|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Istorija
Lietuvos kancleris ir Vilkaviškio seniūnas Kristupas Zigmantas Pacas (1621–1684).
Šis projektas skirtas Pacų giminės palikimo vieningam pristatymui Lietuvoje ir Lenkijoje, nes ši didikų šeima paliko ryškų pėdsaką tiek abiejų šalių pasienio istorijoje, tiek jų ekonomikoje. Vykdant projektą numatome sukurti šiuos pėdsakus pristatantį bendrą Pacų kelio turistinį maršrutą. Jis nuvingiuos nuo Dowspudos, Šurpylių (Szurpił), Bolciach Lenkijoje per Vištyčio apylinkes, Kybartus ir Vilkaviškį link Prienų ir Jiezno. Turistai, keliaudami šiuo maršrutu, taip pat galės pasiekti Vilnių bei aplankyti Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, kur po šventovės slenksčiu ilsisi žymusis Mykolas Kazimieras Pacas, Lietuvos kanclerio ir Vilkaviškio seniūno Kristupo Zigmanto Paco giminaitis. Projektas įgyvendinamas tik minėtos programos teritorijoje, tad mūsų rajone – Vilkaviškio, Kybartų ir Vištyčio apylinkėse – atsiras Pacų kelio mažieji architektūros elementai, informaciniai stendai, informaciniai kioskai ir kt. Pacų kelio turistinį maršrutą žymės lelijos grindinio plytelėse prie lankytinų objektų. Vilkaviškio mieste bus sukurtas ir J. Basanavičiaus aikštės prieigose pastatytas 3D senojo miesto maketas. Visi miesto svečiai, turistai, net ir silpnaregiai ar neregiai galės rankomis paliesti miesto maketą, nematantiems žmonėms bus lengviau įsivaizduoti vietą, kurioje jie yra. Greta Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro planuojama pastatyti interaktyvų lauko ekraną, kuriame visi norintys galės rasti įvairios turizmo informacijos: nuo to, kur skaniai pavalgyti, pernakvoti, iki to, ką įdomaus pamatyti mūsų rajone, kokiuose renginiuose dalyvauti. Prie įvažiavimų į Vilkaviškio miestą, Kybartuose bei Vištytyje bus įrengti 5 informaciniai maršruto stendai. Juose bus pavaizduotas maršrutas su pakeliui esančiais lankytinais objektais bei įdomiomis vietomis. Taip pat numatytas vienas perregimas 3D stendas prie Kaupiškių piliakalnio, kur bus galima pamatyti senovėje ant piliakalnio stovėjusios pilies vaizdą. Prie Kaupiškių piliakalnio taip pat bus įrengti žiūronai, stovai dviračiams ir jų remonto stotelės. Įgyvendinant projektą numatoma išleisti maršruto žemėlapį, surengti informacinį turą gidams bei Pacų kulinarinio paveldo kūrybines dirbtuves, po kurių bus išleista Pacų virtuvės receptų brošiūra. Projektas ir pažinties su Pacų gimine galimybės persikels ir į virtualią erdvę. Numatoma sukurti ne tik interneto svetainę, bet ir mobiliąją programėlę. Taip pat projektas bus pristatytas tarptautinėje parodoje „Adventur 2022“ bei turizmo parodoje Lenkijoje. Bendras viso projekto biudžetas – 469 830, 31 Eur, iš jų Vilkaviškio rajonui numatyta 167 854, 55 Eur. 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų bus finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo, o likusius 15 proc. skirs Vilkaviškio rajono savivaldybė. Projektas pradėtas vykdyti 2020 m. rugsėjo 1 d., o jo pabaiga buvo numatyta 2022 m. vasario 28 d., tačiau dėl veiklas ribojančio karantino įgyvendinimo terminas tikriausia bus pratęstas. Projekto įgyvendinimas pasaulinės pandemijos laikotarpiu reikalauja daug kūrybinių sprendimų, tačiau jis neabejotinai turės teigiamą poveikį skatinant turizmo sektoriaus atsigavimą. Pacų giminės paveldo ir šios giminės indėlio į Vilkaviškio krašto ir visos Lietuvos