|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gamta
|
|
|
Žvejų ant Paežerių ežero ledo buvo ir pirmadienį.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Žiemą lipant ant ežero verta nepamiršti, kad po ledu yra vanduo. Ypač kai šalčiai dar tik prasidėjo.
Redakcijos telefonu paskambinęs vilkaviškietis pasakojo, kad šį savaitgalį bevaikščiodamas ant Paežerių ežero ledo staiga beveik iki pusės įsmuko į eketę. Vyras stebėjosi, kad per tokį šaltį vanduo galėjo neužšalti, ir įtarė, jog kažkas tiesiog prakirto ledą bei paliko nepažymėtą pavojingą vietą.
Ši vieta, anot vilkaviškiečio, yra pliažo teritorijoje. Dalis ledo buvo nuvalyta, paruošta čiuožinėti, o pavojinga properša – visai šalia.
„Mačiau dideles vėžes, gal čia ugniagesiai važinėjo? Jie kartais žiemą rengia ežere pratybas, tai galbūt prakirto ir paliko eketę, keldami pavojų žmonėms? Blogiausia, kad ji niekaip nepažymėta, bet kas gali įsmukti“, – kalbėjo vyriškis.
Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) viršininkas Erlandas Armanavičius sakė, jog savaitei baigiantis ugniagesiai iš tiesų surengė reidą ir važinėjo ne tik aplink Paežerių, bet ir apie Vištyčio, Podvarko ežerus, kitus rajono vandens telkinius.
Gelbėtojų tikslas buvo apžiūrėti, kaip žmonės elgiasi ant ledo, įspėti žvejus.
„Važiuodami aplink ežerą vyrai pamatė dvi gulbes ir įtarė, kad jos gali būti įšalusios. Susiskambinome su aplinkosaugininkais, jie taip pat buvo gavę pranešimą apie įšalusius paukščius. Tad ugniagesiai savotiškai pasipraktikavo: su gelbėjimo rogėmis nubėgo iki gulbių, tačiau šios pajudėjo iš vietos – ir viskas tuo baigėsi. Tačiau jokio ledo niekur nekirtome, ir apskritai tai buvo ne pliažo teritorijoje, bet prie valčių nuleidimo prieplaukos. O prie tos vietos, apie kurią kalbate, aš pats buvau ir mačiau: ten tiesiog neužšalęs vanduo. Prie pat pliažo buvo dvi šlapios vietos ir akivaizdu, kad ten buvo negalima eiti“, – pasakojo E. Armanavičius.
Gelbėtojų viršininkas sakė, kad ežeras vietomis neužšalo dėl to, kad pirmiausiai gerokai pasnigo ir sniego apklotas padengė jau susiformavusį ploną ledo sluoksnį, taip jį savotiškai apšiltindamas.
„Tokiais atvejais reikia būti labai atsargiam, nes pripustytose vietose ledas gali būti išlikęs plonas. Pavojinga ir pakrantėse, ten, kur daugiau švendrų, žolių, kur įteka upeliai, yra povandeninių srovių. Ir nėra ko drąsiai po ežerą vaikščioti, geriau čiuožinėti ten, kur sniegas nuvalytas ar jau yra pramintas takas“, – sakė pareigūnas.
Paskutinis atvejis, kai mūsų VPGT gelbėtojams teko traukti įlūžusį žvejį, buvo taip pat Paežerių ežere prieš dvejus metus. Žmogus lediniame vandenyje išbuvo apie 45 minutes ir tik per plauką išliko gyvas.
Pernai nei šalčių, nei ledo nebuvo apskritai, o šiemet žmonių gelbėti ugniagesiams dar nereikėjo, bet iš žvejų jau teko girdėti, kad įlūžusiųjų į vandenį buvo.
Tad pareigūnai ir toliau žada rengti prevencinius reidus, perspėti per drąsiai ant ledo besielgiančius žvejus ir kitus gyventojus.
Ugniagesiai primena, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip septyni centimetrai. Kad jis išlaikytų grupę žmonių, storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.
Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Žvejams lipant ant ledo privaloma turėti smaigus.
Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai, ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kur atėjote. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo reikia ne stoti, o nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote. Išlipus ant kranto reikia bėgti stengiantis sušilti ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.
