Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Plyšusios aneurizmos sukelia labai staigų ir stiprų galvos skausmą.

Pajutę galvos skausmą dažniausiai griebiamės tabletės. Tačiau kai kuriems žmonėms atsiradę dažni galvos skausmai gali būti signalas apie smegenų aneurizmą. Tiesa, ši patologija nėra labai dažna, tačiau plyšusi kraujagyslė sukelia pavojų gyvybei.

Lyg kūju per galvą

Medicinos terminų žodynas galvos smegenų aneurizmą aiškina kaip nenormalų kraujagyslės dalies išsiplėtimą – susilpnėjusią arba išplonėjusią smegenų arterijos sienelės vietą, kuri veikiant arteriniam kraujo spaudimui išsiplečia ir įgauna baliono formą. Tai galvoje tarsi tiksinti bomba, kuri bet kada gali plyšti. Tiesa, rizika, kad ji plyš, gan nedidelė. Iki 80 proc. pacientų, turinčių tokią patologiją, apie ją net neįtaria ir didelė jų dalis sulauks gilios senatvės. Visgi plyšus arterijos sienelei ir kraujui užliejus smegenis laukia sunkios pasekmės.

Vilkaviškio ligoninės neurologas Petras Vaitiekūnas sakė, jog per jo darbo praktiką pasitaikė ne vienas pacientas, kuris į ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių buvo atvežtas dėl trūkusios aneurizmos.

– Plyšusios aneurizmos sukelia labai staigų ir stiprų galvos skausmą. Jis visai kitoks, nei įprastinis. Pacientai šį skausmą apibūdina tarsi būtų gavę kūju per galvą, – pasakojo gydytojas neurologas. – Jei plyšimas didelis, greitai atsiranda pykinimas, vėmimas, sąmonės sutrikimas. Jei aneurizmos plyšimas nedidelis, žmogų vargina tik stiprus galvos skausmas, kuris po kelių valandų gali kiek nuslopti.

Medikas įspėja, kad tokius simptomus pajutus pirmą kartą gyvenime, net jei skausmas vėliau susilpnėja, būtina kreiptis į gydymo įstaigą.

Iki 15–30 proc. žmonių keletą dienų ar net savaičių prieš plyštant aneurizmai patiria prodrominius (įspėjamuosius) galvos skausmus. Manoma, kad šiuos skausmus nulemia nedidelis pakraujavimas iš aneurizmos.

Neplyšusios didelės aneurizmos gali spausti ar dirginti smegenų audinį ir sukelti regos pakitimus, žmogus gali jausti skausmą virš akies ar už jos, veido tirpimą, kt. Bet, kaip rodo statistika, prieš plyštant aneurizmai simptomus jaučia tik apie 20–30 proc. pacientų.

Aptinka atsitiktinai

Blogiausia tai, kad dažniausiai žmonės net neįtaria turį aneurizmą, nes ji jokių negalavimų nesukelia. O plyšus kraujagyslei išgyvena tik apie pusė pacientų, iš kurių apie 80 proc. lieka neįgalūs, nedarbingi, nesugebantys pasirūpinti savimi.

Anot P. Vaitiekūno, smegenų kraujagyslių aneurizmos dažniausiai nustatomos darbingo amžiaus žmonėms. Dauguma aneurizmų atsiranda žmonėms nuo 35 metų amžiaus, dažniau – moterims. Plyšta aneurizmos dažniausiai sulaukus 40–60 metų.

Kol kas niekas tiksliai negali atsakyti, kas lemia šią patologiją, tačiau vienas iš pagrindinių veiksnių – paveldimumas.

Todėl žinantiesiems, kad jų artimieji turėjo šią patologiją, būtina koreguoti gyvenseną. Labai svarbu reguliuoti kraujospūdį. Esant aukštam kraujospūdžiui, aneurizma gali didėti ir net plyšti. Kraujagyslių sienų elastingumui įtakos turi ir rūkymas, tad vertėtų šio įpročio atsisakyti.

– Didžioji dalis aneurizmų aptinkama visiškai atsitiktinai, ligoniui atliekant galvos tyrimus dėl kitų priežasčių, arba tik tada, kai jos jau plyšta. Visgi kompiuterine tomografija aneurizmų diagnozuoti neįmanoma. Pastebėti kraujagyslės pakitimus kompiuterinės tomografijos vaizduose galima nebent tuo atveju, kai aneurizma apkalkėjusi, didžiulė, maišinė, – aiškino P. Vaitiekūnas. – Norint diagnozuoti šią patologiją būtinas specialus tyrimas – angiografija.



Savaime neišnyksta

Svarbu žinoti, kad aneurizma neišnyksta savaime ir jos neišgydysi jokiais vaistais. Jei nustatoma neplyšusi aneurizma, gydymas priklauso nuo daugelio faktorių. Atsižvelgiama į aneurizmos tipą, lokalizaciją, dydį, paciento amžių ir bendrą sveikatos būklę. Tų aneurizmų, kurių skersmuo mažesnis nei 7 mm, plyšimo rizika gana nedidelė. Todėl dažniausiai medikai priima sprendimą stebėti, ar darinys nedidėja, ir vertinti tolesnę gydymo eigą, Mat intervencija, ypač į galvos smegenų sritį, visuomet sukelia riziką.

Vis dėlto esant didelei rizikai, kad kraujagyslė gali plyšti, taikomas operacinis gydymas. Operacijos metu pašalinama dalis kaukolės kaulo, surandama aneurizma ir jos „kaklas“ perspaudžiamas metaline kabute. Atlikus šią operaciją aneurizma nebedalyvauja kraujotakoje ir rizikos, kad ji plyš, nebelieka.

Mažiau invazinė operacija – endovaskulinė embolizacija, kai per kirkšnies arteriją į kraujagysles įvedamas tuščiaviduris plastikinis vamzdelis – kateteris. Juo nukeliaujama iki galvos smegenų kraujagyslės, kurioje yra aneurizma, ir į jos spindį įstumiama minkštos platinos spiralė. Ši susiveja aneurizmos spindyje, kur susiformuoja kraujo krešulys, „išjungiantis“ aneurizmą iš kraujotakos.

Bet šios pagalbos priemonės taikomos tik tokiu atveju, jei patologija aptinkama laiku. Todėl labai svarbu žmonėms, turintiems padidintą riziką – galėjusiems paveldėti polinkį susidaryti aneurizmoms – profilaktiškai tikrintis. Ir atkreipti dėmesį reikia anksti – nuo 30 metų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---