kultūrą pristatymas – puiki galimybė plėtoti turizmą abipus Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos. Kodėl Pacai? Ką apie juo žinome ir kas juos sieja su Vilkaviškiu? Istorijos šaltiniuose randame daug mūsų krašto ryšių su Pacų gimine. Štai teigiama, kad Vilkaviškio bažnyčią pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) raštininkas, Prienų ir Birštono valdytojas, Birštono girios administratorius Steponas Pacas su žmona Ona Rudaminaite. Šio antrojo LDK pakanclerio Stepono Paco ir jo žmonos Onos Rudaminaitės-Dusetiškės sūnus – Kristupas Zigmantas Pacas gimė 1621 metais. Jaunystę praleidęs tėvų dvare Volkovyske su broliu Mikalojumi 1632–1639 m. išvyko studijuoti į Krokuvą. Vėliau mokėsi Paduvos bei Perudžijos universitetuose Italijoje, taip pat Olandijoje. Lankėsi Ispanijoje, Anglijoje, Vokietijoje. Tai neabejotinai paliko atspindį vėlesnei jo veiklai ir pasaulėžiūrai. Gyvendamas Italijoje dažnai lankydavo Montis Coronae kamaldulių eremą, kur K. Z. Pacas susipažino su vienuoliu Jeronimu, vėliau padėjusiu steigti kamaldulių vienuolyną Lietuvoje. Sužavėtas kontempliatyvaus atsiskyrėlių gyvenimo ir vienuolyno grožio, jis nusprendė panašų vienuolyną pastatyti Lietuvoje. K. Z. Pacui bestudijuojant užsienyje mirė jo tėvai ir vyresnysis brolis Stanislovas, taigi jam teko nutraukti studijas ir 1643 m. grįžti į tėvynę. Čia tapo Vilkaviškio seniūnu. Parodęs nemenkus sugebėjimus valdyti valstybę, iš Vilkaviškio seniūno jis buvo pakeltas LDK vėliavininku, 1656 m. – pakancleriu, o 1658 m. – Didžiuoju Kancleriu. Tarnavo Prancūzijos, Ispanijos ir Nyderlandų kariuomenėse. Nuo 1646 m. buvo LDK didysis vėliavininkas. Jis taip pat buvo Kauno, Pinsko, Astravo seniūnas, Alytaus ir Gardino ekonomijų administratorius. Kovojo su Radvilomis, Sapiegomis. Jo pastangomis 1673 m. Varšuvos Seimas nutarė, kad kas trečia ATR Seimo sesija vyktų Gardine. Rėmė M. K. Višniovieckio kandidatūrą į ATR valdovus (išrinktas 1669 m.), buvo Jono Sobieskio priešininkas. K. Z. Paco lėšomis pastatyta ir Pažaislio bažnyčia bei vienuolynas, baigta statyti Jiezno bažnyčia ir rūmai prie miesto. Kristupas Zigmantas Pacas mirė 1684 metais, palaidotas Pažaislio vienuolyne. Iš Pacų giminės herbo kilo Vilkaviškio herbo lelija. Heraldinėje tradicijoje lelija raudoname fone yra žinoma Gozdavos (lenk. Gozdawa) pavadinimu. Pasak senos legendos, kadaise Lenkijos karalius Vladislovas I Hermanas suteikė šį herbą Kristinui iš Gozdavos už mūšio lauke parodytą narsą. Netrukus šį herbą perėmė kitos lenkų bajorų giminės, o dar vėliau jis pateko ir į LDK žemes. Yra manančiųjų, kad Gozdavos herbas atkeliavo į Lenkiją iš Vengrijos, Vokietijos ar netgi galėtų turėti tolimos prancūziškos kilmės. Europos kraštų heraldikoje stilizuota lelija yra aukščiausios valdžios, švarumo, tyrumo simbolis, kuris neretai asocijuojamas su Mergele Marija. Balta spalva simbolizuoja skaistumą, mėlyna – didingumą ir grožį. Herbo skydo forma, smailėjanti į apačią, pabrėžia jo kilmę iš Prancūzijos. Vitas GIRDAUSKAS Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Užsk. 2936
Galerija: Pacų giminė
Publikuota: 2021-01-04 11:37:21 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kompensacijos bus mokamos tik įrodžius patirtus nuostolius * Folkloro ansamblis savo kelionę tęsia trisdešimt penkerius metus * Rudas vanduo: kada bus išspręsta problema? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|