|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Iki 2020-ųjų pabaigos daugiausiai elektros energijos suvartojantys gyventojai (pirmojo reformos etapo dalyviai) turėjo pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Tačiau šiemet ėmus kilti elektros kainoms dalis gyventojų buvimu laisvoje rinkoje nusivylė, ypač tie, kurie pasirinko su biržos kaina glaudžiai susietus mokėjimo planus. Ekspertai sako, kad vartotojai bet kada gali pasirinkti kitus planus bei elektros tiekėjus ir situaciją kiek sušvelninti.
Reformos naujovėmis raginami aktyviai domėtis ir tie gyventojai, kurie pateko į antrąjį elektros tiekimo rinkos liberalizavimo etapą ir nepriklausomą elektros tiekėją turės pasirinkti jau šiemet. Tai namų ūkiai, per metus suvartojantys nuo 1000 iki 5000 kWh elektros energijos.
Situaciją galima keisti
Elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga atkreipė dėmesį, kad nuo metų pradžios elektros kainos gerokai pakilo. Augimas neabejotinai atsispindės ir sąskaitose, o tai vartotojų tikrai nenudžiugins.
„2020 metai elektros pirkėjams buvo palankūs, nes dėl įvairių priežasčių kainos rinkoje krito, kai kuriais mėnesiais – net ir iki rekordinių žemumų. Optimistiškai nusiteikę vartotojai pasiryžo ir šiemet kliautis elektros kaina biržoje, tačiau ši pasuko priešinga kryptimi ir dabar svarbiausias klausimas – ką daryti? Nors mūsų patirtis rodo, kad per ilgesnį laiką kainų augimo ir mažėjimo pikai „išsilygina“, tačiau ir trumpuoju laikotarpiu situaciją vartotojas gali keisti“, – kalbėjo M. Giga.
Jis patarė perskaityti sutarties sąlygas ar iškart kreiptis tiesiai į savo elektros tiekėją bei išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis vietoje turimo mokėjimo plano būtų galima pasirinkti kitą. Jei nepavyksta susikalbėti su esamu elektros tiekėju, galima kreiptis į kitą. Pasak M. Gigos, elektros rinkos liberalizavimas vartotojui suteikia gerokai daugiau laisvės ir tuo reikėtų naudotis.
„Turimo plano atsisakymas ir kito elektros kainos plano pasirinkimas gali kainuoti tam tikrą vienkartinį netesybų mokestį. Tačiau reikėtų pasikonsultuoti su specialistais ir įsivertinti, ar tai nebus pigiau, nei pasiryžti atlaikyti augančių elektros kainų spaudimą. Jei susidariusioje situacijoje jaučiatės nepatogiai – keiskite ją. Mes, kaip elektros rinkos atstovai, esame už tai, kad vartotojai nenusiviltų atvira rinka ir išmoktų joje būti aktyvūs“, – pabrėžė „Elektrum Lietuva“ vadovas.
Elektra pabrango
Lūkesčių ir realios situacijos išsiskyrimą nulėmė 2020 metų situacija, įkvėpusi daug optimizmo vartotojams.
Pernai balandį ir gegužę elektros kaina smarkiai nukrito. Tai iš dalies lėmė prasidėjusi COVID-19 pandemija, taip pat elektros gamybos perviršis bei palankios hidrometeorologinės sąlygos.
Paprastai elektros tiekėjai pateikia indikacinę kainą remdamiesi praėjusio laikotarpio vidurkiais, todėl ir kai kurie vartotojai turėjo nepagrįstų lūkesčių, jog jų kaina bus tokia pat maža, kokia buvo pernai. M. Gigos teigimu, nekeista, jog klientams toks patrauklus atrodė planas, susietas su elektros kaina biržoje.
