„Santaka“ / Šlapžemėse teks medžioti be švino / Aplinkosauga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 3,88 ha žemės ūkio paskirties sklypą Stanaičių k., Kybartų sen., Vilkaviškio r. Tel. 8 682 23 244.
Galioja iki: 2021-08-01 13:19:54

Šeima išsinuomotų tvarkingą butą Kybartuose. Arba galėtų įsigyti išsimokėtinai (su notarine sutartimi, pradiniu įnašu). Tel. 8 692 90 896.
Galioja iki: 2021-08-02 15:01:22

Atlieka vidaus apdailos darbus (montuoja gipso kartono plokštę, glaisto, dažo, tapetuoja, tinkuoja, įstato duris, klijuoja plyteles). Tel. 8 630 48 383.
Galioja iki: 2021-08-08 09:15:19

Ieškoma slaugė Virbalyje prižiūrėti neįgalų vyrą, keičiantis su kita slauge. Yra visa reikalinga įranga ligoniui prižiūrėti bei pritaikyti namai jo poreikiui. Privalumas – pasiskiepijusiems nuo COVID-19. Tel. 8 682 56 943.
Galioja iki: 2021-08-09 14:11:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aplinkosauga

Dalinkitės:  


Saugant aplinką nuo taršos, pelkėse ir kitose šlapynėse medžioklė su švino kulkomis jau nuo balandžio bus uždrausta.

Autorės nuotr.


Šlapžemėse teks medžioti be švino

Eglė MIČIULIENĖ


Vasario mėnesį, minint Pasaulinę pelkių dieną, Aplinkos ministerija priminė, jog nuo balandžio 1 d. įsigalios Medžioklės taisyklių pakeitimai, draudžiantys pelkėse medžioti paukščius švininiais arba švino junginių turinčiais šratais.

Užteršia švinu

Medžioklės taisyklių pakeitimai buvo priimti raginant Europos Komisijai ir siekiant pagerinti pelkių būklę.

Šio įstatymo pataisų rėmėjai teigia, jog per vandens paukščių medžiokles pasipilanti šratų kruša palieka taršos švinu pėdsaką. O pelkės ir kitos šlapynės itin jautrios taršai. Jos yra neįkainojamos savo gausia biologine įvairove, retomis ir saugomomis augalų bei gyvūnų rūšimis.

Lietuva, kaip ir dar 170 valstybių, yra pasirašiusi pelkėms apsaugoti skirtą Ramsaro konvenciją. Šiuo prieš 50 metų Irano mieste Ramsare sudarytu tarptautiniu susitarimu saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai užmirkusios teritorijos. Visos jos vadinamos šlapžemėmis.


Daugelį metų į pelkes ir kitas šlapynes žiūrėta kaip į nevertingą žemę, todėl jos buvo nusausinamos. Iš Lietuvoje praėjusiame šimtmetyje buvusių 1, 5 tūkst. didesnių kaip 50 ha pelkių likusios tik kiek daugiau nei pusė.

Pelkes atnaujina

Šiuo metu natūralios pelkės užima vos apie 2, 73 proc. Lietuvos teritorijos, o pažeistos – dar beveik 7 proc.

Mūsų šalyje tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis yra paskelbti Čepkelių, Kamanų, Viešvilės gamtiniai rezervatai ir Žuvinto biosferos rezervatas, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas.

Vilkaviškio rajone didžiausia yra Paširvinčio pelkė, ji užima 45 ha. Šioje pelkėje yra Širvintos ištakos.

Visoje Suvalkijoje pati didžiausia – Amalvos pelkė, esanti 11 km į rytus nuo Marijampolės. Dar praėjusio šimtmečio viduryje ji užėmė beveik 3 500 ha ir pasižymėjo didele pelkinių buveinių bei rūšių įvairove, tačiau buvo smarkiai nusausinta. Vis dėlto per pastaruosius kelerius metus Amalvos pelkė gaivinama, šalinama ją sekinusi augmenija, patvenkti pelkę drenuojantys melioracijos kanalai, pakeltas gruntinio vandens lygis.
Medžioklės taisyklių pakeitimai priimti siekiant gerinti pelkių būklę.


Prieš trejetą metų pelkėje atidarytas gamtinis-pažintinis 121 metro pėsčiųjų takas.

Šautuvai nebetiks

Į naująsias Medžioklės įstatymo pataisas, dėl kurių yra kilę daug diskusijų, medžiotojai žiūri skeptiškai. Ir ne tik dėl to, kad jiems teks išmesti didžiąją dalį ginklų, nes seniesiems šautuvams plieniniai šaudmenys netiks.

Visų pirma, medžiotojus glumina plati šlapynių apibrėžtis. Į ją dabar įtraukti durpynai su ar be matomo vandens, taip pat vietos, kur po lietaus pasirodo vandens, pavyzdžiui, laukai, pievos. Didžiausia problema ta, kad aplink visas šlapynes nustatyta 100 metrų pereinamoji zona.

„Šios pataisos apima ne tik pelkes, bet ir visas šlapžemes, ežerėlius, t. y. vietas, kur tik yra vandens ir gyvena vandens paukščiai“, – įsitikinęs Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algis Kubilius.

Po poros metų – visoje Europos Sąjungoje

Remiantis keleto pastarųjų metų statistika, Vilkaviškio rajone per vieną medžioklės sezoną sumedžiojama nuo 400 iki 900 laukinių ančių.

Medžiotojai tvirtina, jog yra tikimybė, kad medžiojamiesiems paukščiams tokiu įstatymu gali būti padaryta žalos, nes bešvinių užtaisų balistika yra prastesnė, mažesnė tikslaus pataikymo tikimybė. Be to, plieninis šratas sužaloja silpniau, dėl to paukštis gali būti sužeistas ir nerastas, o žus vėliau.


„Net ir medžiojant kanopinius žvėris karabinu kulkos antgalis turi būti švininis, kitaip žvėris bus tik sužalotas ir daug ilgiau kankinsis. O jei miške yra pelkė, tai nebus galima šaudyti ir žvėrių, nes iki šlapynės 100 metrų švininiais šratais ir kulkomis šaudyti negalima. Dabar visi atsidūrėme tokioje padėtyje, kad nesuprantame, kas ir kaip bus“, – kabėjo A. Kubilius.

Numatyta, kad visose ES šalyse švininių šaudmenų draudimas šlapynėse įsigalios 2023 m. sausį. Tačiau daugumoje ES šalių, išskyrus Lenkiją, Airiją, Rumuniją, Slovėniją ir Maltą, jau dabar galioja nacionaliniai įstatymai, ribojantys švininių šaudmenų naudojimą draustiniuose.



Publikuota: 2021-02-11 12:29:18

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Abiturientai išlydėti į naują gyvenimo etapą
* Naujas direktorius sieks vienybės ir aukštų sportinių rezultatų
* Žaislų kūryba – tai poilsis ir terapija
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kur dažniausiai mėgaujatės vandens pramogomis?
Savo namuose.
Poilsiui skirtose viešose vietose.
Šitos pramogos man nepatinka.
Nesimėgauju, sveikata neleidžia.



Kalbos patarimai

Kaip vadinti: „kraujosruva“ ar „kraujosrūva“?
Kraujo išsiliejimas minkštuosiuose audiniuose vadinamas kraujosruva. Tai daiktavardžio kraujas ir veiksmažodžio sruvėti, sruva dūrinys.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas