|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kraštiečiai
|
|
|
Aurimas Piečiukaitis metus laiko praleido JAV, kur stažavosi ir rengė reportažus LRT televizijai.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Eglė KVIESULAITIENĖ
Ne vienam neseniai žinias iš JAV prezidento rinkimų per LRT televiziją akylai sekusiam vilkaviškiečiui tiesioginius reportažus rengęs žurnalistas Aurimas Piečiukaitis atrodė lyg kažkur matytas. Ir taip visai gali būti, mat Aurimas – dažnas svečias Vilkaviškyje, kuriame prabėgo gražiausios jo vaikystės dienos.
Nesisekė bulviakasis
Tie, kurie perskaitę šias eilutes pagalvojo, jog Aurimas – ilgamečių rajono pedagogų Valtinos ir Valentino Piečiukaičių anūkas, – visiškai teisūs. Būtent močiutės Valtinos ir pernai amžinybėn iškeliavusio senelio Valentino namai Aurimą ir dabar atvilioja į mūsų kraštus. Su jais susiję ir gražiausi vaikystės įspūdžiai.
– Prisiminimų – daugybė, – pasakojo vos prieš dieną iš komandiruotės JAV parskridęs ir dar prie laiko skirtumo nespėjęs adaptuotis Aurimas. – Pamenu Velykų ryto keliones į Katedros šventorių, pasivaikščiojimus Paežerių dvaro parke, grybavimus Podvarko miške, nuolatos užkalbinančius senelių kaimynus. O labiausiai – pačius senelių namus ir sodą. Mums su broliu, vaikams iš Vilniaus, tai buvo galimybė susipažinti su lauko darbais.
Aurimas juokauja nebuvęs labai vykęs darbininkas, mat kasdamas darže bulves vis sugebėdavo jas persmeigti, o tai labai prajuokindavo senelį Valentiną. Tiesa, su senelių sodu, o ypač jame augančiu riešutu, susiję ir nelabai malonūs vaikystės prisiminimai. Mat būtent po juo Aurimui tekdavo „gliaudyti“ močiutės surašytus algebros ir geometrijos uždavinius. Tai visai patikdavo jaunesniajam jo broliui, kuris, kaip ir abu seneliai bei tėtis, – „tiksliukai“, tačiau Aurimą nuo mažumės labiau viliojo istorija ir literatūra. Visgi seneliams jis labai dėkingas už matematikos pamokas, kurios gyvenime tikrai pravertė.
Norisi grįžti
Aurimas prisimena vaikystėje ir paauglystėje jautęsis kone tikru vilkaviškiečiu, mat čia viską žinojo ir pažinojo daug žmonių. Seneliai jį įtraukdavo į Vilkaviškio gyvenimą – vesdavosi į mokyklas, kuriose dirbo, renginius, su močiute anūkas keliaudavo į turgų. Seneliai anūkams daug pasakodavo apie Vilkaviškio istoriją, ypač Sąjūdžio, kurio veikloje jiedu dalyvavo, laikus. Aurimas dėl to labai didžiuojasi savo seneliais.
Jis puikiai prisimena ir senelių draugus, tuomet dar vaikui palikusius neišdildomą įspūdį. Vieni tokių – mokytojai Elytė ir Algimantas Zeikai. Aurimas ir dabar prisimena šmaikščius A. Zeikaus eilėraštukus ir pasakojimus.
Vilkaviškiečiai ir tada, ir dabar jam atrodo draugiškesni, nuoširdesni ir daug mielesni už didmiesčių gyventojus, mat visuomet užkalbina, palinki geros dienos – atrodo, kad visi vieni kitus pažįsta.
– Vilkaviškis, turbūt skirtingai nei kitos man artimos vietos, yra išlaikęs tą nostalgišką vaikystės aurą ir čia sugrįžti man visada norisi, o sugrįžus – labai gera ir ramu, – atviravo A. Piečiukaitis. – Visada močiutei sakau, kad Vilkaviškyje miegu geriausiai.
Pasuko į žurnalistiką
Vilkaviškyje išmoktos senelių pamokos labai pravertė Aurimui studijuojant politikos mokslus Vilniaus universitete, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, kur baigė bakalauro ir magistro studijas.
Nors universitete Aurimui įdomiausia ir artimiausia buvo politinė sociologija ir politinė teorija, visgi darbas su užsienio naujienomis pasirodė vienas įdomesnių kelių. Tam įtakos, ko gero, turėjo televizija, ypač LRT laidos „Panorama“ ir „Savaitė“. Tad baigęs bakalauro studijas ir pamatęs skelbimą, kad „Info TV“ ieško žurnalisto, nusprendė pabandyti. Jam pavyko.
Derindamas darbą su magistro studijomis, Aurimas pusantrų metų praleido „Info TV“, vėliau perėjo į LRT užsienio naujienų skyrių, kur dirba iki šiol.
Žurnalistikon pasukęs politologas įsitikinęs, kad jo asmenybę suformavo beveik šešeri studijų metai, mat paskaitas vedė puikūs dėstytojai, mokslai buvo labai įdomūs, o universiteto bendruomenė – tvirta, šiltai bendraujanti. Studijos institute suteikė daugybę galimybių tobulėti užsienyje. Pagal skirtingas programas Aurimui teko studijuoti Berlyne, atlikti praktiką Lietuvos misijoje Jungtinėse Tautose, Niujorke.
Dabar Aurimas patirties semiasi iš tų kolegų, kurių reportažai suviliojo pasirinkti žurnalisto kelią. Studijose įgytos politikos mokslų žinios jam padeda atsirinkti naujienas arba išskirti tai, kas jose svarbiausia. O tą užsienio naujienų skyriaus žurnalistui reikia padaryti labai greitai, mat laidų per dieną – kelios. Televizijos žurnalisto darbas išskirtinis tuo, kad čia žinią reikia derinti ir su garsu, ir su vaizdu.
Įvykių sūkuryje
Prieš metus A. Piečiukaitis išskrido į Jungtines Amerikos Valstijas, mat jam pavyko pakliūti į Baltijos – Amerikos Laisvės fondo programą, kuri jauniems specialistams suteikia galimybę tobulėti šioje šalyje. Lietuvis stažavosi viename iš užsienio politikos analizės centrų Vašingtone, Hudsono institute, kuriame talkino saugumo ekspertams.
Tačiau Aurimas nebūtų žurnalistas, jei stažuotės JAV nebūtų sugebėjęs derinti su darbu televizijoje. O laikas tam buvo labai palankus, mat pateko į įvykių, kurie domino visą pasaulį, sūkurį.
Kai A. Piečiukaitis nuvyko į Vašingtoną, prezidento Donaldo Trampo apkaltos procesas buvo pačiame įkarštyje. Tada visiems atrodė, kad apkalta ir lapkritį vyksiantys prezidento rinkimai bus didžiausios Amerikos politinės dramos. Tačiau 2020-ieji sugebėjo sudrebinti pasaulį koronaviruso pandemija, tapusia išbandymu ir JAV politikams, ir eiliniams amerikiečiams.
Kaip pasakojo A. Piečiukaitis, prasidėjusi pandemija pakeitė kasdienį gyvenimą Jungtinėse Valstijose, o situacijai vis blogėjant ir įsisiūbuojant prezidento rinkimų kampanijai koronavirusas tapo dar vienu griežto politinio pasidalijimo ženklu. D. Trampas menkino viruso grėsmę, per pirmąją pandemijos bangą jo rėmėjai šalyje rengdavo protestus prieš ribojimus, paskelbtus vietinės valstijų valdžios.
Vasarą per protestus prieš rasizmą politinis pasidalijimas dar labiau išaugo. Jis atsispindėjo visoje prezidento rinkimų kampanijoje, akivaizdus ir jų rezultatuose.
Anot politologo išsilavinimą turinčio žurnalisto, dabartinis D. Trampo atsisakymas pripažinti pralaimėjimą, keblus Džo Baideno pasiruošimas perimti valdžią kenkia šalies politinei kultūrai ir gali turėti daugybę „liekamųjų reiškinių“.
Ypatingas darbas
Gyvendamas Vašingtone Aurimas rengė reportažus ne tik apie JAV politines aktualijas, bet ir apie tai, kas svarbu Lietuvai: užsienio bei krašto apsaugos ministrų vizitus, Lietuvių bendruomenės susiskaldymą dėl paramos Trampui ir Baidenui, kt.
A. Piečiukaitis atskleidė, kad dirbti žurnalistu tokių įvykių fone jam buvo velniškai įdomu: teko kalbėtis su įvairiais pareigūnais, pabuvoti protestų bei riaušių centre, ašarinių dujų debesyse.
Kai rengė reportažus iš JAV, Aurimas išmoko ne tik stovėti prieš kamerą, komentuoti įvykius, bet ir filmuoti, montuoti, rašyti tekstus ir t. t.
Svarbiausia žurnalisto darbe – laikas, tikslumas ir patikimumas. Tačiau televizijos reporterio darbas ypatingas tuo, kad jam reikia iš anksto apgalvoti ir transliacijos aplinkybes: kuriuo paros metu gražiausia filmuoti, kur geriausiai krinta šviesa, kuri vieta taps įvykių epicentru. Pavyzdžiui, kartą Aurimas sugalvojo, kad komentaras atrodytų įtikinamiau, jei už reporterio nugaros leistųsi prezidento sraigtasparnis. Nusileidimas trunka vos keliasdešimt sekundžių, tad tik tiek laiko Aurimas turėjo įrašui. Jaunam žurnalistui Vašingtone teko susidurti su įvairiais iššūkiais: reportažus užbaiginėti gatvėje, o medžiagą į Lietuvą siųsti jau prasidėjus „Panoramai“.
Laisvalaikiu – paukščiai
Sugrįžęs į Lietuvą A. Piečiukaitis planuoja tęsti darbą LRT užsienio naujienų redakcijoje, nes čia jam vis dar taip pat įdomu, kaip pirmą darbo dieną: kaskart laukia iššūkiai, nes niekada nežinai, kas nutiks ir kokį reportažą teks rengti. Žurnalisto darbas jam atrodo prasmingas, nes labai svarbu žmonėms pateikti tikrą naujieną, ypač šiuo metu, kai gyvename informacinėje erdvėje, kurioje gausu melagienų bei dezinformacijos.
Aurimas apgailestauja, kad per pastaruosius mėnesius nebuvo laiko jo didžiausiam hobiui ir aistrai – paukščių stebėjimui. Paukščių stebėtojui pabuvoti svečioje šalyje, o dar ir kitame žemyne yra dviguba šventė. Amerikoje paukščių įvairovė yra visiškai kitokia nei Lietuvoje, tad tai būtų buvęs didžiulis malonumas. Tad dabar Aurimas laukia nesulaukia pasivaikščiojimų laukuose ar pamiškėse, kai išeis „apsiginklavęs“ žiūronais ir fotoaparatu.
O šiuo metu labiausiai trokšta, kad greičiau baigtųsi pandemija ir jis pagaliau galėtų aplankyti savo močiutę bei vaikystės miestą – Vilkaviškį.
Ne vienam neseniai žinias iš JAV prezidento rinkimų per LRT televiziją akylai sekusiam vilkaviškiečiui tiesioginius reportažus rengęs žurnalistas Aurimas Piečiukaitis atrodė lyg kažkur matytas. Ir taip visai gali būti, mat Aurimas – dažnas svečias Vilkaviškyje, kuriame prabėgo gražiausios jo vaikystės dienos. |
Tie, kurie perskaitę šias eilutes pagalvojo, jog Aurimas – ilgamečių rajono pedagogų Valtinos ir Valentino Piečiukaičių anūkas, – visiškai teisūs. Būtent močiutės Valtinos ir pernai amžinybėn iškeliavusio senelio Valentino namai Aurimą ir dabar atvilioja į mūsų kraštus. Su jais susiję ir gražiausi vaikystės įspūdžiai.
– Prisiminimų – daugybė, – pasakojo vos prieš dieną iš komandiruotės JAV parskridęs ir dar prie laiko skirtumo nespėjęs adaptuotis Aurimas. – Pamenu Velykų ryto keliones į Katedros šventorių, pasivaikščiojimus Paežerių dvaro parke, grybavimus Podvarko miške, nuolatos užkalbinančius senelių kaimynus. O labiausiai – pačius senelių namus ir sodą. Mums su broliu, vaikams iš Vilniaus, tai buvo galimybė susipažinti su lauko darbais.
Aurimas juokauja nebuvęs labai vykęs darbininkas, mat kasdamas darže bulves vis sugebėdavo jas persmeigti, o tai labai prajuokindavo senelį Valentiną. Tiesa, su senelių sodu, o ypač jame augančiu riešutu, susiję ir nelabai malonūs vaikystės prisiminimai. Mat būtent po juo Aurimui tekdavo „gliaudyti“ močiutės surašytus algebros ir geometrijos uždavinius. Tai visai patikdavo jaunesniajam jo broliui, kuris, kaip ir abu seneliai bei tėtis, – „tiksliukai“, tačiau Aurimą nuo mažumės labiau viliojo istorija ir literatūra. Visgi seneliams jis labai dėkingas už matematikos pamokas, kurios gyvenime tikrai pravertė.