„Turime didelį neatitikimą tarp vartotojų lūkesčių ir realybės, nes ir situacija šiemet kita. Dėl pandemijos daugiau elektros suvartojama dieną, Norvegija elektrą šiais metais ims eksportuoti į Vokietiją ir Didžiąją Britaniją, o Švedija atsisako dalies atominių jėgainių pajėgumo. Palyginti su prognoze pirmajam šių metų ketvirčiui, sprendžiant pagal finansinius sandorius reali elektros kaina yra apytiksliai dvigubai didesnė. Akivaizdu, kad elektros kaina kyla, todėl vartotojams paskaičiuotas tarifas skirsis nuo jų lūkesčių tikrai apčiuopiamai“, – teigė M. Giga.
Jo vertinimu, prognozuoti perspektyvą remiantis praėjusių laikotarpių duomenimis yra labai nedėkingas dalykas, nes situacija akimirksniu gali pasikeisti iš esmės. Vis dėlto, jei jaučiama, kad renkantis mokėjimo už elektrą planą padaryta klaida – geriau ją nelaukiant taisyti.
Pagalba svetainėje www.pasirinkitetiekeja.lt
2020 m. gegužės 7 d. Seimui priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas, Lietuva jungiasi prie daugumos Europos Sąjungos šalių, kuriose visi vartotojai gali pasirinkti tinkamiausią elektros energijos tiekėją. Iki šiol gyventojai mūsų šalyje elektros energiją pirko iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Pagal naująją tvarką – vartotojams patiems pasirenkant tiekėją – VERT reguliuos tik apie pusę kainos už kilovatvalandę (infrastruktūros ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „Litgrid“ bei ESO, kainos dedamąsias). Kitą pusę kainos lems elektros biržos kaina ir nepriklausomų tiekėjų konkurencija.
Daugeliui žmonių kyla klausimas, kaip pasirinkti nepriklausomą tiekėją ir kur tų įmonių apskritai ieškoti.
Specialistai pataria pasinaudoti išsamia informacija, pateikta interneto svetainėje www.pasirinkitetiekeja.lt. Čia galima susipažinti su visomis įmonėmis, prekiaujančiomis elektros energija, palyginti jų pasiūlymus, sužinoti, kaip laikantis Elektros energetikos įstatymo ar sutarties su tiekėju sąlygų pakeisti elektros energiją tiekiančią įmonę ir kt.
Šiuo metu buitiniai vartotojai gali rinktis tiekėją iš aštuonių bendrovių: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Inregnum“, „Perlas Energija“, „Birštono elektra“, „EGTO Energija“, „Vilniaus elektra“ ir „Ignitis“ (veikianti ir kaip visuomeninis, ir kaip nepriklausomas tiekėjas). Į šias įmones galima kreiptis elektroniniu ir paprastu paštu, telefonu, pasikonsultuoti, paprašyti, kad atsiųstų savo pasiūlymus, o iš jų išsirinkti geriausią.
Antrasis etapas prasidės jau šiemet
2020 m. pabaigoje nepriklausomą elektros tiekėją buvo pasirinkę 87 200 vartotojų. Tai pirmajam etapui priskirti buitiniai vartotojai, kurių namų ūkiai per metus suvartoja daugiau nei 5000 kWh elektros energijos.
Tie pirmojo etapo dalyviai, kurie iki gruodžio 10 dienos nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, nuo sausio elektrą perka pagal garantinio tiekimo paslaugą – ji brangesnė ir laikina. Per šešis šių metų mėnesius jiems vis tiek teks pasirinkti nepriklausomą tiekėją.
Šiemet prasidės antrasis elektros tiekimo gyventojams rinkos liberalizavimo etapas, kai pasirinkti tiekėją turės nuo 1000 iki 5000 kWh per metus suvartojantys namų ūkiai. Tai daugiausia – daugiabučių gyventojai, taip pat mažesnių ar energiškai efektyvesnių namų savininkai. Bendras jų skaičius siekia per 700 tūkst.
Trečiaisiais reformos metais – 2022-aisiais – pasirinkti tiekėją privalės namų ūkiai, suvartojantys iki 1000 kWh elektros energijos per metus. Šiai grupei priskiriami ir socialiai pažeidžiami bei valstybės remiami gyventojai.
Verslui elektros tiekimo rinka Lietuvoje liberalizuota nuo 2013 metų. Galutinai reforma bus baigta iki 2023 metų.
„Santakos“ inf.
Nepriklausomi elektros tiekėjai ir jų kontaktai
• MB „Birštono elektra“ (adresas: Birutės g. 7, LT-59217 Birštonas, el. p. info@birstonoelektra.lt, tel. 8 624 24 200);
• UAB „Egto“ energija (adresas: Kaunakiemio g. 40, LT-44332 Kaunas, el. p. info@egto.lt, tel.: 8 637 00 010, 8 637 00 100, 8 637 01 000);
• UAB „Elektrum Lietuva“ (adresas: Rinktinės g. 5, LT-09234 Vilnius, el. p. info@elektrum.lt, tel. 8 700 77 000);
• UAB „Enefit“ (adresas: V. Gerulaičio g. 10, LT-08200 Vilnius, el. p. elektra@enefit.lt, tel. (8 52) 61 91 41);
• UAB „Ignitis“ (adresas: Viršuliškių skersgatvis 34, Vilnius, el. p. info@ignitis.lt, tel.1802 arba 8 611 21 802);
• UAB „Inregnum“ (adresas: Gedimino g. 48, LT-44239 Kaunas, el. p. info@inregnum.lt, tel. 8 669 88 111);
• UAB „Perlas Energija“ (adresas: Olimpiečių g. 15-1, LT-09237 Vilnius, el. p. info@perlasenergija.lt, tel. (8 52) 12 55 55);
• UAB „Vilniaus elektra“ (adresas: Perkūnkiemio g. 13, LT-12114 Vilnius, el. p. info@vilniauselektra.lt, tel. 8 633 22 550).
Iki 2020-ųjų pabaigos daugiausiai elektros energijos suvartojantys gyventojai (pirmojo reformos etapo dalyviai) turėjo pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Tačiau šiemet ėmus kilti elektros kainoms dalis gyventojų buvimu laisvoje rinkoje nusivylė, ypač tie, kurie pasirinko su biržos kaina glaudžiai susietus mokėjimo planus. Ekspertai sako, kad vartotojai bet kada gali pasirinkti kitus planus bei elektros tiekėjus ir situaciją kiek sušvelninti. |
Reformos naujovėmis raginami aktyviai domėtis ir tie gyventojai, kurie pateko į antrąjį elektros tiekimo rinkos liberalizavimo etapą ir nepriklausomą elektros tiekėją turės pasirinkti jau šiemet. Tai namų ūkiai, per metus suvartojantys nuo 1000 iki 5000 kWh elektros energijos.
Elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga atkreipė dėmesį, kad nuo metų pradžios elektros kainos gerokai pakilo. Augimas neabejotinai atsispindės ir sąskaitose, o tai vartotojų tikrai nenudžiugins.
„2020 metai elektros pirkėjams buvo palankūs, nes dėl įvairių priežasčių kainos rinkoje krito, kai kuriais mėnesiais – net ir iki rekordinių žemumų. Optimistiškai nusiteikę vartotojai pasiryžo ir šiemet kliautis elektros kaina biržoje, tačiau ši pasuko priešinga kryptimi ir dabar svarbiausias klausimas – ką daryti? Nors mūsų patirtis rodo, kad per ilgesnį laiką kainų augimo ir mažėjimo pikai „išsilygina“, tačiau ir trumpuoju laikotarpiu situaciją vartotojas gali keisti“, – kalbėjo M. Giga.
