|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Verslas
|
|
|
Agnė Blažaitienė su nekantrumu laukia, kada galės atverti grožio salono duris.
Autorės nuotr.
Toma BIRŠTONĖ
Dėl Lietuvoje įvesto karantino dirbti negalintys kirpėjai ir grožio specialistai pastaruoju metu gyvena iš santaupų. Nuo gruodžio 16 d. veiklą sustabdę smulkieji verslininkai tikėjosi, jog praėjusią savaitę galės atverti salonų duris ir priimti pirmuosius klientus, tačiau valdžia jų prašymo neišgirdo.
Tikėjosi, jog atidarys
Vilkaviškyje, Gedimino gatvėje, įsikūrusio grožio salono „Tėja“ savininkė bei kirpėja Agnė Blažaitienė salone apsilankė visai neseniai. Atvykusi moteris dezinfekavo, išvėdino patalpas ir tikėjosi, jog netrukus sulauks pirmųjų klientų. Pasak Agnės, ji ir kartu dirbančios grožio specialistė vylėsi, jog trečiadienį Vyriausybė priims palankų sprendimą grožio specialistams, tačiau jų viltys subliuško.
Grožio salone „Hera Class“ dirbanti Indrė Didvalienė taip pat nusivylė šiuo sprendimu. Jauna moteris neslepia, kad ją apėmė pyktis, jog valdžios atstovai negirdi grožio specialistų, atsitveria tylos siena ir neišdėsto įtikinamų argumentų, kodėl jiems negalima pradėti dirbti.
„Esame diskriminuojami. Negirdėjome jokių pagrįstų argumentų, kodėl negalime vykdyti savo veiklos. Žlungantys verslai neturi net menkiausios galimybės bandyti atsitiesti. Paskutiniai priimti valdžios sprendimai sulaukė itin daug dėmesio ir pasipiktinimo, todėl labai tikiuosi, kad politikai sureaguos ir imsis konkrečių veiksmų“, – teigė I. Didvalienė.
Išmokos ne visiems
Nors valstybė remia smulkiuosius verslininkus jiems mokėdama 257 eurų išmoką, bet A. Blažaitienė šios paramos negauna. Jauna moteris augina sūnelį ir tik prieš porą mėnesių grįžo iš motinystės atostogų. Norint gauti minėtą išmoką reikia turėti nenutrūkstamą trijų mėnesių darbo stažą.
„Finansinės paramos negaunu ne tik aš, bet ir mano kolegė. Pasirodo, rudenį ji nedirbo kelias dienas, todėl nepirko individualios veiklos pažymėjimo. Dėl kelių dienų, kurias praleido namuose, ji dabar iš valstybės negauna jokios paramos. Pasakykite, kaip išgyventi? Mes turime namus, vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. Ir ši 257 eurų parama yra juokinga. Norėčiau pažiūrėti, ar Seimo nariai išgyventų iš tokių pajamų bent mėnesį“, – piktinosi A. Blažaitienė.
Bent minimalus atlyginimas
Prieš keletą metų grožio saloną atidariusi Agnė Blažaitienė teigia, jog šiandieninėje situacijoje ji labiausiai džiaugiasi dėl to, kad grožio saloną įsigijo iš santaupų ir neturi jokių įsipareigojimų bankui. Moteris tikino, kad tokia finansinė našta jai būtų nepakeliama. Norėdama sumažinti mėnesines išlaidas A. Blažaitienė ėmėsi įvairių priemonių. Moteris salone atjungė internetą ir kabelinę televiziją, iš darbuotojo neima jokio nuomos mokesčio.
„Bijau, kad grožio sferoje dirbantys specialistai mes šį darbą ir ieškos tokio, kuris neš pastovias pajamas. Karantinas mūsų veiklą griežtai apriboja jau antrą kartą. Rudeniui atėjus galime sulaukti dar vienos bangos ir sąstingio. Valdžia turi suprasti, kad virusas nesitrauks dar kelerius metus. Nejaugi visą laiką mums neleis dirbti? Salonuose užsikrėtusiųjų skaičius labai mažas. Po pirmo karantino įrodėme, jog mokame dirbti saugiai. Apmaudu, kad valdžia to nemato. Jeigu valdžios atstovai nori, kad sėdėtume namie ir nedirbtume, tegul moka bent normalaus dydžio išmoką“, – teigė moteris.
Jai antrino ir kita grožio specialistė. Kybartuose įsikūrusiame grožio salone „Amber“ dirbanti Jolanta Čižauskienė teigia, kad parama turi būti didesnė. Pasak moters, smulkiesiems verslininkams turi būti mokama minimalaus atlyginimo dydžio išmoka, kuri galėtų užtikrinti bent minimalių poreikių patenkinimą.
„Prieš pirmąjį karantiną lankiau daug kursų, mokiausi atlikti naujas procedūras, dirbau su brangiomis priemonėmis ir nesitikėjau, kad teks taip staiga užsidaryti. Po keleto mėnesių, kai grįžau į darbą, priemones reikėjo išmesti, nes atidarytos jos tokį ilgą laiką negali stovėti. Tas pats laukia ir po šio karantino. Patyriau tikrai nemažų nuostolių“, – pasakojo Jolanta Čižauskienė.
Keitėsi tvarka
Kirpėja A. Blažaitienė pasakojo, jog, norėdama užtikrinti dar didesnį saugumą savo klientėms, susitarė su kolege dirbti kas antrą dieną. Jau pirmo karantino metu, pasak Agnės, klientai suprato, kad norint atvykti pas specialistą reikia iš anksto suderinti laiką ir atvykti sutartu laiku.
„Turėjome „perauklėti“ savo klientus ir išmokti dirbti kitu tempu. Anksčiau vienu metu galėdavome priimti net kelias klientes. Kol viena moteris sėdėdavo ir laukdavo, kol įsigers plaukų dažai, per tą laiką apkirpdavome kitą. Tačiau po praėjusio karantino ėmėmės didesnių saugos priemonių ir dirbome tik su vienu klientu“, – teigė A. Blažaitienė.
Jai pritarė ir kosmetikė-vizažisitė, ilgalaikio makiažo meistrė J. Čižauskienė. Pasak pašnekovės, ji ir kartu salone dirbančios specialistės laikosi visų reikalavimų.
„Dirbu nedideliame salone, žmonių srautas tikrai mažas. Dirbame tik su vienu žmogumi. Gaila, kad valdžia to nesupranta. Kiekvieną kartą, kai Vyriausybė ima svarstyti šį klausimą, tikimės geriausio, tačiau viltis pamažu gęsta...“ – teigė J. Čižauskienė.
Darbas pogrindyje
Tiek J. Čižauskienė, tiek A. Blažaitienė baiminasi, kad pradėjusios dirbti gali sulaukti mažiau klientų. Plečiasi pogrindyje teikiamų grožio paslaugų ratas, už jas klientai moka mažesnes sumas. Nors tokius pažeidimus įrodyti nelengva, verslininkės patvirtina, kad nelegali veikla intensyvėja.
„Ar pastebėjote, jog televizijos ekranuose šmėžuoja dailiai apsikirpę vyrai ir moterys tvarkingais plaukais? Negaliu kategoriškai teigti, kad jie visi pasidailino nelegaliai. Yra tokių, kurie patys ar padedami šeimos narių apsikerpa ar nusidažo, bet tikrai ne visi. Teko ne kartą viešoje erdvėje skaityti skelbimus, kviečiančius pasidaryti manikiūrą, pasigražinti antakius ar atlikti kitas procedūras“, – pasakojo J. Čižauskienė.
Jolanta neslepia, jog kartą sulaukė prašymų nelegaliai padėti, bet nusižengti karantino reikalavimams moteris nesutiko.
Nors penktadienį visoje Lietuvoje smulkieji verslininkai surengė protesto akciją – prie savivaldybių degino žvakes, nešė vainikus su gedulo juostomis, tačiau laukiamo sprendimo grožio specialistės nesitiki ir mano, jog į darbą galės grįžti tik pavasariui prasidėjus.
Dėl Lietuvoje įvesto karantino dirbti negalintys kirpėjai ir grožio specialistai pastaruoju metu gyvena iš santaupų. Nuo gruodžio 16 d. veiklą sustabdę smulkieji verslininkai tikėjosi, jog praėjusią savaitę galės atverti salonų duris ir priimti pirmuosius klientus, tačiau valdžia jų prašymo neišgirdo. |
Vilkaviškyje, Gedimino gatvėje, įsikūrusio grožio salono „Tėja“ savininkė bei kirpėja Agnė Blažaitienė salone apsilankė visai neseniai. Atvykusi moteris dezinfekavo, išvėdino patalpas ir tikėjosi, jog netrukus sulauks pirmųjų klientų. Pasak Agnės, ji ir kartu dirbančios grožio specialistė vylėsi, jog trečiadienį Vyriausybė priims palankų sprendimą grožio specialistams, tačiau jų viltys subliuško.
Grožio salone „Hera Class“ dirbanti Indrė Didvalienė taip pat nusivylė šiuo sprendimu. Jauna moteris neslepia, kad ją apėmė pyktis, jog valdžios atstovai negirdi grožio specialistų, atsitveria tylos siena ir neišdėsto įtikinamų argumentų, kodėl jiems negalima pradėti dirbti.
„Esame diskriminuojami. Negirdėjome jokių pagrįstų argumentų, kodėl negalime vykdyti savo veiklos. Žlungantys verslai neturi net menkiausios galimybės bandyti atsitiesti. Paskutiniai priimti valdžios sprendimai sulaukė itin daug dėmesio ir pasipiktinimo, todėl labai tikiuosi, kad politikai sureaguos ir imsis konkrečių veiksmų“, – teigė I. Didvalienė.
Nors valstybė remia smulkiuosius verslininkus jiems mokėdama 257 eurų išmoką, bet A. Blažaitienė šios paramos negauna. Jauna moteris augina sūnelį ir tik prieš porą mėnesių grįžo iš motinystės atostogų. Norint gauti minėtą išmoką reikia turėti nenutrūkstamą trijų mėnesių darbo stažą.
„Finansinės paramos negaunu ne tik aš, bet ir mano kolegė. Pasirodo, rudenį ji nedirbo kelias dienas, todėl nepirko individualios veiklos pažymėjimo. Dėl kelių dienų, kurias praleido namuose, ji dabar iš valstybės negauna jokios paramos. Pasakykite, kaip išgyventi? Mes turime namus, vaikus, kuriuos reikia išlaikyti. Ir ši 257 eurų parama yra juokinga. Norėčiau pažiūrėti, ar Seimo nariai išgyventų iš tokių pajamų bent mėnesį“, – piktinosi A. Blažaitienė.
Prieš keletą metų grožio saloną atidariusi Agnė Blažaitienė teigia, jog šiandieninėje situacijoje ji labiausiai džiaugiasi dėl to, kad grožio saloną įsigijo iš santaupų ir neturi jokių įsipareigojimų bankui. Moteris tikino, kad tokia finansinė našta jai būtų nepakeliama. Norėdama sumažinti mėnesines išlaidas A. Blažaitienė ėmėsi įvairių priemonių. Moteris salone atjungė internetą ir kabelinę televiziją, iš darbuotojo neima jokio nuomos mokesčio.
„Bijau, kad grožio sferoje dirbantys specialistai mes šį darbą ir ieškos tokio, kuris neš pastovias pajamas. Karantinas mūsų veiklą griežtai apriboja jau antrą kartą. Rudeniui atėjus galime sulaukti dar vienos bangos ir sąstingio. Valdžia turi suprasti, kad virusas nesitrauks dar kelerius metus. Nejaugi visą laiką mums neleis dirbti? Salonuose užsikrėtusiųjų skaičius labai mažas. Po pirmo karantino įrodėme, jog mokame dirbti saugiai. Apmaudu, kad valdžia to nemato. Jeigu valdžios atstovai nori, kad sėdėtume namie ir nedirbtume, tegul moka bent normalaus dydžio išmoką“, – teigė moteris.
Jai antrino ir kita grožio specialistė. Kybartuose įsikūrusiame grožio salone „Amber“ dirbanti Jolanta Čižauskienė teigia, kad parama turi būti didesnė. Pasak moters, smulkiesiems verslininkams turi būti mokama minimalaus atlyginimo dydžio išmoka, kuri galėtų užtikrinti bent minimalių poreikių patenkinimą.
„Prieš pirmąjį karantiną lankiau daug kursų, mokiausi atlikti naujas procedūras, dirbau su brangiomis priemonėmis ir nesitikėjau, kad teks taip staiga užsidaryti. Po keleto mėnesių, kai grįžau į darbą, priemones reikėjo išmesti, nes atidarytos jos tokį ilgą laiką negali stovėti. Tas pats laukia ir po šio karantino. Patyriau tikrai nemažų nuostolių“, – pasakojo Jolanta Čižauskienė.
Kirpėja A. Blažaitienė pasakojo, jog, norėdama užtikrinti dar didesnį saugumą savo klientėms, susitarė su kolege dirbti kas antrą dieną. Jau pirmo karantino metu, pasak Agnės, klientai suprato, kad norint atvykti pas specialistą reikia iš anksto suderinti laiką ir atvykti sutartu laiku.
„Turėjome „perauklėti“ savo klientus ir išmokti dirbti kitu tempu. Anksčiau vienu metu galėdavome priimti net kelias klientes. Kol viena moteris sėdėdavo ir laukdavo, kol įsigers plaukų dažai, per tą laiką apkirpdavome kitą. Tačiau po praėjusio karantino ėmėmės didesnių saugos priemonių ir dirbome tik su vienu klientu“, – teigė A. Blažaitienė.
Jai pritarė ir kosmetikė-vizažisitė, ilgalaikio makiažo meistrė J. Čižauskienė. Pasak pašnekovės, ji ir kartu salone dirbančios specialistės laikosi visų reikalavimų.
„Dirbu nedideliame salone, žmonių srautas tikrai mažas. Dirbame tik su vienu žmogumi. Gaila, kad valdžia to nesupranta. Kiekvieną kartą, kai Vyriausybė ima svarstyti šį klausimą, tikimės geriausio, tačiau viltis pamažu gęsta...“ – teigė J. Čižauskienė.
Tiek J. Čižauskienė, tiek A. Blažaitienė baiminasi, kad pradėjusios dirbti gali sulaukti mažiau klientų. Plečiasi pogrindyje teikiamų grožio paslaugų ratas, už jas klientai moka mažesnes sumas. Nors tokius pažeidimus įrodyti nelengva, verslininkės patvirtina, kad nelegali veikla intensyvėja.
„Ar pastebėjote, jog televizijos ekranuose šmėžuoja dailiai apsikirpę vyrai ir moterys tvarkingais plaukais? Negaliu kategoriškai teigti, kad jie visi pasidailino nelegaliai. Yra tokių, kurie patys ar padedami šeimos narių apsikerpa ar nusidažo, bet tikrai ne visi. Teko ne kartą viešoje erdvėje skaityti skelbimus, kviečiančius pasidaryti manikiūrą, pasigražinti antakius ar atlikti kitas procedūras“, – pasakojo J. Čižauskienė.
Jolanta neslepia, jog kartą sulaukė prašymų nelegaliai padėti, bet nusižengti karantino reikalavimams moteris nesutiko.
Nors penktadienį visoje Lietuvoje smulkieji verslininkai surengė protesto akciją – prie savivaldybių degino žvakes, nešė vainikus su gedulo juostomis, tačiau laukiamo sprendimo grožio specialistės nesitiki ir mano, jog į darbą galės grįžti tik pavasariui prasidėjus.
Publikuota: 2021-02-10 14:55:16
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|