
Atvykus paaiškėjo, ką moteris turėjo omenyje. Prie nuosavo namo tvoros, besiremiančios į daugiabučio teritoriją, stovėjo Vilkaviškio seniūnijos automobilis, o jo priekaboje pūpsojo ką tik nupjautų medžių šakos. Visai šalia tvoros bolavo penki kelmai, šalia sūpynių buvo sukrauti supjauti kamienai.
Daugiabučio namo kieme kalbėjosi du gyventojai. Abu sakė į redakciją neskambinę, per kiemą ėję atsitiktinai, tačiau visiškai pritarė skambinusios moters nuomonei.
„Čia augo keletas slyvų. Nesuprantu, kam užkliuvo tie medeliai? Jei tam politikui, kur už tvoros gyvena, tai juk čia ne jo sklypas. Jeigu šitaip į viską žiūrėsim, tuoj jokio medžio nebeliks. Pavasariais tos slyvaitės taip gražiai žydėdavo baltais žiedais, gera būdavo į jas žiūrėti! Štai kieme auga senas išsikerojęs medis, jei jau seniūnija nori padėti žmonėms, tai tegu jį apgeni, kad šakos ant automobilių nekristų. O kodėl reikėjo nupjauti tuos medelius, neįsivaizduoju“, – apgailestavo moteris.
Priminsime, jog miesto daugiabučių namų teritorijose valstybinėje ir savivaldybėms priskirtoje žemėje augantiems medžiams kirsti ar genėti Savivaldybės leidimą reikia gauti tam tikrais atvejais: didesnio kaip 12 cm skersmens (ne mieste – didesnio kaip 20 cm skersmens) ąžuolams, uosiams, klevams, skroblams, skirpstams, guoboms, bukams, vinkšnoms, pušims, eglėms, maumedžiams, pocūgėms, kėniams, beržams, juodalksniams, liepoms, gluosniams, šermukšniams, riešutmedžiams, kaštonams, miškinėms obelims ir kriaušėms.
Tačiau Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ekologas Darius Bunikis paaiškino, kad šiuo atveju jokio leidimo nereikėjo.
„Į mane kreipėsi seniūnas, gavęs prašymą iš gyventojų. Ten, patvory, augo keturios slyvos, o vaismedžiams pjauti apskritai leidimų nereikia, ir vienas savaiminio augimo klevukas, kurio net inventorizacijos byloje nėra. Jis nesiekė 12 centimetrų (matuojama 1, 30 m aukštyje), buvo kreivas, matyt, kažkada nuo apačios pažeistas žoliapjove“, – sakė ekologas.
Vilkaviškio seniūnas Remigijus Kurauskas patvirtino, kad į jį su prašymu pašalinti medelius kreipėsi minėtas privačiame sklype gyvenantis vilkaviškietis.
„Medeliai augo ne vietoje, vienas jau visai „lipo“ ant tvoros ir ją gadino – dėl jo žmogus ir kreipėsi. Ekologas man patvirtino, kad šie želdiniai nesaugotini, juos galima pašalinti. O kas kreipėsi – politikas ar ne politikas – jokio skirtumo nematau. Šis žmogus jau seniai nebe Tarybos narys, tad net nežinau, ar jį dabar galima vadinti politiku. Jei dėl tokių priežasčių į seniūniją kreipsis bet kuris kitas miesto gyventojas, pažiūrėsime lygiai taip pat. Kita vertus, kai nuo tų medelių pradeda byrėti slyvaitės, jos pūva, sukasi širšės, tada gyventojai jau pyksta ant mūsų. Juk daugiabučių aplinką prižiūrėti, krūmus ar žolę pjauti ir tas slyvas sugrėbti reikia seniūnijos darbuotojams. Žmonės patys darbuotis nenori, tada jau teritorija pasidaro „valdiška“. Tačiau vien grožėtis neužtenka, reikia ir tvarkytis. Bet žinau, kad visiems vis tiek neįtiksi. Tai pasakysiu tik tiek, kad medžiai vertingi bei saugotini tikrai nebuvo ir juos pašalinę žalos miestui nepadarėme“, – kalbėjo seniūnas.
Prieš keletą dienų į redakciją paskambinusi vilkaviškietė išrėžė: „Atvažiuokit prie Vilniaus gatvės 8-o daugiabučio, pažiūrėkit, kaip miesto seniūnija šviesina vaizdą vienam politikui!“ |
Atvykus paaiškėjo, ką moteris turėjo omenyje. Prie nuosavo namo tvoros, besiremiančios į daugiabučio teritoriją, stovėjo Vilkaviškio seniūnijos automobilis, o jo priekaboje pūpsojo ką tik nupjautų medžių šakos. Visai šalia tvoros bolavo penki kelmai, šalia sūpynių buvo sukrauti supjauti kamienai.
Daugiabučio namo kieme kalbėjosi du gyventojai. Abu sakė į redakciją neskambinę, per kiemą ėję atsitiktinai, tačiau visiškai pritarė skambinusios moters nuomonei.
„Čia augo keletas slyvų. Nesuprantu, kam užkliuvo tie medeliai? Jei tam politikui, kur už tvoros gyvena, tai juk čia ne jo sklypas. Jeigu šitaip į viską žiūrėsim, tuoj jokio medžio nebeliks. Pavasariais tos slyvaitės taip gražiai žydėdavo baltais žiedais, gera būdavo į jas žiūrėti! Štai kieme auga senas išsikerojęs medis, jei jau seniūnija nori padėti žmonėms, tai tegu jį apgeni, kad šakos ant automobilių nekristų. O kodėl reikėjo nupjauti tuos medelius, neįsivaizduoju“, – apgailestavo moteris.
Priminsime, jog miesto daugiabučių namų teritorijose valstybinėje ir savivaldybėms priskirtoje žemėje augantiems medžiams kirsti ar genėti Savivaldybės leidimą reikia gauti tam tikrais atvejais: didesnio kaip 12 cm skersmens (ne mieste – didesnio kaip 20 cm skersmens) ąžuolams, uosiams, klevams, skroblams, skirpstams, guoboms, bukams, vinkšnoms, pušims, eglėms, maumedžiams, pocūgėms, kėniams, beržams, juodalksniams, liepoms, gluosniams, šermukšniams, riešutmedžiams, kaštonams, miškinėms obelims ir kriaušėms.
Tačiau Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ekologas Darius Bunikis paaiškino, kad šiuo atveju jokio leidimo nereikėjo.
„Į mane kreipėsi seniūnas, gavęs prašymą iš gyventojų. Ten, patvory, augo keturios slyvos, o vaismedžiams pjauti apskritai leidimų nereikia, ir vienas savaiminio augimo klevukas, kurio net inventorizacijos byloje nėra. Jis nesiekė 12 centimetrų (matuojama 1, 30 m aukštyje), buvo kreivas, matyt, kažkada nuo apačios pažeistas žoliapjove“, – sakė ekologas.
Vilkaviškio seniūnas Remigijus Kurauskas patvirtino, kad į jį su prašymu pašalinti medelius kreipėsi minėtas privačiame sklype gyvenantis vilkaviškietis.
„Medeliai augo ne vietoje, vienas jau visai „lipo“ ant tvoros ir ją gadino – dėl jo žmogus ir kreipėsi. Ekologas man patvirtino, kad šie želdiniai nesaugotini, juos galima pašalinti. O kas kreipėsi – politikas ar ne politikas – jokio skirtumo nematau. Šis žmogus jau seniai nebe Tarybos narys, tad net nežinau, ar jį dabar galima vadinti politiku. Jei dėl tokių priežasčių į seniūniją kreipsis bet kuris kitas miesto gyventojas, pažiūrėsime lygiai taip pat. Kita vertus, kai nuo tų medelių pradeda byrėti slyvaitės, jos pūva, sukasi širšės, tada gyventojai jau pyksta ant mūsų. Juk daugiabučių aplinką prižiūrėti, krūmus ar žolę pjauti ir tas slyvas sugrėbti reikia seniūnijos darbuotojams. Žmonės patys darbuotis nenori, tada jau teritorija pasidaro „valdiška“. Tačiau vien grožėtis neužtenka, reikia ir tvarkytis. Bet žinau, kad visiems vis tiek neįtiksi. Tai pasakysiu tik tiek, kad medžiai vertingi bei saugotini tikrai nebuvo ir juos pašalinę žalos miestui nepadarėme“, – kalbėjo seniūnas.
Publikuota: 2020-11-20 09:15:49
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|