„Santaka“ / Studijos užsienyje: nepasiduoti spaudimui, bet būtinai pasverti / Jaunimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Jaunimas

Dalinkitės:  


Vilkaviškiečiai Odeta Kapačinskaitė, Titas Mičiulis ir Ieva Paškauskaitė pasirinko studijas užsienio universitetuose.

Asmeninio albumo nuotr.


Studijos užsienyje: nepasiduoti spaudimui, bet būtinai pasverti


Artėjant egzaminams dažno abituriento mintys ima suktis apie studijų pasirinkimą. Neretai jaunuoliai apsvarsto galimybes studijuoti užsienio universitetuose. Tad pakalbinome vilkaviškiečius, mokslų siekiančius svečiose šalyse.



Kriminologiją Derbio universitete Jungtinėje Karalystėje studijuojanti Odeta KAPAČINSKAITĖ teigė, jog studijos užsienyje buvo ilgametė jos svajonė.

„Vienuoliktoje klasėje nuvykau į edukacijos įmonės „Kalba.lt“ organizuotą parodą Vilniuje, pasidomėjau keletu universitetų iš Jungtinės Karalystės, tarp jų ir tuo, kuriame dabar studijuoju. Derbio universiteto atstovai vaizdžiai nupasakojo, koks bus mano kursas, kaip vyks paskaitos. Kadangi viskas skambėjo labai įdomiai, iškart supratau, kad aš turiu studijuoti būtent ten“, – pasakojo Odeta.

Vilkaviškietė pripažino, kad prasidėjusi pandemija trikdė jos planus, nes mergina nebežinojo, ar išvis galės išvykti iš Lietuvos. Be to, jos pasirinktas universitetas vėlavo pateikti tvarkaraščius, siųsti pranešimus, tačiau vėliau viskas išsisprendė.

Kriminologijos studentė patarė abiturientams, apsisprendusiems studijuoti užsienio universitetuose, nepasiduoti tėvų, kurie visuomet nori vaikus matyti Lietuvoje, spaudimui. „Tėvai ne visada palaiko tokią idėją, o tai verčia susimąstyti, kad galbūt užteks studijų Lietuvoje. Bet neišpildę savo svajonės jūs padarysite laimingus tėvus, bet ne save“, – kalbėjo studentė.


Odeta pataria jaunimui kreiptis į specialistus, kurie talkina stojantiesiems į užsienio universitetus. Specialistai padeda surasti tinkamiausią studijų programą, pildyti stojimų dokumentus, atsakyti į rūpimus klausimus.

Paklaustas, kodėl nusprendė išvykti studijuoti į užsienį, Jungtinės Karalystės Koventrio universitete studijuojantis Titas MIČIULIS teigė, jog apie studijas užsienyje svajojo jau nuo aštuntos klasės, o labiausiai jį paskatinęs noras, kad anglų kalba suptų ne tik vadovėliuose, filmuose, internete, bet ir kasdienybėje. „Kartais mama juokauja, jog praeitame gyvenime turbūt buvau amerikietis, bet išties man artima tiek lietuvių, tiek anglų kalba“, – sako Titas.

Jis studijuoja medijų prodiusavimą. „Studijuodamas daug sužinojau apie įvairios srities medijų kūrimo procesą, taip pat trumpametražių filmų, klipų, „podcast’ų“ (internetinių pokalbių laidų) prodiusavimą. Esu labai patenkintas pasirinktu kursu. Kartu su grupe, pasiskirstę įvairiomis prodiusavimo pareigomis, kūrėme projektus. Man atiteko net trys skirtingi vaidmenys: režisieriaus, aktoriaus, redaguotojo. Gale metų gavau pranešimą, kad mūsų sukurtas filmas buvo priimtas į pirmakursių studentų filmų festivalį, kuris vyko internetu“, – įspūdžiais iš studijų dalijosi pašnekovas.


Dažnai jaunuoliai į užsienį išvyksta studijuoti išgirdę, jog ten studijos daug lengvesnės. Tačiau Titas tai neigia: „Manau, kiekvienam, kuris siekia gero rezultato, studijuoti yra sunku.“

Nors dėl pandemijos studijos Jungtinėje Karalystėje vyksta nuotoliniu būdu, tačiau projektai vykdavo gyvai, laikantis griežtų COVID-19 prevencijos taisyklių: vaidindami aktoriai turėjo laikytis atstumo, uždarose patalpose dėvėti kaukes.

Tito teigimu, kiekvienas, norintis studijuoti užsienyje, turėtų gerai apsvarstyti, nes tokie sprendimai paveikia ne tik paties, bet ir tėvų gyvenimus. Tačiau studentas mano, kad tėvai turėtų leisti savo vaikams siekti svajonių, nes vis tiek juos kada nors teks paleisti kurti savo ateitį.

Stojimo į užsienio universitetus taisyklės dažnai skiriasi nuo lietuviškų aukštųjų mokyklų. Anot Tito, kai kuriuose užsienio universitetuose motyvacinis laiškas svarbesnis nei mokslo pasiekimai mokykloje, mat jame atsispindi siekis studijuoti ir įgyti tam tikros profesijos žinių. Todėl motyvaciniam laiškui būtina skirti daug dėmesio.

Ievos PAŠKAUSKAITĖS studijų užsienyje patirtis turbūt nustebintų daugelį. Šiuo metu mergina studijuoja Australijoje, Graduate Diploma of Psychological Science Deakin universitete. Lietuviškai tai atitiktų išlyginamuosius kursus, tačiau jie yra skirti persikvalifikuoti norintiems asmenims, jau turintiems vieną aukštojo mokslo diplomą. Ieva yra baigusi skandinavistiką Vilniaus universitete ir turi lingvistikos magistro laipsnį, įgytą Lundo universitete Švedijoje.


Mokytis užsienyje I. Paškauskaitė nusprendė po to, kai studijuodama skandinavistiką pagal mainų programą metus praleido Švedijoje, Lundo universitete. „Man patiko dėstomi dalykai, ypač istorinė lingvistika, kurios Vilniaus universitete beveik nebuvo, taip pat sociolingvistika, Skandinavijos istorija. Kadangi mano specializacija – švedų kalba, nusprendžiau ją gilinti Švedijoje“, – pasakojo Ieva.

Lundo universitetą vilkaviškietė pasirinko dėl to, kad jį jau pažinojo, buvo įsiliejusi į studentų organizacijas, turėjo draugų, žinojo stipriąsias programos puses, pažinojo dėstytojus. Tačiau būsimiems studentams Ieva nepatartų studijų rinktis vien pagal universitetą, miestą ar šalį, o geriau palyginti kelių tą dalyką siūlančių universitetų programas (jas galima rasti internete), susisiekti su programų koordinatoriais, dėstytojais ir studentais. Tiesiog pasidomėti per „Facebook“ grupes, „Reddit“, „Quora“ bei kitas svetaines. Taip pat vertėtų pasverti visus pliusus ir minusus, įvertinti savo finansines galimybes bei poreikius.

„Turiu draugų, kurie įstoję į prestižinį universitetą jį metė, nes ilgėjosi Lietuvos. Turiu ir tokių, kurie išvyko pagal pusės metų mainų programą ir liko užsienyje pabaigti visos programos. Kiekvienas esame skirtingas, tad labai svarbu būti atviram visoms galimybėms ir sąžiningam sau. Studijos turi „vežti“ ir teikti džiaugsmo“, – patarė Ieva.

Svarbiausia nuspręsti, ką būtent norite studijuoti, o tik vėliau rinktis studijų programą. Anot I. Paškauskaitės, užsienio universitetas nebūtinai garantuoja prestižą ir aukštą mokslų kokybę. Kiekvienas universitetas turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, ir aukšta universiteto pozicija bendroje pasaulinėje įskaitoje nereiškia, kad kiekviena jo programa yra tokios pat aukštos kokybės.

Nereikėtų užmiršti, kad ir Lietuvoje yra puikių programų, kurių metu bus galima išvykti į užsienį pagal mainų programą arba atlikti praktiką, o jeigu tam tikra programa arba universitetas paliks įspūdį, visada galima ten sugrįžti kitoje studijų pakopoje.

Jei nepavyks įstoti į svajonių universitetą, Ieva pataria nenuleisti rankų – priimti tai kaip dovaną, galimybę augti, tobulėti, mokytis ir pabandyti iš naujo.



Morta INKRATAITĖ



Publikuota: 2021-02-08 13:02:35

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Greičiau užbaigti darbus siekia ir patys rangovai
* Per metus ūkininkų sąjunga tapo aktyvi ir matoma
* Grandine užtverta teritorija gyventojams kelia klausimų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai