|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Jaunimas
Vilkaviškiečiai Odeta Kapačinskaitė, Titas Mičiulis ir Ieva Paškauskaitė pasirinko studijas užsienio universitetuose.Asmeninio albumo nuotr.
Kriminologiją Derbio universitete Jungtinėje Karalystėje studijuojanti „Vienuoliktoje klasėje nuvykau į edukacijos įmonės „Kalba.lt“ organizuotą parodą Vilniuje, pasidomėjau keletu universitetų iš Jungtinės Karalystės, tarp jų ir tuo, kuriame dabar studijuoju. Derbio universiteto atstovai vaizdžiai nupasakojo, koks bus mano kursas, kaip vyks paskaitos. Kadangi viskas skambėjo labai įdomiai, iškart supratau, kad aš turiu studijuoti būtent ten“, – pasakojo Odeta. Vilkaviškietė pripažino, kad prasidėjusi pandemija trikdė jos planus, nes mergina nebežinojo, ar išvis galės išvykti iš Lietuvos. Be to, jos pasirinktas universitetas vėlavo pateikti tvarkaraščius, siųsti pranešimus, tačiau vėliau viskas išsisprendė. Kriminologijos studentė patarė abiturientams, apsisprendusiems studijuoti užsienio universitetuose, nepasiduoti tėvų, kurie visuomet nori vaikus matyti Lietuvoje, spaudimui. „Tėvai ne visada palaiko tokią idėją, o tai verčia susimąstyti, kad galbūt užteks studijų Lietuvoje. Bet neišpildę savo svajonės jūs padarysite laimingus tėvus, bet ne save“, – kalbėjo studentė. Odeta pataria jaunimui kreiptis į specialistus, kurie talkina stojantiesiems į užsienio universitetus. Specialistai padeda surasti tinkamiausią studijų programą, pildyti stojimų dokumentus, atsakyti į rūpimus klausimus. Paklaustas, kodėl nusprendė išvykti studijuoti į užsienį, Jungtinės Karalystės Koventrio universitete studijuojantis Jis studijuoja medijų prodiusavimą. „Studijuodamas daug sužinojau apie įvairios srities medijų kūrimo procesą, taip pat trumpametražių filmų, klipų, „podcast’ų“ (internetinių pokalbių laidų) prodiusavimą. Esu labai patenkintas pasirinktu kursu. Kartu su grupe, pasiskirstę įvairiomis prodiusavimo pareigomis, kūrėme projektus. Man atiteko net trys skirtingi vaidmenys: režisieriaus, aktoriaus, redaguotojo. Gale metų gavau pranešimą, kad mūsų sukurtas filmas buvo priimtas į pirmakursių studentų filmų festivalį, kuris vyko internetu“, – įspūdžiais iš studijų dalijosi pašnekovas. Dažnai jaunuoliai į užsienį išvyksta studijuoti išgirdę, jog ten studijos daug lengvesnės. Tačiau Titas tai neigia: „Manau, kiekvienam, kuris siekia gero rezultato, studijuoti yra sunku.“ Nors dėl pandemijos studijos Jungtinėje Karalystėje vyksta nuotoliniu būdu, tačiau projektai vykdavo gyvai, laikantis griežtų COVID-19 prevencijos taisyklių: vaidindami aktoriai turėjo laikytis atstumo, uždarose patalpose dėvėti kaukes. Tito teigimu, kiekvienas, norintis studijuoti užsienyje, turėtų gerai apsvarstyti, nes tokie sprendimai paveikia ne tik paties, bet ir tėvų gyvenimus. Tačiau studentas mano, kad tėvai turėtų leisti savo vaikams siekti svajonių, nes vis tiek juos kada nors teks paleisti kurti savo ateitį. Stojimo į užsienio universitetus taisyklės dažnai skiriasi nuo lietuviškų aukštųjų mokyklų. Anot Tito, kai kuriuose užsienio universitetuose motyvacinis laiškas svarbesnis nei mokslo pasiekimai mokykloje, mat jame atsispindi siekis studijuoti ir įgyti tam tikros profesijos žinių. Todėl motyvaciniam laiškui būtina skirti daug dėmesio. Mokytis užsienyje I. Paškauskaitė nusprendė po to, kai studijuodama skandinavistiką pagal mainų programą metus praleido Švedijoje, Lundo universitete. „Man patiko dėstomi dalykai, ypač istorinė lingvistika, kurios Vilniaus universitete beveik nebuvo, taip pat sociolingvistika, Skandinavijos istorija. Kadangi mano specializacija – švedų kalba, nusprendžiau ją gilinti Švedijoje“, – pasakojo Ieva. Lundo universitetą vilkaviškietė pasirinko dėl to, kad jį jau pažinojo, buvo įsiliejusi į studentų organizacijas, turėjo draugų, žinojo stipriąsias programos puses, pažinojo dėstytojus. Tačiau būsimiems studentams Ieva nepatartų studijų rinktis vien pagal universitetą, miestą ar šalį, o geriau palyginti kelių tą dalyką siūlančių universitetų programas (jas galima rasti internete), susisiekti su programų koordinatoriais, dėstytojais ir studentais. Tiesiog pasidomėti per „Facebook“ grupes, „Reddit“, „Quora“ bei kitas svetaines. Taip pat vertėtų pasverti visus pliusus ir minusus, įvertinti savo finansines galimybes bei poreikius. „Turiu draugų, kurie įstoję į prestižinį universitetą jį metė, nes ilgėjosi Lietuvos. Turiu ir tokių, kurie išvyko pagal pusės metų mainų programą ir liko užsienyje pabaigti visos programos. Kiekvienas esame skirtingas, tad labai svarbu būti atviram visoms galimybėms ir sąžiningam sau. Studijos turi „vežti“ ir teikti džiaugsmo“, – patarė Ieva. Svarbiausia nuspręsti, ką būtent norite studijuoti, o tik vėliau rinktis studijų programą. Anot I. Paškauskaitės, užsienio universitetas nebūtinai garantuoja prestižą ir aukštą mokslų kokybę. Kiekvienas universitetas turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, ir aukšta universiteto pozicija bendroje pasaulinėje įskaitoje nereiškia, kad kiekviena jo programa yra tokios pat aukštos kokybės. Nereikėtų užmiršti, kad ir Lietuvoje yra puikių programų, kurių metu bus galima išvykti į užsienį pagal mainų programą arba atlikti praktiką, o jeigu tam tikra programa arba universitetas paliks įspūdį, visada galima ten sugrįžti kitoje studijų pakopoje. Jei nepavyks įstoti į svajonių universitetą, Ieva pataria nenuleisti rankų – priimti tai kaip dovaną, galimybę augti, tobulėti, mokytis ir pabandyti iš naujo. Morta INKRATAITĖ Publikuota: 2021-02-08 13:02:35 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Greičiau užbaigti darbus siekia ir patys rangovai * Per metus ūkininkų sąjunga tapo aktyvi ir matoma * Grandine užtverta teritorija gyventojams kelia klausimų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|