Aurimas prisimena vaikystėje ir paauglystėje jautęsis kone tikru vilkaviškiečiu, mat čia viską žinojo ir pažinojo daug žmonių. Seneliai jį įtraukdavo į Vilkaviškio gyvenimą – vesdavosi į mokyklas, kuriose dirbo, renginius, su močiute anūkas keliaudavo į turgų. Seneliai anūkams daug pasakodavo apie Vilkaviškio istoriją, ypač Sąjūdžio, kurio veikloje jiedu dalyvavo, laikus. Aurimas dėl to labai didžiuojasi savo seneliais.
Jis puikiai prisimena ir senelių draugus, tuomet dar vaikui palikusius neišdildomą įspūdį. Vieni tokių – mokytojai Elytė ir Algimantas Zeikai. Aurimas ir dabar prisimena šmaikščius A. Zeikaus eilėraštukus ir pasakojimus.
Vilkaviškiečiai ir tada, ir dabar jam atrodo draugiškesni, nuoširdesni ir daug mielesni už didmiesčių gyventojus, mat visuomet užkalbina, palinki geros dienos – atrodo, kad visi vieni kitus pažįsta.
– Vilkaviškis, turbūt skirtingai nei kitos man artimos vietos, yra išlaikęs tą nostalgišką vaikystės aurą ir čia sugrįžti man visada norisi, o sugrįžus – labai gera ir ramu, – atviravo A. Piečiukaitis. – Visada močiutei sakau, kad Vilkaviškyje miegu geriausiai.
Vilkaviškyje išmoktos senelių pamokos labai pravertė Aurimui studijuojant politikos mokslus Vilniaus universitete, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, kur baigė bakalauro ir magistro studijas.
Nors universitete Aurimui įdomiausia ir artimiausia buvo politinė sociologija ir politinė teorija, visgi darbas su užsienio naujienomis pasirodė vienas įdomesnių kelių. Tam įtakos, ko gero, turėjo televizija, ypač LRT laidos „Panorama“ ir „Savaitė“. Tad baigęs bakalauro studijas ir pamatęs skelbimą, kad „Info TV“ ieško žurnalisto, nusprendė pabandyti. Jam pavyko.
Derindamas darbą su magistro studijomis, Aurimas pusantrų metų praleido „Info TV“, vėliau perėjo į LRT užsienio naujienų skyrių, kur dirba iki šiol.
Žurnalistikon pasukęs politologas įsitikinęs, kad jo asmenybę suformavo beveik šešeri studijų metai, mat paskaitas vedė puikūs dėstytojai, mokslai buvo labai įdomūs, o universiteto bendruomenė – tvirta, šiltai bendraujanti. Studijos institute suteikė daugybę galimybių tobulėti užsienyje. Pagal skirtingas programas Aurimui teko studijuoti Berlyne, atlikti praktiką Lietuvos misijoje Jungtinėse Tautose, Niujorke.
Dabar Aurimas patirties semiasi iš tų kolegų, kurių reportažai suviliojo pasirinkti žurnalisto kelią. Studijose įgytos politikos mokslų žinios jam padeda atsirinkti naujienas arba išskirti tai, kas jose svarbiausia. O tą užsienio naujienų skyriaus žurnalistui reikia padaryti labai greitai, mat laidų per dieną – kelios. Televizijos žurnalisto darbas išskirtinis tuo, kad čia žinią reikia derinti ir su garsu, ir su vaizdu.
Prieš metus A. Piečiukaitis išskrido į Jungtines Amerikos Valstijas, mat jam pavyko pakliūti į Baltijos – Amerikos Laisvės fondo programą, kuri jauniems specialistams suteikia galimybę tobulėti šioje šalyje. Lietuvis stažavosi viename iš užsienio politikos analizės centrų Vašingtone, Hudsono institute, kuriame talkino saugumo ekspertams.
Tačiau Aurimas nebūtų žurnalistas, jei stažuotės JAV nebūtų sugebėjęs derinti su darbu televizijoje. O laikas tam buvo labai palankus, mat pateko į įvykių, kurie domino visą pasaulį, sūkurį.
Kai A. Piečiukaitis nuvyko į Vašingtoną, prezidento Donaldo Trampo apkaltos procesas buvo pačiame įkarštyje. Tada visiems atrodė, kad apkalta ir lapkritį vyksiantys prezidento rinkimai bus didžiausios Amerikos politinės dramos. Tačiau 2020-ieji sugebėjo sudrebinti pasaulį koronaviruso pandemija, tapusia išbandymu ir JAV politikams, ir eiliniams amerikiečiams.
Kaip pasakojo A. Piečiukaitis, prasidėjusi pandemija pakeitė kasdienį gyvenimą Jungtinėse Valstijose, o situacijai vis blogėjant ir įsisiūbuojant prezidento rinkimų kampanijai koronavirusas tapo dar vienu griežto politinio pasidalijimo ženklu. D. Trampas menkino viruso grėsmę, per pirmąją pandemijos bangą jo rėmėjai šalyje rengdavo protestus prieš ribojimus, paskelbtus vietinės valstijų valdžios.
Vasarą per protestus prieš rasizmą politinis pasidalijimas dar labiau išaugo. Jis atsispindėjo visoje prezidento rinkimų kampanijoje, akivaizdus ir jų rezultatuose.
Anot politologo išsilavinimą turinčio žurnalisto, dabartinis D. Trampo atsisakymas pripažinti pralaimėjimą, keblus Džo Baideno pasiruošimas perimti valdžią kenkia šalies politinei kultūrai ir gali turėti daugybę „liekamųjų reiškinių“.
Gyvendamas Vašingtone Aurimas rengė reportažus ne tik apie JAV politines aktualijas, bet ir apie tai, kas svarbu Lietuvai: užsienio bei krašto apsaugos ministrų vizitus, Lietuvių bendruomenės susiskaldymą dėl paramos Trampui ir Baidenui, kt.
A. Piečiukaitis atskleidė, kad dirbti žurnalistu tokių įvykių fone jam buvo velniškai įdomu: teko kalbėtis su įvairiais pareigūnais, pabuvoti protestų bei riaušių centre, ašarinių dujų debesyse.
Kai rengė reportažus iš JAV, Aurimas išmoko ne tik stovėti prieš kamerą, komentuoti įvykius, bet ir filmuoti, montuoti, rašyti tekstus ir t. t.
Svarbiausia žurnalisto darbe – laikas, tikslumas ir patikimumas. Tačiau televizijos reporterio darbas ypatingas tuo, kad jam reikia iš anksto apgalvoti ir transliacijos aplinkybes: kuriuo paros metu gražiausia filmuoti, kur geriausiai krinta šviesa, kuri vieta taps įvykių epicentru. Pavyzdžiui, kartą Aurimas sugalvojo, kad komentaras atrodytų įtikinamiau, jei už reporterio nugaros leistųsi prezidento sraigtasparnis. Nusileidimas trunka vos keliasdešimt sekundžių, tad tik tiek laiko Aurimas turėjo įrašui. Jaunam žurnalistui Vašingtone teko susidurti su įvairiais iššūkiais: reportažus užbaiginėti gatvėje, o medžiagą į Lietuvą siųsti jau prasidėjus „Panoramai“.
Sugrįžęs į Lietuvą A. Piečiukaitis planuoja tęsti darbą LRT užsienio naujienų redakcijoje, nes čia jam vis dar taip pat įdomu, kaip pirmą darbo dieną: kaskart laukia iššūkiai, nes niekada nežinai, kas nutiks ir kokį reportažą teks rengti. Žurnalisto darbas jam atrodo prasmingas, nes labai svarbu žmonėms pateikti tikrą naujieną, ypač šiuo metu, kai gyvename informacinėje erdvėje, kurioje gausu melagienų bei dezinformacijos.
Aurimas apgailestauja, kad per pastaruosius mėnesius nebuvo laiko jo didžiausiam hobiui ir aistrai – paukščių stebėjimui. Paukščių stebėtojui pabuvoti svečioje šalyje, o dar ir kitame žemyne yra dviguba šventė. Amerikoje paukščių įvairovė yra visiškai kitokia nei Lietuvoje, tad tai būtų buvęs didžiulis malonumas. Tad dabar Aurimas laukia nesulaukia pasivaikščiojimų laukuose ar pamiškėse, kai išeis „apsiginklavęs“ žiūronais ir fotoaparatu.
O šiuo metu labiausiai trokšta, kad greičiau baigtųsi pandemija ir jis pagaliau galėtų aplankyti savo močiutę bei vaikystės miestą – Vilkaviškį.
Galerija: Pečiukaits
Publikuota: 2020-12-01 08:53:00
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|