|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Matydami Rausvės pavadinimą kelio ženkle virbaliečiai trauko pečiais – jie šią upę visuomet vadino Paviržupe.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Virbaliečiai suka galvas: iš kur jų krašte atsirado Rausvės upelis. Tiksliau kalbant, upelis buvo visada, tik žmonės jį visą laiką vadino vieninteliu vardu – Paviržupe.
Paviržupę žino visi
Važiuodami nuo Virbalio Kybartų link magistraliniu keliu visuomet pervažiuojame upelį, prie kurio pastatytas kelio ženklas byloja, jog čia teka Rausvė.
Rausvė – tai Rausvė, niekam šis faktas tikriausiai neužkliūva, išskyrus paties Virbalio gyventojus. Jie sako, kad kelią kertantis upelis yra Paviržupė, kuri buvo žmonių apdainuota poezijos posmais, pagerbta ir žemės ūkio bendrovės, ir Virbalio gatvės, ir vietinės parduotuvės pavadinimais. O apie jokią Rausvę, gyventojų teigimu, tose vietovėse niekas niekada nėra girdėjęs.
„Paviržupė teka per Pliumbalį, vingiuoja per mišką ir pagelžkelėje įteka į Širvintą. Aš dar vaikas jos pakrantėmis lakstydavau. O šiuose laukuose buvo durpinyčios. Kolūkių laikais jas nusausino, atsirado melioracijos grioviai ir jie buvo suvesti į Paviržupę. Bet tai – kanalai, ne upės. Neseniai amžinybėn išėjo garbaus amžiaus virbalietis Juozas Šukvietis, šis žmogus buvo labai šviesaus proto. Dar klausiau jo – gal ką atsimena apie Rausvę. Ne, nieko. Jis taip pat visuomet žinojo, kad čia teka Paviržupė“, – pasakojo bendruomenės pirmininkas Stanislovas Lopeta.
Dingo ilgam laikui
Šia tema „Santakoje“ jau buvome rašę prieš trylika metų. Tuomet atnaujinus magistralinį kelią prie jo pirmą kartą išdygo ženklas su Rausvės pavadinimu. Nustebę žmonės kreipėsi į vietos savivaldą, ėmė skambinti į redakciją – esą, kelininkai supainiojo Paviržupės vardą.
Tąkart apie keistą atvejį klausėme rajono Savivaldybės administracijos, Vilkaviškio kelių tarnybos. Gavome atsakymą, jog statydami ženklą „Rausvė“ kelininkai rėmėsi Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos 1996–2002 m. topografiniu žemėlapiu. Jame, esą, pažymėta, kad upelis, kertantis minėtą magistralinį kelią, yra Rausvė. 1985 m. išleistoje Vilkaviškio rajono vandens telkinių zonų ir pakrantės apsaugos juostų byloje, kurią parengė Žemėtvarkos projektavimo institutas, taip pat nurodytas Rausvės upelio pavadinimas.
Toks atsakymas virbaliečių neįtikino. Tačiau įdomiausia tai, kad po kurio laiko ženklas su Rausvės pavadinimu nuo kelio tiesiog... dingo.
Bet šį pavasarį važiuodami magistrale vietiniai gyventojai prie upelio ir vėl išvydo užrašą „Rausvė“.
Apie tai, kodėl ženklas su upės pavadinimu čia nuimamas, čia vėl atsiranda, ir kodėl apskritai virbaliečių Paviržupe laikoma upė vadinama Rausve, paklausėme Vilkaviškio kelių tarnybos vyr. inžinieriaus Valentino Kurtinaičio.
„Mūsų žemėlapiuose ir duomenyse ši upė yra Rausvė. Prisimenu, kad dėl to kažkada buvo kilęs sujudimas, ir ženklas vėliau tikrai buvo nuimtas, bet kodėl – aš nežinau. O iš naujo jis atsirado todėl, kad liepė pastatyti inspektorius, kuris važiuodamas pastebėjo, jog nėra vandens telkinio pavadinimo“, – paaiškino V. Kurtinaitis.
Intakas – gerokai ilgesnis
Nemažai informacijos apie mūsų krašto vandens telkinius galima rasti internete, Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre (UETK). Jei į jį įėję upių paieškos laukelyje įvestumėte Rausvės pavadinimą, sužinotumėte, jog Lietuvoje tokiu vardu upės yra dvi, ir abi – Vilkaviškio rajone. Tik viena iš jų teka į Šešupę, o kita – į Širvintą.
Pirmoji Rausvė, Pilviškių seniūnijoje įtekanti į Šešupę, visiems puikiai žinoma. Ji yra apie 48 km ilgio ir vinguriuoja per Gižus bei Keturvalakius. Pastarųjų apylinkėje kažkada buvo įkurtas ir „Rausvės“ kolūkis.
O štai antroji Rausvė – tai ta vandens juosta, kuri kerta magistralinį kelią greta Virbalio ir įteka į Širvintą. Prieš tai ji susilieja su Paviržupe.
Tyrinėjant žemėlapį virbaliečių nuostaba atrodo dar suprantamesnė. Mat gerokai ilgesnė (iki santakos apie 9 km ilgio) vingri Paviržupė yra trumpos (iki santakos – vos apie 1, 5 km), tiesumu tikrai kanalą primenančios Rausvės intakas, o ne atvirkščiai.
Yra klasifikatoriuje ir vardyne
Ar negali būti nutikę taip, kad kolūkių laikais numelioravus laukus vienas iš kanalų, nuvestų į Paviržupę, buvo pavadintas Rausve?
Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro tvarkymu rūpinasi Aplinkos apsaugos agentūra. Šios agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus specialistų paprašėme pakomentuoti, iš kur žemėlapiuose galėjo atsirasti upės Rausvės pavadinimas, jei vietiniai apie jį nieko nežino. Kuo remtasi sudarant UETK ir kada jis sudarytas, ar yra kokia nors klaidos tikimybė?
Agentūros atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė pateikė štai tokį atsakymą: „Upė Rausvė 2001 m. buvo įrašyta į Upių klasifikatorių, patvirtintą 2001-12-12 aplinkos ministro įsakymu, ir upei suteiktas unikalus kodas: 15010564. Rausvė, kaip Širvintos upės intakas, ir Paviržupė (Rausvės intakas) nurodytos Lietuvos upių monografijoje „Lietuvos upės. Hidrografija ir nuotėkis“, išleistoje Lietuvos energetikos instituto 2001 m. Taip pat upė Rausvė (Širvintos upės intakas ties Kybartais) aprašyta Lietuvos upių ir ežerų vardyne 1963 m., išleistame Lietuvos mokslų akademijos.
Aplinkos apsaugos agentūra neturi ir iki šiol nėra gavusi informacijos, jog būtų įsivėlusi klaida.“
Atsiminimuose Rausvės nėra
Besekant Paviržupės–Rausvės vingiais sudomino šviesaus žmogaus, agronomo, publicisto, visuomenininko Juozo Zabielavičiaus (1900–1990 m.) atsiminimai, užrašyti apie 1960 metus. Juose taip pat aiškiai įvardyta Paviržupė, pavasariais užtvenkdavusi „Nevadolės vieškelį“. Ir – jokios žinios apie Rausvę.
Štai taip šio krašto enciklopedija vadinamas žmogus rašė apie savo gimtąjį Virbalį: „Per Virbalio laukus tekėjo dabar jau paverstos grioviais 3 upės. Didžiausia – nuo Kazokakalnio prasidedanti Širvinta, tekėjusi pro Alvito, Unijos, Rutkiškio ir Šiaudiniškių dvarus, lėta, bet labai žuvinga upė. Ties Vaišvilais prasidėjo, per Virbalgirį ir pietinius laukus raitėsi stačiakrantė Paviržupė, kurioje buvo vėžių, vėgėlių, užplaukdavo lydekos; prie geležinkelio įtekanti į Širvintą. Ir dar nedidukas, netoli Kazokakalnio iš keleto šaltinių prasidedantis Piktupelis, kuris tekėdamas pro rytinę miestelio dalį, sudarė pelkėtą vietovę, vadintą Narbūdiškiais. Toliau, pralindęs keleto gatvių tiltais, visuose tarpugatviuose sudarė nuo 50 iki 70 metrų pločio neišbrendamus, ajerų ir viksvų prižėlusius liūnus. Net Piktupelyje, kuris jau Vigainėse įtekėdavo į Paviržupę, veisėsi dyglės su pypliais. Visi trys upeliūkščiai, pavasarį, tirpstant sniegui, arba po didesnių vasaros liūčių virsdavo srauniomis, šniokščiančiomis upėmis. Ypač smagiai prasiverždavo Paviržupė, kai per žiemą Virbalgiryje susikaupęs sniegas staiga tirpdamas užliedavo jos vagą, o išsiveržę vandenys dažnai užtvenkdavo Nevadolės vieškelį. Plačia vaga nešdama vandenis link geležinkelio, ten įsiliedavo į Širvintą, užpildama gilų duburį, skenduoliais pagarsėjusią „juodduobę“.
Tad žmonių atmintis sako viena, žemėlapiai – kita.
Virbalio bendruomenės pirmininkas S. Lopeta sakė suprantantis, kad ne vienam žmogui iš šono kažkokio upelio pavadinimas gali pasirodyti nereikšminga smulkmena ir kad tokiomis paieškomis užsiimantys žmonės neturi ką veikti.
„Bet tai juk yra mūsų istorija, ir negerai, jei ji iškreipiama“, – svarstė virbalietis.
Virbaliečiai suka galvas: iš kur jų krašte atsirado Rausvės upelis. Tiksliau kalbant, upelis buvo visada, tik žmonės jį visą laiką vadino vieninteliu vardu – Paviržupe. |
Važiuodami nuo Virbalio Kybartų link magistraliniu keliu visuomet pervažiuojame upelį, prie kurio pastatytas kelio ženklas byloja, jog čia teka Rausvė.
Rausvė – tai Rausvė, niekam šis faktas tikriausiai neužkliūva, išskyrus paties Virbalio gyventojus. Jie sako, kad kelią kertantis upelis yra Paviržupė, kuri buvo žmonių apdainuota poezijos posmais, pagerbta ir žemės ūkio bendrovės, ir Virbalio gatvės, ir vietinės parduotuvės pavadinimais. O apie jokią Rausvę, gyventojų teigimu, tose vietovėse niekas niekada nėra girdėjęs.
„Paviržupė teka per Pliumbalį, vingiuoja per mišką ir pagelžkelėje įteka į Širvintą. Aš dar vaikas jos pakrantėmis lakstydavau. O šiuose laukuose buvo durpinyčios. Kolūkių laikais jas nusausino, atsirado melioracijos grioviai ir jie buvo suvesti į Paviržupę. Bet tai – kanalai, ne upės. Neseniai amžinybėn išėjo garbaus amžiaus virbalietis Juozas Šukvietis, šis žmogus buvo labai šviesaus proto. Dar klausiau jo – gal ką atsimena apie Rausvę. Ne, nieko. Jis taip pat visuomet žinojo, kad čia teka Paviržupė“, – pasakojo bendruomenės pirmininkas Stanislovas Lopeta.
Šia tema „Santakoje“ jau buvome rašę prieš trylika metų. Tuomet atnaujinus magistralinį kelią prie jo pirmą kartą išdygo ženklas su Rausvės pavadinimu. Nustebę žmonės kreipėsi į vietos savivaldą, ėmė skambinti į redakciją – esą, kelininkai supainiojo Paviržupės vardą.
Tąkart apie keistą atvejį klausėme rajono Savivaldybės administracijos, Vilkaviškio kelių tarnybos. Gavome atsakymą, jog statydami ženklą „Rausvė“ kelininkai rėmėsi Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos 1996–2002 m. topografiniu žemėlapiu. Jame, esą, pažymėta, kad upelis, kertantis minėtą magistralinį kelią, yra Rausvė. 1985 m. išleistoje Vilkaviškio rajono vandens telkinių zonų ir pakrantės apsaugos juostų byloje, kurią parengė Žemėtvarkos projektavimo institutas, taip pat nurodytas Rausvės upelio pavadinimas.
Toks atsakymas virbaliečių neįtikino. Tačiau įdomiausia tai, kad po kurio laiko ženklas su Rausvės pavadinimu nuo kelio tiesiog... dingo.
Bet šį pavasarį važiuodami magistrale vietiniai gyventojai prie upelio ir vėl išvydo užrašą „Rausvė“.
Apie tai, kodėl ženklas su upės pavadinimu čia nuimamas, čia vėl atsiranda, ir kodėl apskritai virbaliečių Paviržupe laikoma upė vadinama Rausve, paklausėme Vilkaviškio kelių tarnybos vyr. inžinieriaus Valentino Kurtinaičio.
„Mūsų žemėlapiuose ir duomenyse ši upė yra Rausvė. Prisimenu, kad dėl to kažkada buvo kilęs sujudimas, ir ženklas vėliau tikrai buvo nuimtas, bet kodėl – aš nežinau. O iš naujo jis atsirado todėl, kad liepė pastatyti inspektorius, kuris važiuodamas pastebėjo, jog nėra vandens telkinio pavadinimo“, – paaiškino V. Kurtinaitis.
Nemažai informacijos apie mūsų krašto vandens telkinius galima rasti internete, Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre (UETK). Jei į jį įėję upių paieškos laukelyje įvestumėte Rausvės pavadinimą, sužinotumėte, jog Lietuvoje tokiu vardu upės yra dvi, ir abi – Vilkaviškio rajone. Tik viena iš jų teka į Šešupę, o kita – į Širvintą.
Pirmoji Rausvė, Pilviškių seniūnijoje įtekanti į Šešupę, visiems puikiai žinoma. Ji yra apie 48 km ilgio ir vinguriuoja per Gižus bei Keturvalakius. Pastarųjų apylinkėje kažkada buvo įkurtas ir „Rausvės“ kolūkis.
O štai antroji Rausvė – tai ta vandens juosta, kuri kerta magistralinį kelią greta Virbalio ir įteka į Širvintą. Prieš tai ji susilieja su Paviržupe.
Tyrinėjant žemėlapį virbaliečių nuostaba atrodo dar suprantamesnė. Mat gerokai ilgesnė (iki santakos apie 9 km ilgio) vingri Paviržupė yra trumpos (iki santakos – vos apie 1, 5 km), tiesumu tikrai kanalą primenančios Rausvės intakas, o ne atvirkščiai.
Ar negali būti nutikę taip, kad kolūkių laikais numelioravus laukus vienas iš kanalų, nuvestų į Paviržupę, buvo pavadintas Rausve?
Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro tvarkymu rūpinasi Aplinkos apsaugos agentūra. Šios agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus specialistų paprašėme pakomentuoti, iš kur žemėlapiuose galėjo atsirasti upės Rausvės pavadinimas, jei vietiniai apie jį nieko nežino. Kuo remtasi sudarant UETK ir kada jis sudarytas, ar yra kokia nors klaidos tikimybė?
Agentūros atstovė ryšiams su visuomene Lina Gaidžiūnaitė pateikė štai tokį atsakymą: „Upė Rausvė 2001 m. buvo įrašyta į Upių klasifikatorių, patvirtintą 2001-12-12 aplinkos ministro įsakymu, ir upei suteiktas unikalus kodas: 15010564. Rausvė, kaip Širvintos upės intakas, ir Paviržupė (Rausvės intakas) nurodytos Lietuvos upių monografijoje „Lietuvos upės. Hidrografija ir nuotėkis“, išleistoje Lietuvos energetikos instituto 2001 m. Taip pat upė Rausvė (Širvintos upės intakas ties Kybartais) aprašyta Lietuvos upių ir ežerų vardyne 1963 m., išleistame Lietuvos mokslų akademijos.
Aplinkos apsaugos agentūra neturi ir iki šiol nėra gavusi informacijos, jog būtų įsivėlusi klaida.“
Besekant Paviržupės–Rausvės vingiais sudomino šviesaus žmogaus, agronomo, publicisto, visuomenininko Juozo Zabielavičiaus (1900–1990 m.) atsiminimai, užrašyti apie 1960 metus. Juose taip pat aiškiai įvardyta Paviržupė, pavasariais užtvenkdavusi „Nevadolės vieškelį“. Ir – jokios žinios apie Rausvę.
Štai taip šio krašto enciklopedija vadinamas žmogus rašė apie savo gimtąjį Virbalį: „Per Virbalio laukus tekėjo dabar jau paverstos grioviais 3 upės. Didžiausia – nuo Kazokakalnio prasidedanti Širvinta, tekėjusi pro Alvito, Unijos, Rutkiškio ir Šiaudiniškių dvarus, lėta, bet labai žuvinga upė. Ties Vaišvilais prasidėjo, per Virbalgirį ir pietinius laukus raitėsi stačiakrantė Paviržupė, kurioje buvo vėžių, vėgėlių, užplaukdavo lydekos; prie geležinkelio įtekanti į Širvintą. Ir dar nedidukas, netoli Kazokakalnio iš keleto šaltinių prasidedantis Piktupelis, kuris tekėdamas pro rytinę miestelio dalį, sudarė pelkėtą vietovę, vadintą Narbūdiškiais. Toliau, pralindęs keleto gatvių tiltais, visuose tarpugatviuose sudarė nuo 50 iki 70 metrų pločio neišbrendamus, ajerų ir viksvų prižėlusius liūnus. Net Piktupelyje, kuris jau Vigainėse įtekėdavo į Paviržupę, veisėsi dyglės su pypliais. Visi trys upeliūkščiai, pavasarį, tirpstant sniegui, arba po didesnių vasaros liūčių virsdavo srauniomis, šniokščiančiomis upėmis. Ypač smagiai prasiverždavo Paviržupė, kai per žiemą Virbalgiryje susikaupęs sniegas staiga tirpdamas užliedavo jos vagą, o išsiveržę vandenys dažnai užtvenkdavo Nevadolės vieškelį. Plačia vaga nešdama vandenis link geležinkelio, ten įsiliedavo į Širvintą, užpildama gilų duburį, skenduoliais pagarsėjusią „juodduobę“.
Tad žmonių atmintis sako viena, žemėlapiai – kita.
Virbalio bendruomenės pirmininkas S. Lopeta sakė suprantantis, kad ne vienam žmogui iš šono kažkokio upelio pavadinimas gali pasirodyti nereikšminga smulkmena ir kad tokiomis paieškomis užsiimantys žmonės neturi ką veikti.
„Bet tai juk yra mūsų istorija, ir negerai, jei ji iškreipiama“, – svarstė virbalietis.
Publikuota: 2020-12-21 08:35:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|