Žiemą lipant ant ežero verta nepamiršti, kad po ledu yra vanduo. Ypač kai šalčiai dar tik prasidėjo. |
Redakcijos telefonu paskambinęs vilkaviškietis pasakojo, kad šį savaitgalį bevaikščiodamas ant Paežerių ežero ledo staiga beveik iki pusės įsmuko į eketę. Vyras stebėjosi, kad per tokį šaltį vanduo galėjo neužšalti, ir įtarė, jog kažkas tiesiog prakirto ledą bei paliko nepažymėtą pavojingą vietą.
Ši vieta, anot vilkaviškiečio, yra pliažo teritorijoje. Dalis ledo buvo nuvalyta, paruošta čiuožinėti, o pavojinga properša – visai šalia.
„Mačiau dideles vėžes, gal čia ugniagesiai važinėjo? Jie kartais žiemą rengia ežere pratybas, tai galbūt prakirto ir paliko eketę, keldami pavojų žmonėms? Blogiausia, kad ji niekaip nepažymėta, bet kas gali įsmukti“, – kalbėjo vyriškis.
Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) viršininkas Erlandas Armanavičius sakė, jog savaitei baigiantis ugniagesiai iš tiesų surengė reidą ir važinėjo ne tik aplink Paežerių, bet ir apie Vištyčio, Podvarko ežerus, kitus rajono vandens telkinius.
Gelbėtojų tikslas buvo apžiūrėti, kaip žmonės elgiasi ant ledo, įspėti žvejus.
„Važiuodami aplink ežerą vyrai pamatė dvi gulbes ir įtarė, kad jos gali būti įšalusios. Susiskambinome su aplinkosaugininkais, jie taip pat buvo gavę pranešimą apie įšalusius paukščius. Tad ugniagesiai savotiškai pasipraktikavo: su gelbėjimo rogėmis nubėgo iki gulbių, tačiau šios pajudėjo iš vietos – ir viskas tuo baigėsi. Tačiau jokio ledo niekur nekirtome, ir apskritai tai buvo ne pliažo teritorijoje, bet prie valčių nuleidimo prieplaukos. O prie tos vietos, apie kurią kalbate, aš pats buvau ir mačiau: ten tiesiog neužšalęs vanduo. Prie pat pliažo buvo dvi šlapios vietos ir akivaizdu, kad ten buvo negalima eiti“, – pasakojo E. Armanavičius.
Gelbėtojų viršininkas sakė, kad ežeras vietomis neužšalo dėl to, kad pirmiausiai gerokai pasnigo ir sniego apklotas padengė jau susiformavusį ploną ledo sluoksnį, taip jį savotiškai apšiltindamas.
„Tokiais atvejais reikia būti labai atsargiam, nes pripustytose vietose ledas gali būti išlikęs plonas. Pavojinga ir pakrantėse, ten, kur daugiau švendrų, žolių, kur įteka upeliai, yra povandeninių srovių. Ir nėra ko drąsiai po ežerą vaikščioti, geriau čiuožinėti ten, kur sniegas nuvalytas ar jau yra pramintas takas“, – sakė pareigūnas.
Paskutinis atvejis, kai mūsų VPGT gelbėtojams teko traukti įlūžusį žvejį, buvo taip pat Paežerių ežere prieš dvejus metus. Žmogus lediniame vandenyje išbuvo apie 45 minutes ir tik per plauką išliko gyvas.
Pernai nei šalčių, nei ledo nebuvo apskritai, o šiemet žmonių gelbėti ugniagesiams dar nereikėjo, bet iš žvejų jau teko girdėti, kad įlūžusiųjų į vandenį buvo.
Tad pareigūnai ir toliau žada rengti prevencinius reidus, perspėti per drąsiai ant ledo besielgiančius žvejus ir kitus gyventojus.
Ugniagesiai primena, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip septyni centimetrai. Kad jis išlaikytų grupę žmonių, storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.
Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Žvejams lipant ant ledo privaloma turėti smaigus.
Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai, ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kur atėjote. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo reikia ne stoti, o nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote. Išlipus ant kranto reikia bėgti stengiantis sušilti ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.
Publikuota: 2021-01-20 08:36:17
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|