|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Karantino laikotarpiu į Valstybinę darbo inspekciją kreipiasi daugiau žmonių, kurie atleidžiami iš darbo. Specialistai mato, kad darbdaviai yra priversti spręsti finansinius sunkumus, ir vienas iš būdų yra tiesiog atsisveikinti su darbuotojais. Tiesa, kartais tai daroma ne visai teisėtai.
Darbo inspekcija tokiu atveju rekomenduoja kreiptis į Darbo ginčų komisiją, nes komisija nemokamai per gana trumpą laiką išnagrinėja ginčą su darbdaviu.
„Darbo ginčų komisijos tikslas yra operatyviai, greitai ir nemokamai išnagrinėti ginčą ikiteismine tvarka. Žmogus, netekęs darbo, gali kreiptis, jei mano, kad darbdavys piktnaudžiavo, pažeidė jo teises ir neteisingai jį atleido. Kreiptis reikėtų per vieną mėnesį nuo atleidimo“, – sakė Irina Janukevičienė, Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja.
Pasak jos, apie 40 procentų darbo ginčų kyla, kai darbdavys atleidžia už pažeidimus, o darbuotojas mano, kad tokių pažeidimų nepadarė. Dažniausiai iškyla ginčai dėl atleidimo už tai, kad buvo pažeista darbo tvarka ar netinkamai atliekamos darbo funkcijos.
Antroje vietoje pagal dažnumą yra ginčai dėl atleidimo savo noru. Dažniausiai tokie ginčai kyla, kai darbuotojas nenorėjo rašyti prašymo, bet darbdavys jį privertė pasirašyti. Tai pigiausias būdas „atsisveikinti“ su darbuotoju, nes darbdaviui nereikia mokėti jokių išmokų. Todėl dažnai ir galima išgirsti, kad darbdavys verčia rašyti prašymą, o darbuotojas, būdamas streso būsenoje ir nenorėdamas konfliktuoti ar tiesiog bijodamas, sutinka ir pasirašo prašymą savo noru išeiti iš darbo. Tiesa, per tris darbo dienas darbuotojas savo prašymą išeiti iš darbo gali atsiimti.
Trečioje vietoje pagal dažnumą yra ginčai, kada darbuotoją atleidžia, kai tenka mažinti darbuotojų skaičių ir darbdavys negali jų išlaikyti. Toks atleidimas vyksta darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, todėl darbdavys privalo iš anksto įspėti, sumokėti išeitinę išmoką, bet vis tiek ir dėl tokių atleidimų kyla ginčų.
I. Janukevičienė pabrėžė, kad darbuotojas, nesutinkantis su atleidimo sąlygomis, prašymą išnagrinėti ginčą Darbo ginčų komisijai gali pateikti ir nuotoliniu būdu – Darbo inspekcijos puslapyje pateikta prašymo forma su paaiškinimu, kaip teisingai pildyti prašymą.
„Prašyme nagrinėti darbo ginčą neužtenka parašyti nuoskaudų, reikia tiksliai įvardyti savo reikalavimus. Neteisėto atleidimo atveju prašoma arba grąžinti į darbą, arba pripažinti atleidimą neteisėtu ir gauti už tai kompensaciją. Šis rezultatas pasitaiko dažniausiai, nes kilus konfliktui arba pats darbuotojas nenori grįžti į darbą, arba darbdavys nurodo, kad nėra galimybės grįžti“, – aiškino Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja.
Pasak I. Janukevičienės, didžiausia kompensacija už neteisėtą atleidimą gali būti 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Paklausta, ką žmogui reikėtų daryti sužinojus apie atleidimą, Darbo inspekcijos atstovė teigia, kad svarbu surinkti įrodymus dėl atleidimo neteisėtumo. Tai gali būti susirašinėjimas telefonu arba elektroniniu paštu, liudytojų parodymai. Būtų gerai pateikti visus rašytinius įrodymus ir dokumentus – kuo daugiau tokių įrodymų, tuo paprasčiau bus nagrinėti ginčą.
I. Janukevičienė sakė, kad darbuotojams dabar nebereikia įsivelti į ilgas teisines diskusijas – darbo ginčai paprastai išnagrinėjami per vieną mėnesį. Tai labai trumpas terminas, palyginti su teismais.
Darbo ginčių komisijos sprendimas turi vykdomojo rašto galią, tačiau, jeigu šalys nesutinka su tuo sprendimu, jos turi teisę per vieną mėnesį kreiptis į teismą jau civilinio proceso nustatyta tvarka su ieškiniu dėl tų pačių klausimų.
Reklama: Darbo skelbimai
Valstybinės darbo inspekcijos inf.
Karantino laikotarpiu į Valstybinę darbo inspekciją kreipiasi daugiau žmonių, kurie atleidžiami iš darbo. Specialistai mato, kad darbdaviai yra priversti spręsti finansinius sunkumus, ir vienas iš būdų yra tiesiog atsisveikinti su darbuotojais. Tiesa, kartais tai daroma ne visai teisėtai. |
Darbo inspekcija tokiu atveju rekomenduoja kreiptis į Darbo ginčų komisiją, nes komisija nemokamai per gana trumpą laiką išnagrinėja ginčą su darbdaviu.
„Darbo ginčų komisijos tikslas yra operatyviai, greitai ir nemokamai išnagrinėti ginčą ikiteismine tvarka. Žmogus, netekęs darbo, gali kreiptis, jei mano, kad darbdavys piktnaudžiavo, pažeidė jo teises ir neteisingai jį atleido. Kreiptis reikėtų per vieną mėnesį nuo atleidimo“, – sakė Irina Janukevičienė, Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja.
Pasak jos, apie 40 procentų darbo ginčų kyla, kai darbdavys atleidžia už pažeidimus, o darbuotojas mano, kad tokių pažeidimų nepadarė. Dažniausiai iškyla ginčai dėl atleidimo už tai, kad buvo pažeista darbo tvarka ar netinkamai atliekamos darbo funkcijos.
Antroje vietoje pagal dažnumą yra ginčai dėl atleidimo savo noru. Dažniausiai tokie ginčai kyla, kai darbuotojas nenorėjo rašyti prašymo, bet darbdavys jį privertė pasirašyti. Tai pigiausias būdas „atsisveikinti“ su darbuotoju, nes darbdaviui nereikia mokėti jokių išmokų. Todėl dažnai ir galima išgirsti, kad darbdavys verčia rašyti prašymą, o darbuotojas, būdamas streso būsenoje ir nenorėdamas konfliktuoti ar tiesiog bijodamas, sutinka ir pasirašo prašymą savo noru išeiti iš darbo. Tiesa, per tris darbo dienas darbuotojas savo prašymą išeiti iš darbo gali atsiimti.
Trečioje vietoje pagal dažnumą yra ginčai, kada darbuotoją atleidžia, kai tenka mažinti darbuotojų skaičių ir darbdavys negali jų išlaikyti. Toks atleidimas vyksta darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, todėl darbdavys privalo iš anksto įspėti, sumokėti išeitinę išmoką, bet vis tiek ir dėl tokių atleidimų kyla ginčų.
I. Janukevičienė pabrėžė, kad darbuotojas, nesutinkantis su atleidimo sąlygomis, prašymą išnagrinėti ginčą Darbo ginčų komisijai gali pateikti ir nuotoliniu būdu – Darbo inspekcijos puslapyje pateikta prašymo forma su paaiškinimu, kaip teisingai pildyti prašymą.
„Prašyme nagrinėti darbo ginčą neužtenka parašyti nuoskaudų, reikia tiksliai įvardyti savo reikalavimus. Neteisėto atleidimo atveju prašoma arba grąžinti į darbą, arba pripažinti atleidimą neteisėtu ir gauti už tai kompensaciją. Šis rezultatas pasitaiko dažniausiai, nes kilus konfliktui arba pats darbuotojas nenori grįžti į darbą, arba darbdavys nurodo, kad nėra galimybės grįžti“, – aiškino Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja.
Pasak I. Janukevičienės, didžiausia kompensacija už neteisėtą atleidimą gali būti 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Paklausta, ką žmogui reikėtų daryti sužinojus apie atleidimą, Darbo inspekcijos atstovė teigia, kad svarbu surinkti įrodymus dėl atleidimo neteisėtumo. Tai gali būti susirašinėjimas telefonu arba elektroniniu paštu, liudytojų parodymai. Būtų gerai pateikti visus rašytinius įrodymus ir dokumentus – kuo daugiau tokių įrodymų, tuo paprasčiau bus nagrinėti ginčą.
I. Janukevičienė sakė, kad darbuotojams dabar nebereikia įsivelti į ilgas teisines diskusijas – darbo ginčai paprastai išnagrinėjami per vieną mėnesį. Tai labai trumpas terminas, palyginti su teismais.
Darbo ginčių komisijos sprendimas turi vykdomojo rašto galią, tačiau, jeigu šalys nesutinka su tuo sprendimu, jos turi teisę per vieną mėnesį kreiptis į teismą jau civilinio proceso nustatyta tvarka su ieškiniu dėl tų pačių klausimų.
Reklama: Darbo skelbimai
Valstybinės darbo inspekcijos inf.
Publikuota: 2020-12-21 08:56:32
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|