Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aplinkosauga

---

Saugant aplinką nuo taršos, pelkėse ir kitose šlapynėse medžioklė su švino kulkomis jau nuo balandžio bus uždrausta.

Autorės nuotr.

Vasario mėnesį, minint Pasaulinę pelkių dieną, Aplinkos ministerija priminė, jog nuo balandžio 1 d. įsigalios Medžioklės taisyklių pakeitimai, draudžiantys pelkėse medžioti paukščius švininiais arba švino junginių turinčiais šratais.

Užteršia švinu

Medžioklės taisyklių pakeitimai buvo priimti raginant Europos Komisijai ir siekiant pagerinti pelkių būklę.

Šio įstatymo pataisų rėmėjai teigia, jog per vandens paukščių medžiokles pasipilanti šratų kruša palieka taršos švinu pėdsaką. O pelkės ir kitos šlapynės itin jautrios taršai. Jos yra neįkainojamos savo gausia biologine įvairove, retomis ir saugomomis augalų bei gyvūnų rūšimis.

Lietuva, kaip ir dar 170 valstybių, yra pasirašiusi pelkėms apsaugoti skirtą Ramsaro konvenciją. Šiuo prieš 50 metų Irano mieste Ramsare sudarytu tarptautiniu susitarimu saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai užmirkusios teritorijos. Visos jos vadinamos šlapžemėmis.

Daugelį metų į pelkes ir kitas šlapynes žiūrėta kaip į nevertingą žemę, todėl jos buvo nusausinamos. Iš Lietuvoje praėjusiame šimtmetyje buvusių 1, 5 tūkst. didesnių kaip 50 ha pelkių likusios tik kiek daugiau nei pusė.

Pelkes atnaujina

Šiuo metu natūralios pelkės užima vos apie 2, 73 proc. Lietuvos teritorijos, o pažeistos – dar beveik 7 proc.

Mūsų šalyje tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis yra paskelbti Čepkelių, Kamanų, Viešvilės gamtiniai rezervatai ir Žuvinto biosferos rezervatas, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas.

Vilkaviškio rajone didžiausia yra Paširvinčio pelkė, ji užima 45 ha. Šioje pelkėje yra Širvintos ištakos.

Visoje Suvalkijoje pati didžiausia – Amalvos pelkė, esanti 11 km į rytus nuo Marijampolės. Dar praėjusio šimtmečio viduryje ji užėmė beveik 3 500 ha ir pasižymėjo didele pelkinių buveinių bei rūšių įvairove, tačiau buvo smarkiai nusausinta. Vis dėlto per pastaruosius kelerius metus Amalvos pelkė gaivinama, šalinama ją sekinusi augmenija, patvenkti pelkę drenuojantys melioracijos kanalai, pakeltas gruntinio vandens lygis.

Medžioklės taisyklių pakeitimai priimti siekiant gerinti pelkių būklę.

Prieš trejetą metų pelkėje atidarytas gamtinis-pažintinis 121 metro pėsčiųjų takas.

Šautuvai nebetiks

Į naująsias Medžioklės įstatymo pataisas, dėl kurių yra kilę daug diskusijų, medžiotojai žiūri skeptiškai. Ir ne tik dėl to, kad jiems teks išmesti didžiąją dalį ginklų, nes seniesiems šautuvams plieniniai šaudmenys netiks.

Visų pirma, medžiotojus glumina plati šlapynių apibrėžtis. Į ją dabar įtraukti durpynai su ar be matomo vandens, taip pat vietos, kur po lietaus pasirodo vandens, pavyzdžiui, laukai, pievos. Didžiausia problema ta, kad aplink visas šlapynes nustatyta 100 metrų pereinamoji zona.

„Šios pataisos apima ne tik pelkes, bet ir visas šlapžemes, ežerėlius, t. y. vietas, kur tik yra vandens ir gyvena vandens paukščiai“, – įsitikinęs Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algis Kubilius.

Po poros metų – visoje Europos Sąjungoje

Remiantis keleto pastarųjų metų statistika, Vilkaviškio rajone per vieną medžioklės sezoną sumedžiojama nuo 400 iki 900 laukinių ančių.

Medžiotojai tvirtina, jog yra tikimybė, kad medžiojamiesiems paukščiams tokiu įstatymu gali būti padaryta žalos, nes bešvinių užtaisų balistika yra prastesnė, mažesnė tikslaus pataikymo tikimybė. Be to, plieninis šratas sužaloja silpniau, dėl to paukštis gali būti sužeistas ir nerastas, o žus vėliau.

„Net ir medžiojant kanopinius žvėris karabinu kulkos antgalis turi būti švininis, kitaip žvėris bus tik sužalotas ir daug ilgiau kankinsis. O jei miške yra pelkė, tai nebus galima šaudyti ir žvėrių, nes iki šlapynės 100 metrų švininiais šratais ir kulkomis šaudyti negalima. Dabar visi atsidūrėme tokioje padėtyje, kad nesuprantame, kas ir kaip bus“, – kabėjo A. Kubilius.

Numatyta, kad visose ES šalyse švininių šaudmenų draudimas šlapynėse įsigalios 2023 m. sausį. Tačiau daugumoje ES šalių, išskyrus Lenkiją, Airiją, Rumuniją, Slovėniją ir Maltą, jau dabar galioja nacionaliniai įstatymai, ribojantys švininių šaudmenų naudojimą draustiniuose.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---