Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

---

Gegužės sniegas laužė žydinčių rapsų laukus.

Pasėlių savidraudos fondo nuotr.

Apklausoje dalyvavę 20-ies rajonų ūkininkai pripažino, kad didžiausiu iššūkiu 2020 metais jiems buvo gegužę iškritęs sniegas. Prieš keletą metų ūkininkai daugiausiai kultūras draudė nuo iššalimo ir liūties rizikos, o 2021-ųjų derliaus sezonui jie jau ruošiasi visų rūšių rizikoms. Tą parodė pasėlių savidraudos fondo atlikta apklausa.

Nusiteikę įvairioms rizikoms

Vertindami, kokios rizikos žemės ūkyje bus aktualiausios ateityje, Lietuvos ūkininkai ypač akcentuoja naujų, per pastaruosius trejus metus išryškėjusių rizikų pavojų: vėlyvąsias šalnas, pailgėjusį sausringąjį laikotarpį ir ugnį.

„Apklausos metu ūkininkai vardijo plačiausią spektrą rizikų žemės ūkyje ir teigė pastebintys, kad kasmet jų tikimybė didėja. Net 94 proc. ūkininkų paminėjo ateities grėsmę – stichinę sausrą. Kitos daugelio įvardytos rizikos, nuo kurių šiemet ketina saugoti savo verslą: pavasarinės šalnos, liūtys, audros, iššalimai ir kruša“, – pasakojo apklausą vykdžiusio Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ Pietų Lietuvos regiono draudimo vadovė Liudmila Vilkienė.

2020 metų rizikos

Apžvelgdami 2020 metų derliaus sezoną ūkininkai minėjo, kad didžiausias netikėtumas ir iššūkis buvo gegužės mėnesį iškritęs sniegas. Dėl jo iškilo grėsmė, kad žieminių rapsų derlius bus visiškai sunaikintas.

Rapsų augintojai teigė, kad pirmą kartą pavasarį „patyrė tokias stipraus sniego spaudimo ir šalnos žalas žieminių rapsų laukuose“, o prieš pat derliaus nuėmimą, anot jų, „ledėkai per kelias minutes iškūlė rapsų laukus, ir vietomis nuostoliai siekė 100 procentų“.

Kitų augalų rūšių augintojai skundėsi, kad „audra „nušmirgeliavo“ ką tik sudygusius augalus, teko dar kartą atsėti“, o liūtis užplakė pasėlius ir augalai negalėjo išdygti.

„Pernai buvo pažeisti praktiškai visi draustini augalai – nuo Lietuvoje dominuojančių javų ir rapsų iki kukurūzų bei lubinų. Metai parodė, kad vyravusi nuostata, jog užtenka saugoti tik rapsų ir javų laukus, nebegalioja – svarbu apsaugoti visų augalų pasėlius“, – komentavo L. Vilkienė.



Saugumas, ramybė, finansinis stabilumas

Atsakydami į klausimą, kaip pasėlių draudimas padeda valdyti žemės ūkio rizikas, ūkininkai kartojo tris dalykus: saugumas, ramybė, finansinis stabilumas. Net 9 iš 10 ūkininkų sakė, kad apdraudę pasėlius „ramiau miega“, nes „turi mažiau rūpesčių“.

Stambių (daugiau kaip 400 hektarų), vidutinių bei smulkių (iki 200 hektarų) ūkių savininkai dalijosi tokia pasėlių draudimo patirtimi: „garantuoja apyvartinių lėšų srautus“, „apsaugo nuo ūkio bankroto įvykus didelei žalai“, „gauni išmoką, padengusią patirtus nuostolius“, „patyręs nuostolių vis tiek kažkiek gauni draudimo išmokos“ ir kt.

Jaunesnio amžiaus ūkininkai argumentavo, kad draudžiasi, nes „galvoja apie ateitį“.



Susimąstyti priverčia nuostoliai

Metų pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad apie pasėlių draudimo naudą žemdirbius priverčia susimąstyti jų arba pažįstamų ūkininkų patirti nuostoliai. Respondentai taip pat atsakė, kad pasėlius ėmė drausti tada, kai pradėjo atidžiai skaičiuoti savo išlaidas, kurios „sudedamos į laukus“.

Daugiau kaip 5 metus savo pasėlius draudžiantys ūkininkai teigė, kad pasėlių draudimą jau laiko standartu ir prilygina privalomajam civilinės atsakomybės draudimui.

„Ši apklausa parodė ir kintantį žemdirbių mąstymą. Anksčiau ūkininkai galvodavo, kad pirmiausia reikia pasėti, o tik paskui apsaugoti pasėlius, tačiau pastarieji metai ūkininkams parodė, kad geriau pirma pasirūpinti preliminaria pasėlių apsauga, o toliau jau dirbti žemę. Dar viena kintanti nuostata – vis daugiau žemdirbių savo ūkius suvokia kaip verslą, o ne šiaip užsiėmimą ar pramogą“, – pastebėjo savidraudos fondo vadovas Martynas Rusteika.

Apklausoje taip pat buvo aiškinamasi, kas ūkininkams svarbiausia, vertinant draudimo paslaugas. Žemdirbiai teigė, jog jiems svarbu, kad savidraudos fondo atstovai „atvažiuoja į vietą“, „išsamiai viską paaiškina – ką ir kada pildyti, pateikti“, „kad yra lankstūs“. Pasitikėjimą ūkininkams kelia ir tai, kad savidraudos fondas yra tarptautinis, kad jie draudžiasi kartu su Vokietijos, Italijos ar kitais senas tradicijas turinčiais ūkininkais.

Pasėlių savidraudos fondas apklausą vykdė su ūkininkais iš Akmenės, Alytaus, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Kupiškio, Marijampolė, Panevėžio, Plungės, Prienų, Raseinių, Šakių, Širvintų, Šilutės, Tauragės, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonų.

Per 2020 metų derliaus sezoną tarptautinio savidraudos fondo filialas „VH Lietuva“ mūsų šalies ūkininkams išmokėjo 8, 5 mln. eurų draudimo išmokų – 2, 8 karto daugiau nei 2019 metais (3, 03 mln. eurų).



Pagal pranešimą spaudai

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---