Jis patarė perskaityti sutarties sąlygas ar iškart kreiptis tiesiai į savo elektros tiekėją bei išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis vietoje turimo mokėjimo plano būtų galima pasirinkti kitą. Jei nepavyksta susikalbėti su esamu elektros tiekėju, galima kreiptis į kitą. Pasak M. Gigos, elektros rinkos liberalizavimas vartotojui suteikia gerokai daugiau laisvės ir tuo reikėtų naudotis.
„Turimo plano atsisakymas ir kito elektros kainos plano pasirinkimas gali kainuoti tam tikrą vienkartinį netesybų mokestį. Tačiau reikėtų pasikonsultuoti su specialistais ir įsivertinti, ar tai nebus pigiau, nei pasiryžti atlaikyti augančių elektros kainų spaudimą. Jei susidariusioje situacijoje jaučiatės nepatogiai – keiskite ją. Mes, kaip elektros rinkos atstovai, esame už tai, kad vartotojai nenusiviltų atvira rinka ir išmoktų joje būti aktyvūs“, – pabrėžė „Elektrum Lietuva“ vadovas.
Lūkesčių ir realios situacijos išsiskyrimą nulėmė 2020 metų situacija, įkvėpusi daug optimizmo vartotojams.
Pernai balandį ir gegužę elektros kaina smarkiai nukrito. Tai iš dalies lėmė prasidėjusi COVID-19 pandemija, taip pat elektros gamybos perviršis bei palankios hidrometeorologinės sąlygos.
Paprastai elektros tiekėjai pateikia indikacinę kainą remdamiesi praėjusio laikotarpio vidurkiais, todėl ir kai kurie vartotojai turėjo nepagrįstų lūkesčių, jog jų kaina bus tokia pat maža, kokia buvo pernai. M. Gigos teigimu, nekeista, jog klientams toks patrauklus atrodė planas, susietas su elektros kaina biržoje.
„Turime didelį neatitikimą tarp vartotojų lūkesčių ir realybės, nes ir situacija šiemet kita. Dėl pandemijos daugiau elektros suvartojama dieną, Norvegija elektrą šiais metais ims eksportuoti į Vokietiją ir Didžiąją Britaniją, o Švedija atsisako dalies atominių jėgainių pajėgumo. Palyginti su prognoze pirmajam šių metų ketvirčiui, sprendžiant pagal finansinius sandorius reali elektros kaina yra apytiksliai dvigubai didesnė. Akivaizdu, kad elektros kaina kyla, todėl vartotojams paskaičiuotas tarifas skirsis nuo jų lūkesčių tikrai apčiuopiamai“, – teigė M. Giga.
Jo vertinimu, prognozuoti perspektyvą remiantis praėjusių laikotarpių duomenimis yra labai nedėkingas dalykas, nes situacija akimirksniu gali pasikeisti iš esmės. Vis dėlto, jei jaučiama, kad renkantis mokėjimo už elektrą planą padaryta klaida – geriau ją nelaukiant taisyti.
2020 m. gegužės 7 d. Seimui priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas, Lietuva jungiasi prie daugumos Europos Sąjungos šalių, kuriose visi vartotojai gali pasirinkti tinkamiausią elektros energijos tiekėją. Iki šiol gyventojai mūsų šalyje elektros energiją pirko iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Pagal naująją tvarką – vartotojams patiems pasirenkant tiekėją – VERT reguliuos tik apie pusę kainos už kilovatvalandę (infrastruktūros ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „Litgrid“ bei ESO, kainos dedamąsias). Kitą pusę kainos lems elektros biržos kaina ir nepriklausomų tiekėjų konkurencija.
Daugeliui žmonių kyla klausimas, kaip pasirinkti nepriklausomą tiekėją ir kur tų įmonių apskritai ieškoti.
Specialistai pataria pasinaudoti išsamia informacija, pateikta interneto svetainėje www.pasirinkitetiekeja.lt. Čia galima susipažinti su visomis įmonėmis, prekiaujančiomis elektros energija, palyginti jų pasiūlymus, sužinoti, kaip laikantis Elektros energetikos įstatymo ar sutarties su tiekėju sąlygų pakeisti elektros energiją tiekiančią įmonę ir kt.
Šiuo metu buitiniai vartotojai gali rinktis tiekėją iš aštuonių bendrovių: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“, „Inregnum“, „Perlas Energija“, „Birštono elektra“, „EGTO Energija“, „Vilniaus elektra“ ir „Ignitis“ (veikianti ir kaip visuomeninis, ir kaip nepriklausomas tiekėjas). Į šias įmones galima kreiptis elektroniniu ir paprastu paštu, telefonu, pasikonsultuoti, paprašyti, kad atsiųstų savo pasiūlymus, o iš jų išsirinkti geriausią.
2020 m. pabaigoje nepriklausomą elektros tiekėją buvo pasirinkę 87 200 vartotojų. Tai pirmajam etapui priskirti buitiniai vartotojai, kurių namų ūkiai per metus suvartoja daugiau nei 5000 kWh elektros energijos.
Tie pirmojo etapo dalyviai, kurie iki gruodžio 10 dienos nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, nuo sausio elektrą perka pagal garantinio tiekimo paslaugą – ji brangesnė ir laikina. Per šešis šių metų mėnesius jiems vis tiek teks pasirinkti nepriklausomą tiekėją.
Šiemet prasidės antrasis elektros tiekimo gyventojams rinkos liberalizavimo etapas, kai pasirinkti tiekėją turės nuo 1000 iki 5000 kWh per metus suvartojantys namų ūkiai. Tai daugiausia – daugiabučių gyventojai, taip pat mažesnių ar energiškai efektyvesnių namų savininkai. Bendras jų skaičius siekia per 700 tūkst.
Trečiaisiais reformos metais – 2022-aisiais – pasirinkti tiekėją privalės namų ūkiai, suvartojantys iki 1000 kWh elektros energijos per metus. Šiai grupei priskiriami ir socialiai pažeidžiami bei valstybės remiami gyventojai.
Verslui elektros tiekimo rinka Lietuvoje liberalizuota nuo 2013 metų. Galutinai reforma bus baigta iki 2023 metų.
„Santakos“ inf.
Nepriklausomi elektros tiekėjai ir jų kontaktai
• MB „Birštono elektra“ (adresas: Birutės g. 7, LT-59217 Birštonas, el. p. info@birstonoelektra.lt, tel. 8 624 24 200);
• UAB „Egto“ energija (adresas: Kaunakiemio g. 40, LT-44332 Kaunas, el. p. info@egto.lt, tel.: 8 637 00 010, 8 637 00 100, 8 637 01 000);
• UAB „Elektrum Lietuva“ (adresas: Rinktinės g. 5, LT-09234 Vilnius, el. p. info@elektrum.lt, tel. 8 700 77 000);
• UAB „Enefit“ (adresas: V. Gerulaičio g. 10, LT-08200 Vilnius, el. p. elektra@enefit.lt, tel. (8 52) 61 91 41);
• UAB „Ignitis“ (adresas: Viršuliškių skersgatvis 34, Vilnius, el. p. info@ignitis.lt, tel.1802 arba 8 611 21 802);
• UAB „Inregnum“ (adresas: Gedimino g. 48, LT-44239 Kaunas, el. p. info@inregnum.lt, tel. 8 669 88 111);
• UAB „Perlas Energija“ (adresas: Olimpiečių g. 15-1, LT-09237 Vilnius, el. p. info@perlasenergija.lt, tel. (8 52) 12 55 55);
• UAB „Vilniaus elektra“ (adresas: Perkūnkiemio g. 13, LT-12114 Vilnius, el. p. info@vilniauselektra.lt, tel. 8 633 22 550).
Publikuota: 2021-01-22 10:02:19
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|