„Santaka“ / Rajono įstaigos renkasi skirtingus ugdymo būdus / Švietimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

Dalinkitės:  


Nurodymai – per kompiuterį, užduočių sprendimas – pratybų sąsiuvinyje. Taip dabar atrodo daugelio mokinių kasdienybė.

Autoriaus nuotr.


Rajono įstaigos renkasi skirtingus ugdymo būdus

Andrius GRYGELAITIS


Šalyje prasidėjus antrajam karantinui, mokyklos įgijo teisę pačios pasirinkti ugdymo būdus. Vienos įstaigos iš karto perėjo prie nuotolinio mokymo, o kitos bandė taikyti mišrų būdą, kuomet dalis mokinių lieka mokytis namuose, o dalis eina į mokyklą.



Skirtingi sprendimai

Epidemiologinė situacija keičiasi kone kasdien. Tai turi įtakos ir ugdymo procesui. Ne vienoje iš rajono ugdymo įstaigų jau buvo įvestas infekcijų plitimą ribojantis režimas, dėl kurio atitinkamos darželinukų ar mokinių grupės buvo priverstos ugdytis tik nuotoliniu būdu. Dalis mokyklų, nelaukdamos, kol situacija pablogės, pačios perėjo prie tokio mokymo.

Didžiausia rajono ugdymo įstaiga – Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija paskelbus antrąjį karantiną kurį laiką taikė mišrų ugdymo būdą, bet po kelių savaičių nuspręsta pereiti tik prie nuotolinio mokymo. Dviem įstaigos ugdytiniams buvo nustatytas koronavirusas, todėl, gimnazijos direktoriaus Arūno Sernecko teigimu, sveikata tapo didesniu prioritetu nei kontaktinis mokymas. Dabar įstaigoje po pietų rengiamos tik konsultacijos, kurias, užtikrinant visas saugumo priemones, kaskart lanko po keletą mokinių.


Panaši situacija susiklostė ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje. Didžioji šios įstaigos bendruomenės dalis iš karto perėjo prie nuotolinio mokymo. Įvedus karantiną į mokyklą savaitę ėjo tik patys vyriausieji – gimnazijos ketvirtokai. Visgi ir jie dabar jau mokosi iš namų.

„Kybartuose yra bent keli koronaviruso židiniai, su kuriais susijusios ir mūsų pedagogų antrosios pusės. Supratome, kad pavojus iš labai arti kvėpuoja į nugarą, tad priėmėme sprendimą atsisakyti kontaktinio ugdymo“, – sakė gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Visiškai prie nuotolinio mokymo nuo praeitos savaitės perėjo ir Pilviškių „Santakos“ gimnazija. Iki tol į mokyklą vieną savaitę ėjo 5–8, o kitą – 9–12 klasių mokiniai. Įstaigos direktorės Danutės Valiūnienės teigimu, keisti mokymo būdą privertė blogėjanti situacija ne tik mūsų, bet ir kaimyniniame Šakių rajone, iš kurio į Pilviškius važinėja ne tiek mažai mokinių. Be to, tarp įstaigos bendruomenės narių taip pat yra užsikrėtusiųjų COVID-19 virusu.

Kiek kitokia situacija yra Gražiškių gimnazijoje. Kaip ir Pilviškiuose, šios įstaigos ikimokyklinukai, priešmokyklinukai bei pradinukai į grupes ir klases eina kasdien, tačiau 5–11 klasių mokiniai ugdymo įstaigoje vykstančias pamokas pasikeisdami lanko kas antrą savaitę. Gimnazijos ketvirtokai į pamokas vis dar skuba kiekvieną dieną.


„Mokyklos plotas – nemažas. Turime septynis įėjimus, esame parengę valgyklos lankymo grafiką. Visiems ateinantiems matuojame temperatūrą, nuolat dezinfekuojame patalpas. Pastarąsias savaites pamokų ir pertraukų metu rakiname mokyklos duris, taip siekdami, kad vaikai niekur neišeitų. Kol kas manome, kad šios priemonės – efektyvios. Viena mūsų pedagogė sirgo koronavirusu, keletas mokytojų ir vaikų buvo saviizoliacijoje, tačiau kol kas didesnio protrūkio pavyksta išvengti“, – sakė Gražiškių gimnazijos direktorė Grita Launikonė.

Nuo pat karantino pradžios nuotolinį mokymą pasirinkusios Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė prisipažino galvojusi ir apie mišrų ugdymo būdą, tačiau jai nedavė ramybės klausimai, kaip reikės sukontroliuoti gausias 28–30 mokinių klases. Reikėjo galvoti ir apie pedagogų saugumą. Jei jie susirgtų, nebūtų, kam vesti pamokų.

„Manome, kad mūsų sprendimai pasiteisino. Sergančių mokytojų neturime, tačiau bent pusėje klasių tikrai būtų tekę įvesti infekcijų plitimą ribojantį režimą, kadangi mokinių aplinkoje yra užsikrėtusiųjų.

Priešingai nei Vilkaviškyje, mūsų Paežerių skyriaus 5–8 klasių mokiniai kol kas kasdien lanko mokyklą. Ten esančios patalpos puikiai pritaikytos esamam mokinių kiekiui“, – sakė D. Juškauskienė.




Emociškai sunkiau

Šįkart perėjimas prie nuotolinio mokymo įstaigoms nebuvo toks netikėtas, kaip pavasarį. Mokyklų bendruomenės tam ruošėsi iš anksto, žinojo, kas jų laukia. Aišku, iššūkių netrūksta ir dabar.

Pilviškių „Santakos“ gimnazijos direktorės D. Valiūnienės teigimu, pavasario praktika parodė, kad tiek mokytojams, tiek mokiniams vis dar trūksta skaitmeninio raštingumo žinių. Be to, anot jos, dabar žmonės yra emociškai jautresni nei prieš pusmetį.

Tą pastebėjo ir A. Serneckas. „Galbūt su kai kuo susitvarkėme lengviau nei pavasarį, tačiau tuomet tik iš kitų girdėjome apie gąsdinantį virusą, o dabar jis – visai šalia. Skaudu žinoti, kad mūsų bendruomenėje yra sergančiųjų. Optimistinių prognozių neturiu. Spėju, kad šiuos mokslo metus teks užbaigti panašiai kaip dabar. Manau, kad vakcinos Vilkaviškį pasieks ne anksčiau kaip po pusmečio. Koronavirusas neabejotinai turės įtakos mokinių žinioms ir net psichologinei jų savijautai“, – prognozavo A. Serneckas.

Panašios nuomonės laikėsi ir kitų įstaigų vadovai. Dauguma iš jų svarstė, kad greičiausiai šiais mokslo metais įprasto mokymo nebus. S. Spangevičius dėl to labiausiai kaltino dingusį žmonių sąmoningumą bei Vyriausybę, kuri, nors ir paskelbė antrąjį karantiną, tačiau vengė įvesti griežtesnius apribojimus.

„Pavasarį turėjome daugiau problemų su aprūpinimu skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis. Dabar šis procesas vyko greičiau ir sklandžiau. Šįkart pirkome priemones ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Perėjome ir prie kitos mokymosi platformos. Anksčiau naudojome „Zoom“, o dabar įsidiegėme „Microsoft Office 365“. Ją naudoja visos Vilkaviškio mokyklos. Ši platforma suteikia daugiau galimybių“, – sakė Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos direktorė Gileta Naujokienė.

Rudenį didžioji dalis rajono ugdymo įstaigų pakeitė mokymo platformas.

Gražiškių gimnazijos direktorė G. Launikonė teigė, kad viena svarbiausių pamokų, kurią teko įsisavinti pavasarį, – būtini išankstiniai susitarimai. Būtent dėl to Gražiškių gimnazija, Bartninkų Jono Basanavičiaus bei Vištyčio Petro Kriaučiūno mokyklos-daugiafunkciai centrai ir Pajevonio pagrindinė mokykla nuo šio rudens pradėjo naudoti „Google for education“ platformą. Visose šiose įstaigose dirba daug tų pačių mokytojų, tad bendra platforma palengvina darbą tiek jiems, tiek mokiniams.



Prisijungia ne visi


Dar pavasarį Pilviškių „Santakos“ gimnazijoje buvo itin griežtai tikrinama, kaip mokiniai dalyvauja nuotoliniame mokyme. Galbūt dėl to dabar ši įstaiga su lankomumu didelių bėdų neturi. Kiek kitaip yra kitose mokyklose.

„Vaikai nori lankyti mokyklą, tačiau yra tėvų, kurie baiminasi viruso, todėl savo atžaloms draudžia eiti iš namų. Mes neturime kitos išeities, kaip tik žymėti praleistas pamokas. Aišku, mūsų pedagogai kiek gali, tiek padeda tokiems mokiniams, bet suteikti jiems visapusišką ugdymą yra labai sunku“, – sakė G. Launikonė.

Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė D. Juškauskienė pasakojo, kad pamokų nelankymo problemas klasių vadovams padeda spręsti pagalbos mokiniui specialistai, kurie bendrauja su mokinių tėvais, aiškinasi nedalyvavimo pamokose priežastis.

„Turime vaikų, kuriems iš tikrųjų sunku prisijungti prie interneto. Kai kurie apskritai neturi sąlygų saugiai mokytis namuose. Tokiems vaikams leidžiame ateiti į mokyklą. Prižiūrimi specialistų jie dalyvauja nuotolinėse pamokose. Pas mus veikia ir pailgintos dienos grupė. Vaikai ją lanko pagal sudarytą grafiką“, – pasakojo D. Juškauskienė.


Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė apgailestavo, kad dar nė viena rajono ugdymo įstaiga neturi modernios įrangos, leidžiančios tiesiogiai transliuoti mokytojų vedamas pamokas. Ji – labai brangi.

„Galime pasidžiaugti bent tuo, kad patenkinome visų ugdymo įstaigų skaitmeninių technologijų poreikius. Nesulaukėme nė vieno prašymo, kad dar ko nors trūksta. Aišku, dalį mokyklų įrangos tikrai reikėtų atnaujinti, tačiau tam stinga lėšų“, – apmaudo neslėpė A. Finagėjevienė.



Vėluojantys sprendimai

Dalis kalbintų pašnekovų pripažino šiuo laikotarpiu pasigendantys aiškesnių Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų rekomendacijų ar nurodymų. Kai kurių vadovų teigimu, dalis sprendimų vėluoja, o apie juos mokyklos informuojamos tik tada, kai jau pačios būna apsisprendusios, kaip toliau veikti. Tiesa, galimybę turėti daugiau atsakomybės įstaigų direktoriai vertino teigiamai.

„Ruoštis antrajam karantinui ministerija ėmė tik rugpjūtį, nors tą reikėjo daryti vos pasibaigus pirmajam. Kita vertus, ministerijos atstovai mokiniams bei mokytojams skyrė kompiuterius, suteikė galimybę nemokamai naudotis mokymosi platformomis. Galbūt kai kas ir pasigenda aiškesnių nurodymų, tačiau manau, jog geriausius sprendimus gali priimti tik pačios mokyklų bendruomenės. Kas tinka Vilkaviškyje, nebūtinai bus priimtina kitame mieste“, – mintimis dalijosi A. Serneckas.


Jam antrino ir Pilviškių „Santakos“ gimnazijos direktorė D. Valiūnienė, teigusi, kad bendraudama su ŠMSM atstovais operatyviai sulaukia atsakymų į visus rūpimus klausimus.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja taip pat pabrėžė, kad mokyklų vadovai turi teisę patys priimti atitinkamus sprendimus, nelaukdami nurodymų iš aukščiau.

„Viskas priklauso nuo mūsų pačių sąmoningumo, kurio, deja, kartais pritrūksta. Pirmasis karantinas parodė, kad į griežtesnius apribojimus žmonės žiūri atsakingiau. Galbūt dėl to ministerijoje jau kurį laiką kalbama apie pradinukų mokymą namuose. Reikia pripažinti, kad tai būtų skaudus, bet teisingas sprendimas. Šiems vaikučiams per pamokas nereikia dėvėti kaukių, jie būriuojasi ne tik klasėse, bet ir po pamokų. Juos sunku sukontroliuoti“, – mintimis dalijosi A. Finagėjevienė.



Publikuota: 2020-12-11 08:37:27

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai