|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo sulaikymo tvarką – tokiems Teisingumo ministerijos siūlomiems įstatymo pakeitimams pritarė Vyriausybė.
Baudžiamojo proceso kodekso pataisos tiksliau apibrėžia žmogaus laikinojo sulaikymo pagrindus ir procedūras, kai asmuo yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, bet nebuvo užkluptas nusikaltimo vietoje. Jeigu įtariamasis yra sulaikomas, pavyzdžiui, namuose, darbe, ir jam pagal tyrimo duomenis reikia skirti suėmimą, būtų privaloma šį asmenį per 48 valandas pristatyti į teismą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas turėtų spręsti toliau skirti suėmimą ar paleisti.
Jeigu suimtas asmuo pateiktų skundą, prokuroras jį nedelsdamas turėtų pateikti teisėjui, kuris per aštuonias valandas nuo gavimo dienos turėtų išnagrinėti ir priimti nutartį.
„Šiuo metu galiojanti laikino sulaikymo tvarka turi spragų – leidžia per plačiai taikyti šią griežtą priemonę ikiteisminio tyrimo metu, – teigia laikinai teisingumo ministro pareigas einantis Elvinas Jankevičius. – Reikia veiksmingo teisinio mechanizmo, leidžiančio ginti asmens laisvę, kreiptis į teismą dėl pritaikytų veiksmų.“
Ministro teigimu, asmens laisvės suvaržymas yra griežčiausia teisinė priemonė. „Nepriklausomai nuo jo trukmės, tai gali pakenkti žmogaus reputacijai, sukelti didelį sukrėtimą jam ir šeimai. Todėl įstatymuose įtvirtintos procedūros bei pagrindai, kuriais valstybės institucijoms suteikiama teisė apriboti asmens laisvę, privalo būti aiškios, logiškos ir pagrįstos“, – sako E. Jankevičius.
Lietuvos Konstitucijoje numatytas tik vienas sulaikymo pagrindas – asmens, užklupto padarius nusikalstamą veiką, sulaikymas, o visi kiti atvejai galimi tik išimties tvarka.
Per metus pareigūnai sulaiko apie 20 tūkst. asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus, bet tik maždaug 2, 5 tūkst. teismas skiria suėmimą. „Tai atskleidžia, kad galimai nepagrįstai buvo suvaržyta daugelio žmonių laisvė ir pažeidžiamos jų teisės, – pabrėžia E. Jankevičius. – Turime užtikrinti, kad žmogaus teisės nebūtų varžomos daugiau, negu to reikia baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, ir teisinėmis priemonėmis apginti asmens laisvę nuo apribojančių priemonių – operatyviai apskųsti teismui sulaikymą ar suėmimą ir gauti teismo vertinimą.“
Teismų praktikos analizė parodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, priimdami nutarimą skirti galimą laikiną sulaikymą iki 48 valandų, dažnai net nesikreipia į teismą dėl asmens suėmimo. Tai gali būti viena iš ikiteisminio tyrimo taktikų, kai per šį laikotarpį reikia atlikti baudžiamojo proceso veiksmus, pavyzdžiui, atlikti kratą sulaikytojo bute, apklausti daugiau liudininkų.
Patikslinus įstatymą, bus pašalinti esantys laikino sulaikymo pabaigos nelogiškumai, užkirstas kelias galimam piktnaudžiavimui, taikant laikiną laisvės suvaržymą.
Šiuo metu įstatymas nustato, kad žmogus, nesutinkantis su jam pritaikytu dviejų parų laisvės suvaržymu, šį veiksmą per 10 dienų gali apskųsti teismui.
Teisingumo ministerijos inf.
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo sulaikymo tvarką – tokiems Teisingumo ministerijos siūlomiems įstatymo pakeitimams pritarė Vyriausybė. |
Baudžiamojo proceso kodekso pataisos tiksliau apibrėžia žmogaus laikinojo sulaikymo pagrindus ir procedūras, kai asmuo yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, bet nebuvo užkluptas nusikaltimo vietoje. Jeigu įtariamasis yra sulaikomas, pavyzdžiui, namuose, darbe, ir jam pagal tyrimo duomenis reikia skirti suėmimą, būtų privaloma šį asmenį per 48 valandas pristatyti į teismą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas turėtų spręsti toliau skirti suėmimą ar paleisti.
Jeigu suimtas asmuo pateiktų skundą, prokuroras jį nedelsdamas turėtų pateikti teisėjui, kuris per aštuonias valandas nuo gavimo dienos turėtų išnagrinėti ir priimti nutartį.
„Šiuo metu galiojanti laikino sulaikymo tvarka turi spragų – leidžia per plačiai taikyti šią griežtą priemonę ikiteisminio tyrimo metu, – teigia laikinai teisingumo ministro pareigas einantis Elvinas Jankevičius. – Reikia veiksmingo teisinio mechanizmo, leidžiančio ginti asmens laisvę, kreiptis į teismą dėl pritaikytų veiksmų.“
Ministro teigimu, asmens laisvės suvaržymas yra griežčiausia teisinė priemonė. „Nepriklausomai nuo jo trukmės, tai gali pakenkti žmogaus reputacijai, sukelti didelį sukrėtimą jam ir šeimai. Todėl įstatymuose įtvirtintos procedūros bei pagrindai, kuriais valstybės institucijoms suteikiama teisė apriboti asmens laisvę, privalo būti aiškios, logiškos ir pagrįstos“, – sako E. Jankevičius.
Lietuvos Konstitucijoje numatytas tik vienas sulaikymo pagrindas – asmens, užklupto padarius nusikalstamą veiką, sulaikymas, o visi kiti atvejai galimi tik išimties tvarka.
Per metus pareigūnai sulaiko apie 20 tūkst. asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus, bet tik maždaug 2, 5 tūkst. teismas skiria suėmimą. „Tai atskleidžia, kad galimai nepagrįstai buvo suvaržyta daugelio žmonių laisvė ir pažeidžiamos jų teisės, – pabrėžia E. Jankevičius. – Turime užtikrinti, kad žmogaus teisės nebūtų varžomos daugiau, negu to reikia baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, ir teisinėmis priemonėmis apginti asmens laisvę nuo apribojančių priemonių – operatyviai apskųsti teismui sulaikymą ar suėmimą ir gauti teismo vertinimą.“
Teismų praktikos analizė parodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, priimdami nutarimą skirti galimą laikiną sulaikymą iki 48 valandų, dažnai net nesikreipia į teismą dėl asmens suėmimo. Tai gali būti viena iš ikiteisminio tyrimo taktikų, kai per šį laikotarpį reikia atlikti baudžiamojo proceso veiksmus, pavyzdžiui, atlikti kratą sulaikytojo bute, apklausti daugiau liudininkų.
Patikslinus įstatymą, bus pašalinti esantys laikino sulaikymo pabaigos nelogiškumai, užkirstas kelias galimam piktnaudžiavimui, taikant laikiną laisvės suvaržymą.
Šiuo metu įstatymas nustato, kad žmogus, nesutinkantis su jam pritaikytu dviejų parų laisvės suvaržymu, šį veiksmą per 10 dienų gali apskųsti teismui.
Teisingumo ministerijos inf.
Publikuota: 2020-12-10 08:46:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso
* Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|