„Santaka“ / Spalvinga Telšių miesto istorija / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Kuosėnų kaime (Bartninkų sen.) parduoda mėsines kiaules. Tel. 8 652 88 528.
Galioja iki: 2021-10-22 13:30:12

Spaudžia sultis. Pasterizuoja, pilsto į 3–5 l pakuotes su integruotu kraneliu. Kreiptis adresu: Kybeikių k., Vilkaviškio r. Tel. 8 687 75 441.
Galioja iki: 2021-10-28 08:08:46



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Senoji Telšių turgavietė.

Spalvinga Telšių miesto istorija


Ąžuoline tvora aptverta ir giliais grioviais apsupta ant kalnelio stovėjo tvirta pilaitė. Pakalnėje ją iš visų pusių supo klampios pelkės. Tai buvo seno, galingo bajoro Mąsčio sodyba. Kartą didiko rūsčią ramybę sudrumstė Žemaitijos miškų velnias. Nuo jūros kranto atvilko milžinišką akmenį ir metė jį iš padangės. Bajoro sodyba išliko sveika, o akmens išmuštoje duobėje atsirado milžiniškas ežeras, vėliau gavęs Mąsčio vardą.





Aplink šį ežerą ėmė kurtis miestas – apsupta kalnais ir pakalnėmis, žemaičių meškų sostine vadinta vietovė. Telšių miesto istorijos pradžia siekia septynioliktojo amžiaus pradžią. 1602 metais karalius Zigmantas Vaza žemes padovanojo Varnių vyskupui Merkeliui Giedraičiui.

Vyskupo kaimynystėje buvusį Telšių dvarą valdė kunigaikštis Povilas Sapiega. Ragino į Žemaitiją atvykti vienuolius, kurtis ir gyventi. Norėdamas įtikti dangui, 1624 metais savo žemėse leido bernardinams statyti bažnyčią. Iš pradžių iškilo jauki koplytėlė, po to – pirmosios mieste trobos, o dar vėliau – ir didingi vienuolių mūriniai namai. Pagaliau ant kalnelio išdygo pirmoji medinė Telšių šventovė. Miestas pradėjo augti kaip ant mielių.


Aštuonioliktojo amžiaus viduryje Telšiuose pradėjo funkcionuoti teismas. Jam priklausė visa šiaurinė Žemaitija nuo Šeduvos iki Palangos. Tuo metu teisingumo funkcijas vykdė tik du miesteliai: Telšiai ir Raseiniai.

1762 metais bernardinai iš didikų lėšų išliejo pamatus pirmajai mūrinei bažnyčiai. Po trejų metų iškilusi šventovė paskatino vienuolius plėsti savo valdas.

Stanislovas Augustas Poniatovskis amžiaus pabaigoje suteikė Telšiams Magdeburgo teises ir herbą. Dokumento originalas tarpukariu buvo saugomas Savivaldybės archyve.

1798 metais vienuoliai šalia bažnyčios pastatė dviejų aukštų mūrinę mokyklą. Įsikūrė šešių klasių gimnazija, kurioje pamokos vyko lenkų kalba. Iki šių dienų išlikęs pastatas laikomas pirmąja mokykla mieste. Po paskutinio Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimo Telšiai tapo apskrities centru.

Devynioliktajame amžiuje caro žandarai sugriovė senąją medinę parapijos bažnyčią ir ant jos pamatų 1867 metais pastatė Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvę. Antrojo lenkų ir lietuvių sukilimo prieš caro valdžią metu kazokai nušovė du Telšių kunigus.


Plungėje gyvenęs Telšių apskrities bajorų maršalka, kunigaikštis Oginskis 1880 metais mieste įsteigė ugniagesių savanorių draugiją. Tuo pačiu metu Oginskis buvo išrinktas miesto burmistru.

Pirmasis lietuviškas spektaklis Telšiuose suvaidintas 1907 metais. Nepaisant rusų valdžios persekiojimo lietuviški spektakliai ne vieną nutautėjusį telšiškį grąžino į doros kelią. Metais vėliau pirmąkart viešai skambėjo lietuviška daina. Juozo Končiaus diriguojamas choras traukė dainą po dainos. 1912 metais Telšiuose įkurtas slaptas lietuviškų knygų knygynas, per trumpą laiką sukaupęs daugiau nei šimtą knygų.

Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai okupavo Telšius. Buvo įkurta karo komendantūra, štabas, gatvėse patruliavo kaizerio kareiviai. 1916 metais įsteigta pogrindinė muzikos mėgėjų draugija „Kanklės“, kuri rengė lietuviškus spektaklius, koncertus ir paskaitas. 1919 metais vokiečiai pradėjo trauktis iš miesto. Prieš tai Telšių savivaldybėje sunaikino visus dokumentus ir knygas. Seife nebuvo palikta nė vieno skatiko.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iš miestiečių buvo renkamos aukos. Pinigai sumokėti vokiečiams, nupirkta ant Mąsčio ežero kranto stovėjusi elektros stotis ir mėsos krautuvės. Gauta humanitarinė pagalba iš Raudonojo Kryžiaus. Džiaugsmą dėl laisvės 1919 metais aptemdė į miestą įsiveržusios bolševikų gaujos, o dar vėliau – bermontininkų būriai.


Bet Telšiai turėjo legendinį karo komendantą, kapitoną Zaleckį. Žemaičių karaliumi vadintas Lietuvos kariuomenės karininkas buvo smarkus vyras. Barzdotas, griežtas patriotas sprendė reikalus trumpai ir aiškiai.

Savo iniciatyva apsiginklavusi susibūrė dviejų šimtų žemaičių komanda. Pabrėžiama, kad atrodė nelabai „šumniai“: su klumpėmis, šautuvus persimetę ant peties su kanapine virve. Bet ūpas buvo labai smarkus.

Zaleckis, prie tuometinio pašto užlipęs į kalną, išbandė naujai gautus kulkosvaidžius. Praktikavosi kartu su savanoriais šaudydami į ežero bangas. Visi kareiviai buvo paskirstyti po įvairias miesto vietas: mūrinio namo antrame aukšte, Sedos gatvėje, turgavietėje ar pašte. Įsakymas buvo konkretus: neįsileisti į Telšius vokiečių bermontininkų. Jeigu bandys lįsti, pliekti visu tempu. Užpuolus komendantūrą šauti tiesiai į galvas. Vyrukai per langus iškišo kulkosvaidžius, šalia pasidėjo granatas, o kišenes pripildė „patronų“.

Netrukus pasirodė pirmieji Bermonto likučiai – žygiavo be tvarkos, ne rikiuotėje. Danguje zvimbė aeroplanai – tuometiniai kovos lėktuvai. Pabrėžiama, kad gyvų žmonių žemaičiai dar gailėjosi, o į lėktuvus pliekė be perstojo. Staiga vienas dangaus paukštis nukrito ant dirvono, o vokietį Zaleckis paėmė į belaisvius. Netrukus po to buvo sudaryta taika, bermontininkai pažadėjo išeiti. Už tuo metu vyravusias ostmarkes iš bermontininkų buvo išpirkta miesto ligoninė.

Daktaras J. Mikulskis ir kapitonas Zaleckis tuo metu dirbo ranka rankon, abu dalyvavo visuose derybų su bermontininkais posėdžiuose. Tvirtai sudėti ir barzdoti žemaičiai nuolat patruliuodavo Telšių miesto gatvėse bei kėlė pagarbią baimę tiek svetimiems, tiek saviems.

Tomas SUŠINSKAS

Muziejininkas



Galerija: istorija 




Publikuota: 2021-01-28 08:37:25

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje plevėsuos ir Suvalkijos (Sūduvos) vėliava
* Rajonas po 20 metų: patrauklus gyventi, ilsėtis, atviras technologijoms
* Policijos komisariato garažo sieną jaunimas papuošė įspūdingu piešiniu
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar trečiąsyk skiepysitės nuo COVID-19?
Jau pasiskiepijau.
Žinoma.
Dar svarstau.
Trečiąkart jau nesiskiepysiu.
Esu prieš skiepus nuo COVID-19.



Kalbos patarimai

Ar gerai „vartoti vietiškai“?
Prieveiksmio vietiškai daryba taisyklinga: jis padarytas iš būdvardžio vietiškas, -a, kurio reikšmė apibrėžiama taip: „susijęs su vieta, būdingas kuriai nors vietai“. Taigi pasakymas „Vaistą vartoti vietiškai“ yra taisyklingas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas