|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Nuo sausio 1-osios įsigaliojo įstatymas, leidžiantis lietuvių vaikams išsaugoti Lietuvos pilietybę, jei nesulaukę 18-os metų jie įgytų ir kitos šalies pilietybę. Seimas šioms pataisoms pritarė vienbalsiai.
Toks sprendimas ne tik panaikino iki šiol galiojusias diskriminacines nuostatas išeivių vaikų atžvilgiu, bet ir yra didelis žingsnis į priekį link referendumo dėl pilietybės išsaugojimo – tai turėtų galioti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.
Naujosios pataisos sprendžia ilgametę problemą, kuomet su tėvais gyventi į užsienį išvykę nepilnamečiai pasirenka kitos valstybės pilietybę ir netenka Lietuvos. Iki dabar daugybinę pilietybę galėjo turėti išskirtinai tik tie vaikai, kurie dvi pilietybes įgydavo gimdami – Lietuvos ir kitos valstybės. Toks reguliavimas buvo neteisingas išvykusiųjų atžvilgiu: šeimos vyresnėlis, gimęs Lietuvoje, turėjo pilietybės atsisakyti, o užsienyje gimęs jaunėlis dar vis galėjo likti ir Lietuvos piliečiu. Dabar visi Lietuvos vaikai pasaulyje turės vienodas galimybes išlikti mūsų šalies piliečiais.
Nuo šiol asmenys įgiję daugybinę pilietybę iki 18-os metų, galės ją išlaikyti ir sulaukę pilnametystės. O jei vaikai neteko įgimtos Lietuvos pilietybės išvykę bei pasirinkę kitą, turės galimybę ją susigrąžinti. Tai, ką gauname gimdami, negali būti atimta valdžios sprendimais. Neabejojama, kad šis įstatymas nudžiugins išeivių šeimas bei padės puoselėti lietuvybę visame pasaulyje, o galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę paskatins išvykusius vaikus domėtis lietuvių kultūra, tobulinti kalbos žinias ir stiprins ryšį su tėvyne.
Daugybinė pilietybė ne susiaurina, o kaip tik išplečia žmonių ryšį su valstybe. Dabartinėmis mobilumo sąlygomis pilietybės klausimas tampa problema šimtui tūkstančių lietuvių. Daugybinė pilietybė neturėtų būti specialiai skatinama, tačiau nereikėtų užkirsti kelio išlikti Lietuvos piliečiais žmonėms, kurie dėl pagrįstų priežasčių gyvena ne Lietuvoje. Pataisomis siekiama sudaryti galimybes išvykusiems dalyvauti valstybės politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.
„Matydamas tokią Seimo vienybę, tikiu, kad nepritrūksime politinės valios ir grįšime prie referendumo dėl pilietybės išsaugojimo klausimo. Tai – vienintelis būdas po ilgų metų diskusijų išspręsti šį klausimą. VRK duomenimis, 2019-aisiais vykusiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo iš viso balsavo 1 291 947 (52, 58 proc.) rinkėjų. LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui pritarė 927 410 rinkėjų (71, 78 proc. balsavusiųjų). Taip, šių skaičių nepakako, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, tačiau beveik milijonas mūsų žmonių pasisakė už pilietybės išsaugojimą. Turėdami tokį stiprų tautos mandatą, esame įpareigoti tęsti pradėtus darbus“, – sakė Seimo narys Andrius Bagdonas.
Pagal pranešimą spaudai
Nuo sausio 1-osios įsigaliojo įstatymas, leidžiantis lietuvių vaikams išsaugoti Lietuvos pilietybę, jei nesulaukę 18-os metų jie įgytų ir kitos šalies pilietybę. Seimas šioms pataisoms pritarė vienbalsiai. |
Toks sprendimas ne tik panaikino iki šiol galiojusias diskriminacines nuostatas išeivių vaikų atžvilgiu, bet ir yra didelis žingsnis į priekį link referendumo dėl pilietybės išsaugojimo – tai turėtų galioti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.
Naujosios pataisos sprendžia ilgametę problemą, kuomet su tėvais gyventi į užsienį išvykę nepilnamečiai pasirenka kitos valstybės pilietybę ir netenka Lietuvos. Iki dabar daugybinę pilietybę galėjo turėti išskirtinai tik tie vaikai, kurie dvi pilietybes įgydavo gimdami – Lietuvos ir kitos valstybės. Toks reguliavimas buvo neteisingas išvykusiųjų atžvilgiu: šeimos vyresnėlis, gimęs Lietuvoje, turėjo pilietybės atsisakyti, o užsienyje gimęs jaunėlis dar vis galėjo likti ir Lietuvos piliečiu. Dabar visi Lietuvos vaikai pasaulyje turės vienodas galimybes išlikti mūsų šalies piliečiais.
Nuo šiol asmenys įgiję daugybinę pilietybę iki 18-os metų, galės ją išlaikyti ir sulaukę pilnametystės. O jei vaikai neteko įgimtos Lietuvos pilietybės išvykę bei pasirinkę kitą, turės galimybę ją susigrąžinti. Tai, ką gauname gimdami, negali būti atimta valdžios sprendimais. Neabejojama, kad šis įstatymas nudžiugins išeivių šeimas bei padės puoselėti lietuvybę visame pasaulyje, o galimybė išsaugoti Lietuvos pilietybę paskatins išvykusius vaikus domėtis lietuvių kultūra, tobulinti kalbos žinias ir stiprins ryšį su tėvyne.
Daugybinė pilietybė ne susiaurina, o kaip tik išplečia žmonių ryšį su valstybe. Dabartinėmis mobilumo sąlygomis pilietybės klausimas tampa problema šimtui tūkstančių lietuvių. Daugybinė pilietybė neturėtų būti specialiai skatinama, tačiau nereikėtų užkirsti kelio išlikti Lietuvos piliečiais žmonėms, kurie dėl pagrįstų priežasčių gyvena ne Lietuvoje. Pataisomis siekiama sudaryti galimybes išvykusiems dalyvauti valstybės politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.
„Matydamas tokią Seimo vienybę, tikiu, kad nepritrūksime politinės valios ir grįšime prie referendumo dėl pilietybės išsaugojimo klausimo. Tai – vienintelis būdas po ilgų metų diskusijų išspręsti šį klausimą. VRK duomenimis, 2019-aisiais vykusiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo iš viso balsavo 1 291 947 (52, 58 proc.) rinkėjų. LR Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimui pritarė 927 410 rinkėjų (71, 78 proc. balsavusiųjų). Taip, šių skaičių nepakako, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, tačiau beveik milijonas mūsų žmonių pasisakė už pilietybės išsaugojimą. Turėdami tokį stiprų tautos mandatą, esame įpareigoti tęsti pradėtus darbus“, – sakė Seimo narys Andrius Bagdonas.
Pagal pranešimą spaudai
Publikuota: 2021-01-22 10:04:19
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|