|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimas
|
|
|
Romualda ir Paulius Dausinai pedagoginį darbą dirba daugiau nei tris dešimtmečius.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
„Vienmečiai ir vienminčiai“ – taip kartais save juokais pavadina ilgametis Pajevonio pagrindinės mokyklos, o nuo praėjusio rudens – ir Virbalyje esančios ugdymo įstaigos direktorius Paulius Dausinas su lituaniste žmona Romualda.
Susipažino studijų metais
Paulius ir Romualda Dausinai – puikūs lituanistai, tikri savo srities profesionalai. Net bendraudami su aplinkiniais jie nevengia cituoti mylimų poetų ar dramaturgų minčių. Literatūra jiems abiem – viena didžiausių gyvenimo aistrų. Būtent dėl to pora ir pasuko pedagoginiu keliu.
R. Dausinienė pasakojo, kad nuo pat vaikystės dievino lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, todėl kai 1980 m. baigė Pajevonio vidurinę mokyklą ir įstojo į lituanistikos studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute, jautėsi be galo laiminga. Studijuodama moteris susipažino su būsimu savo vyru – iš Žemaitijos į sostinę atvykusiu Pauliumi. Pastarasis prisipažino, kad mokykloje tikslieji mokslai nesisekė, o knygų skaitymas buvo tai, kas traukė labiausiai. Būtent dėl to vyras, kaip ir būsimoji jo žmona, pasirinko lituanistikos studijas.
„Per studijas su Pauliumi labai greitai radome bendrą kalbą. Pamenu, kaip jis į bendrabutį atsivežė magnetofoną ir kartais duodavo paklausyti muzikos įrašų. Tuo metu studentus dar veždavo į kolūkius linų rišti. Pauliaus magnetofonas mums labai padėdavo praskaidrinti sunkias darbo dienas. Gali būti, kad jis mus ir suvedė“, – juokėsi R. Dausinienė.
Vis dėlto Romualda prisipažino, jog būsimasis sutuoktinis jos dėmesį patraukė nuo pat pradžių. Jis moteriai pasirodė vyriškas, ūkiškas ir labai patikimas žmogus. Be to, sutapo ir interesai, pomėgiai, požiūris į gyvenimą. Abu jie mėgo ne tik knygas, bet ir teatrą, keliones, kai kurias kitas pramogas.
Skaudi realybė
Daugiau nei tris dešimtmečius greta Pajevonio mokyklos esančiame mokytojų name gyvenantys Dausinai galvojo, kad šiame miestelyje glausis tik laikinai. Vis dėlto gyvenimas susidėliojo taip, kad dabar nė vienas jų jau nenorėtų keltis kitur. Paulius prisipažino kartais pasiilgstantis gimtosios Žemaitijos, tačiau savo namais jau vadina Suvalkijos lygumas.
Abu lituanistai profesinėje srityje turi neblogų pasiekimų. Pavyzdžiui, dvi Romualdos mokinės iš valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino yra gavusios šimtukus. Geriausias jos vyro mokinys yra surinkęs 99 balus. Nemažai laimėjimų P. Dausino mokiniai iškovojo filologų konkursuose.
Nuo 1987-ųjų mokyklai vadovaujantis direktorius su nostalgija prisimena tuos laikus, kai Pajevonio ugdymo įstaiga turėjo vidurinės mokyklos statusą. Tuomet čia netrūko mokinių, kurie savo pasiekimais neretai lenkdavo didžiąsias rajono mokyklas. Viskas ėmė keistis 2011 m., įvykdžius įstaigos reorganizaciją.
„Galima sakyti, kad mūsų „aukso amžius“ buvo 2000–2010 m. Vėliau dar naiviai tikėjausi, kad Pajevonyje vaikai baigs 10 klasių ir tik tada keliaus į gimnazijas. Realybė pasirodė kiek kitokia. Dabar dažniausiai vaikai iš mūsų išeina po 8 klasių. Skaudžiausia, kad sparnus pakelia patys gabiausieji. Vis dėlto ir silpniau besimokantieji neretai išvyksta į gimnazijas. Atrodo, jog čia jiems skiriamas daug didesnis dėmesys, bet, matyt, vaikus tai kartais trikdo“, – svarstė P. Dausinas.
Nuo šių mokslo metų pradžios jis vadovauja ir Virbalio pagrindinei mokyklai. Direktorius prisipažino, kad „sėdėti ant dviejų kėdžių“ nėra lengva. Darbai veja vieni kitus, o viską suspėti atlikti laiku nėra lengva. Labiausiai pašnekovą neramina didžiulis popierizmas ir biurokratizmas, kurio, jo nuomone, tikrai kartais būtų galima išvengti.
„Kol kas labai sunku, bet gali būti, jog greitai darbų sumažės. Liūdna, bet dėl itin sumažėjusio mokinių skaičiaus Pajevonio pagrindinė mokykla greičiausiai jau nuo šių arba ateinančių metų rudens taps Virbalio pagrindinės mokyklos skyriumi“, – apgailestavo P. Dausinas.
Anksčiau – lengviau
Dėl išaugusio darbo krūvio Paulius Dausinas nuo šių mokslo metų pradžios jau neveda lietuvių kalbos ir literatūros pamokų. Vis dėlto direktorius nė kiek nesigaili netekęs galimybės mokyti mokinius. Pasak jo, tai daryti nuotoliniu būdu būtų be galo sunku. Vyrui antrino ir jo sutuoktinė.
„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad nuotolinis mokymas yra puiki galimybė vaikams atsiskleisti, parodyti, kaip jie geba savarankiškai mokytis. Vis dėlto realybė yra kitokia. Vieniems trūksta motyvacijos, kitiems – disciplinos, tretiems – savarankiško tikslų kėlimo. Kai kas įsivaizduoja, kad nuotolinis mokymas – ilgos atostogos, tačiau iš tiesų tai yra labai sunkus darbas. Pasitaiko ir tokių vaikų, kurie nelanko pamokų, tačiau tėvus įtikinėja, kad tai daro. Nuotolinis mokymas kenkia ir sveikatai. Nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio tikrai nepadeda akims ar laikysenai. Šiuo metu didžiausia mano svajonė – vėl atsistoti prieš vaikus klasėje“, – prisipažino Romualda Dausinienė.
Nepaisant sunkių akimirkų, nei ji, nei jos vyras niekada nesigailėjo savo pasirinkimo tapti mokytojais. Abu sutuoktiniai džiaugėsi, kad būdami tos pačios specialybės atstovai, jie gali pasikonsultuoti vienas su kitu, pasitarti, kartu vykti į tuos pačius seminarus.
„Labiausiai neramina tik nuolatinė švietimo kaita ir nesibaigiančios reformos. Suprantu, kad gyvenimas nestovi vietoje, todėl turi keistis ir švietimas, bet pokyčiai vyksta šiek tiek per dažnai. Nestabilumas prisidėjo ir prie visos švietimo sistemos nuosmukio“, – mintimis pasidalijo pašnekovė.
Ji pripažino, kad anksčiau mokykloje dirbti buvo lengviau. Pedagogės teigimu, dabar daugiau vaikų ateina iš tokių šeimų, kuriose mokslas nėra vertinamas. Jai antrino ir P. Dausinas. Direktoriaus teigimu, praeityje didelis pagalbininkas mokytojams būdavo tėvai, o dabar neretai jie visiškai nusisuka nuo mokyklos.
„Dabar net kai kurios ministerijos rekomendacijos susijusios ne su ugdymo turiniu, o su pašaliniais dalykais. Pavyzdžiui, mokytojas turi užtikrinti, kad vaikas atsikels iš lovos ir ateis į pirmą pamoką. Bet juk tuo turėtų rūpintis tėvai! Dabar jie visiškai eliminuoti iš švietimo sistemos“, – apgailestavo pašnekovas.
Nepagydomas „virusas“
Be darbo mokykloje, Dausinai turi ir daugybę pomėgių. Bene didžiausias iš jų – kelionės. Kaip sakė R. Dausinienė, šiuo „virusu“ užsikrėtė maždaug 2006 m. ir dabar vargu ar kas nuo jo jau išgydytų. Šeima kartu apkeliavo 25 pasaulio šalis. Bene įspūdingiausios kelionės buvo į Jordaniją bei Sakartvelą, nemažą įspūdį paliko ir Pietų Europos valstybės. Dėl pasaulinės pandemijos neįvyko suplanuota sutuoktinių kelionė į Portugalijos Madeiros salą, tačiau pedagogai tikisi, kad šią vietovę pavyks aplankyti šiais metais.
„Kai darbe būna labai sunku, mane motyvuoja žinojimas, kad pasibaigus mokslo metams uždarysiu klasės duris ir pakelsiu sparnus kur nors toli toli. Kelionės įkvepia, padeda atšviežinti galvą“, – kalbėjo R. Dausinienė.
Kartu su vyru ji mėgsta ne tik keliauti, bet ir grybauti. Per grybų sezoną šeima ne visada vyksta į didelius miškus. Sykiais užtenka tiesiog su pintine rankose išeiti pasivaikščioti į greta namų augantį miškelį.
Pailsinti galvą ir duoti rankoms darbo mėgsta ir P. Dausinas. Jis dievina sodininkystę, o jo ir Romualdos namuose tikriausiai nėra nė vienos kertelės, kurios vyras neperdarė. Dviejų ugdymo įstaigų vadovas mėgsta meistrauti iš įvairių medžiagų. Jo iniciatyva išpuošta ne tik namų, bet ir Pajevonio pagrindinės mokyklos teritorija. Čia stovi keletas akmeninių mažosios architektūros objektų, ant kurių iškalti Lietuvos kontūrai su svarbiausiomis istorijos datomis bei pasaulio kryptimis. Taip pat mokyklos teritorijoje dalis erdvių skirta saulės sistemos planetoms. Jomis grožisi ne tik mokyklos nariai, bet ir viso miestelio gyventojai. Naujausias P. Dausino darbas, kaip jis pats vadina, – „Medžiai inkliuzuose“.
„Vasarą susidžiovinau lapų, vaisių, žiedų ir panardinau juos į skaidriąją dervą. Šalia mokyklos teritorijoje augančių medžių įrengiau informacinius stendus. Nesinori, kad vaikai medžius vadintų tiesiog medžiais. Siekiu, kad jie žinotų tikslius pavadinimus. Toje pačioje dervoje panardinti ir medžius aprašantys poezijos posmų fragmentai. Matau, kaip žmonės lankosi mokyklos teritorijoje, apžiūrinėja jiems patinkančias erdves. Tai šiek tiek glosto širdį“, – prisipažino P. Dausinas.
„Vienmečiai ir vienminčiai“ – taip kartais save juokais pavadina ilgametis Pajevonio pagrindinės mokyklos, o nuo praėjusio rudens – ir Virbalyje esančios ugdymo įstaigos direktorius Paulius Dausinas su lituaniste žmona Romualda. |
Paulius ir Romualda Dausinai – puikūs lituanistai, tikri savo srities profesionalai. Net bendraudami su aplinkiniais jie nevengia cituoti mylimų poetų ar dramaturgų minčių. Literatūra jiems abiem – viena didžiausių gyvenimo aistrų. Būtent dėl to pora ir pasuko pedagoginiu keliu.
R. Dausinienė pasakojo, kad nuo pat vaikystės dievino lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, todėl kai 1980 m. baigė Pajevonio vidurinę mokyklą ir įstojo į lituanistikos studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute, jautėsi be galo laiminga. Studijuodama moteris susipažino su būsimu savo vyru – iš Žemaitijos į sostinę atvykusiu Pauliumi. Pastarasis prisipažino, kad mokykloje tikslieji mokslai nesisekė, o knygų skaitymas buvo tai, kas traukė labiausiai. Būtent dėl to vyras, kaip ir būsimoji jo žmona, pasirinko lituanistikos studijas.
„Per studijas su Pauliumi labai greitai radome bendrą kalbą. Pamenu, kaip jis į bendrabutį atsivežė magnetofoną ir kartais duodavo paklausyti muzikos įrašų. Tuo metu studentus dar veždavo į kolūkius linų rišti. Pauliaus magnetofonas mums labai padėdavo praskaidrinti sunkias darbo dienas. Gali būti, kad jis mus ir suvedė“, – juokėsi R. Dausinienė.
Vis dėlto Romualda prisipažino, jog būsimasis sutuoktinis jos dėmesį patraukė nuo pat pradžių. Jis moteriai pasirodė vyriškas, ūkiškas ir labai patikimas žmogus. Be to, sutapo ir interesai, pomėgiai, požiūris į gyvenimą. Abu jie mėgo ne tik knygas, bet ir teatrą, keliones, kai kurias kitas pramogas.
Daugiau nei tris dešimtmečius greta Pajevonio mokyklos esančiame mokytojų name gyvenantys Dausinai galvojo, kad šiame miestelyje glausis tik laikinai. Vis dėlto gyvenimas susidėliojo taip, kad dabar nė vienas jų jau nenorėtų keltis kitur. Paulius prisipažino kartais pasiilgstantis gimtosios Žemaitijos, tačiau savo namais jau vadina Suvalkijos lygumas.
Abu lituanistai profesinėje srityje turi neblogų pasiekimų. Pavyzdžiui, dvi Romualdos mokinės iš valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino yra gavusios šimtukus. Geriausias jos vyro mokinys yra surinkęs 99 balus. Nemažai laimėjimų P. Dausino mokiniai iškovojo filologų konkursuose.
Nuo 1987-ųjų mokyklai vadovaujantis direktorius su nostalgija prisimena tuos laikus, kai Pajevonio ugdymo įstaiga turėjo vidurinės mokyklos statusą. Tuomet čia netrūko mokinių, kurie savo pasiekimais neretai lenkdavo didžiąsias rajono mokyklas. Viskas ėmė keistis 2011 m., įvykdžius įstaigos reorganizaciją.
„Galima sakyti, kad mūsų „aukso amžius“ buvo 2000–2010 m. Vėliau dar naiviai tikėjausi, kad Pajevonyje vaikai baigs 10 klasių ir tik tada keliaus į gimnazijas. Realybė pasirodė kiek kitokia. Dabar dažniausiai vaikai iš mūsų išeina po 8 klasių. Skaudžiausia, kad sparnus pakelia patys gabiausieji. Vis dėlto ir silpniau besimokantieji neretai išvyksta į gimnazijas. Atrodo, jog čia jiems skiriamas daug didesnis dėmesys, bet, matyt, vaikus tai kartais trikdo“, – svarstė P. Dausinas.
Nuo šių mokslo metų pradžios jis vadovauja ir Virbalio pagrindinei mokyklai. Direktorius prisipažino, kad „sėdėti ant dviejų kėdžių“ nėra lengva. Darbai veja vieni kitus, o viską suspėti atlikti laiku nėra lengva. Labiausiai pašnekovą neramina didžiulis popierizmas ir biurokratizmas, kurio, jo nuomone, tikrai kartais būtų galima išvengti.
„Kol kas labai sunku, bet gali būti, jog greitai darbų sumažės. Liūdna, bet dėl itin sumažėjusio mokinių skaičiaus Pajevonio pagrindinė mokykla greičiausiai jau nuo šių arba ateinančių metų rudens taps Virbalio pagrindinės mokyklos skyriumi“, – apgailestavo P. Dausinas.
Dėl išaugusio darbo krūvio Paulius Dausinas nuo šių mokslo metų pradžios jau neveda lietuvių kalbos ir literatūros pamokų. Vis dėlto direktorius nė kiek nesigaili netekęs galimybės mokyti mokinius. Pasak jo, tai daryti nuotoliniu būdu būtų be galo sunku. Vyrui antrino ir jo sutuoktinė.
„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad nuotolinis mokymas yra puiki galimybė vaikams atsiskleisti, parodyti, kaip jie geba savarankiškai mokytis. Vis dėlto realybė yra kitokia. Vieniems trūksta motyvacijos, kitiems – disciplinos, tretiems – savarankiško tikslų kėlimo. Kai kas įsivaizduoja, kad nuotolinis mokymas – ilgos atostogos, tačiau iš tiesų tai yra labai sunkus darbas. Pasitaiko ir tokių vaikų, kurie nelanko pamokų, tačiau tėvus įtikinėja, kad tai daro. Nuotolinis mokymas kenkia ir sveikatai. Nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio tikrai nepadeda akims ar laikysenai. Šiuo metu didžiausia mano svajonė – vėl atsistoti prieš vaikus klasėje“, – prisipažino Romualda Dausinienė.
Nepaisant sunkių akimirkų, nei ji, nei jos vyras niekada nesigailėjo savo pasirinkimo tapti mokytojais. Abu sutuoktiniai džiaugėsi, kad būdami tos pačios specialybės atstovai, jie gali pasikonsultuoti vienas su kitu, pasitarti, kartu vykti į tuos pačius seminarus.
„Labiausiai neramina tik nuolatinė švietimo kaita ir nesibaigiančios reformos. Suprantu, kad gyvenimas nestovi vietoje, todėl turi keistis ir švietimas, bet pokyčiai vyksta šiek tiek per dažnai. Nestabilumas prisidėjo ir prie visos švietimo sistemos nuosmukio“, – mintimis pasidalijo pašnekovė.
Ji pripažino, kad anksčiau mokykloje dirbti buvo lengviau. Pedagogės teigimu, dabar daugiau vaikų ateina iš tokių šeimų, kuriose mokslas nėra vertinamas. Jai antrino ir P. Dausinas. Direktoriaus teigimu, praeityje didelis pagalbininkas mokytojams būdavo tėvai, o dabar neretai jie visiškai nusisuka nuo mokyklos.
„Dabar net kai kurios ministerijos rekomendacijos susijusios ne su ugdymo turiniu, o su pašaliniais dalykais. Pavyzdžiui, mokytojas turi užtikrinti, kad vaikas atsikels iš lovos ir ateis į pirmą pamoką. Bet juk tuo turėtų rūpintis tėvai! Dabar jie visiškai eliminuoti iš švietimo sistemos“, – apgailestavo pašnekovas.
Be darbo mokykloje, Dausinai turi ir daugybę pomėgių. Bene didžiausias iš jų – kelionės. Kaip sakė R. Dausinienė, šiuo „virusu“ užsikrėtė maždaug 2006 m. ir dabar vargu ar kas nuo jo jau išgydytų. Šeima kartu apkeliavo 25 pasaulio šalis. Bene įspūdingiausios kelionės buvo į Jordaniją bei Sakartvelą, nemažą įspūdį paliko ir Pietų Europos valstybės. Dėl pasaulinės pandemijos neįvyko suplanuota sutuoktinių kelionė į Portugalijos Madeiros salą, tačiau pedagogai tikisi, kad šią vietovę pavyks aplankyti šiais metais.
„Kai darbe būna labai sunku, mane motyvuoja žinojimas, kad pasibaigus mokslo metams uždarysiu klasės duris ir pakelsiu sparnus kur nors toli toli. Kelionės įkvepia, padeda atšviežinti galvą“, – kalbėjo R. Dausinienė.
Kartu su vyru ji mėgsta ne tik keliauti, bet ir grybauti. Per grybų sezoną šeima ne visada vyksta į didelius miškus. Sykiais užtenka tiesiog su pintine rankose išeiti pasivaikščioti į greta namų augantį miškelį.
Pailsinti galvą ir duoti rankoms darbo mėgsta ir P. Dausinas. Jis dievina sodininkystę, o jo ir Romualdos namuose tikriausiai nėra nė vienos kertelės, kurios vyras neperdarė. Dviejų ugdymo įstaigų vadovas mėgsta meistrauti iš įvairių medžiagų. Jo iniciatyva išpuošta ne tik namų, bet ir Pajevonio pagrindinės mokyklos teritorija. Čia stovi keletas akmeninių mažosios architektūros objektų, ant kurių iškalti Lietuvos kontūrai su svarbiausiomis istorijos datomis bei pasaulio kryptimis. Taip pat mokyklos teritorijoje dalis erdvių skirta saulės sistemos planetoms. Jomis grožisi ne tik mokyklos nariai, bet ir viso miestelio gyventojai. Naujausias P. Dausino darbas, kaip jis pats vadina, – „Medžiai inkliuzuose“.
„Vasarą susidžiovinau lapų, vaisių, žiedų ir panardinau juos į skaidriąją dervą. Šalia mokyklos teritorijoje augančių medžių įrengiau informacinius stendus. Nesinori, kad vaikai medžius vadintų tiesiog medžiais. Siekiu, kad jie žinotų tikslius pavadinimus. Toje pačioje dervoje panardinti ir medžius aprašantys poezijos posmų fragmentai. Matau, kaip žmonės lankosi mokyklos teritorijoje, apžiūrinėja jiems patinkančias erdves. Tai šiek tiek glosto širdį“, – prisipažino P. Dausinas.
Galerija: Pedagogai
Publikuota: 2021-02-02 08:31:45
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Miestą netrukus papuoš garsios balerinos skulptūra * Dėl kilnaus tikslo Vištytyje bus surengti trys koncertai
* Ilgų vakarų rezultatas – kruopščiai nupinti makramė dirbiniai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|