|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / In Memoriam
„Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur atseka, – nesvarbu, kur nukeliautume, ji išnyra taip netikėtai, ir niekad negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls, nespėji nė jos pavidalo įžvelgti, neišmanai, kaip su ja kovoti.“ (Vincas Mykolaitis-Putinas) Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – kovą už gyvenimą pralaimėjo ilgametė muzikos mokytoja Aurelija Daugėlaitė. Į negrįžtamą kelionę iškeliavo sausio 31 dieną po sunkios ligos, palikusi didžiulį netekties skausmą mamos, kolegų, mokinių, esamų ir buvusių, bei visų ją pažinojusių žmonių širdyse. Iškeliavo staiga, kai artimieji, kolegos ir ji pati, būdama didelė optimistė, tikėjo dar vienu sėkmingu išsivadavimu iš sunkios ligos gniaužtų. Aurelija Daugėlaitė gimė 1960 m. gegužės 25 d. Šakiuose. 1978 metais baigė Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą. Išvyko iš Vilkaviškio neilgam. Baigusi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą ir įgijusi dirigentės, muzikos mokytojos, solfedžio dėstytojos kvalifikacijas grįžo į Vilkaviškį. Įsidarbino Vilkaviškio profesinėje technikos mokykloje (dabar MPRC Vilkaviškio skyrius). Nuo 1991 metų Aurelija Daugėlaitė – Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos muzikos mokytoja. Mokykloje dirbo beveik 30 metų – tol, kol pasiglemžė negailestinga liga. Žmogaus gyvenimas yra tiek gražus, kiek jis prasmingas. Save Aurelija įprasmino darbe. Būdama labai darbšti, atsakinga visą darbo laiką prisidėjo prie meno saviveiklos puoselėjimo mokykloje. Jos vadovaujami kolektyvai buvo nuolatiniai mokyklos renginių dalyviai. Mokytojos ruošti chorai dalyvaudavo Pasaulio lietuvių dainų šventėse. Ne kartą skatinta mokyklos direktoriaus padėkomis už mokinių parengimą įvairiems konkursams, už valstybinių švenčių organizavimą, mokinių kompetencijų ugdymą. Aurelija Daugėlaitė išleido ne vieną abiturientų laidą. Motiniška šiluma sugebėdavo apgaubti visus savo mokinius. Buvę auklėtiniai prisimena ją kaip labai nuoširdžią, rūpestingą ir teisingą auklėtoją, „vertinusią ne pažymį, o žmogų“. Ji mėgo pajuokauti, mokėjo paguosti, nesmerkdavo, bet stengėsi suprasti. Į viską stengėsi žiūrėti pozityviai, to mokė ir savo auklėtinius. Aurelija buvo didelė kelionių mėgėja ir organizatorė. Ji organizuodavo mokiniams ekskursijas ne tik po Lietuvą, bet ir po įvairias užsienio šalis. Mėgo draugiją, ją siejo geri santykiai su kolegomis. Visada energinga, trykštanti entuziazmu, labai atsakinga, kruopšti, linksma, ji buvo neatsiejama mokyklos bendruomenės dalis. Savo kruopštumą ir kūrybingumą realizavo megzdama. Mėgo puoštis savo mezginiais pati ir jais puošdavo kitus. Liūdime dėl šios skaudžios netekties. Pasigesime Aurelijos... Žmogaus, mylėjusio gyvenimą ir savo darbą. Šviesus jos paveikslas – dvasios stiprybė, atsakingumas, nepaprastas darbštumas, vidinė energija – išliks kolegų, auklėtinių, mokinių, visų ją pažinojusiųjų atmintyje. Begalinė užuojauta mamai, o brangiai kolegei – amžina ramybė. Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos bendruomenė Užsk. 254 Publikuota: 2021-02-04 09:09:22 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Turgaus prekeivius išgąsdino mokesčių inspektoriai * Panaudotas aliejus sėkmingai keliauja į konteinerius * Ūkininkai ruošiasi kelionei traktoriumi aplink Lietuvą Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|