|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Gyvenimas
Eglė KVIESULAITIENĖ
Vilkaviškietis, veterinarijos gydytojas – Kai gimiau tokią dieną, mano senelės giminaitis, kovęsis dar Pirmajame pasauliniame kare, tada pajuokavo, kad būsiu Lietuvos Prezidentas. Nors tuomet, 1982 m., Lietuva dar buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, didelės istorinės patirties turėjęs žmogus tikėjo, kad ateis diena, kai Lietuva taps laisva, – kalbėjo D. Žiemelis. Nors siekti politinių postų Darius neketina, pripažįsta, kad jam labai svarbu gimtadienio dieną matyti besiplaikstančias trispalves, nueiti į J. Basanavičiaus aikštę ir dalyvauti iškilmingoje vėliavos pakėlimo ceremonijoje skambant valstybės himnui, klausyti šventinio koncerto. Tai labai puiki gimtadienio dovana. Virbalietė – Su vyru juokaujame, kad šeimos šventės apsikeitė mano naudai. Sovietiniais laikais per vyro gimtadienį būdavo ne darbo diena, o per mano – dirbdavome. Dabar – atvirkščiai. Tiesa, dirbu maisto produktus gaminančioje bendrovėje, tad slenkantis grafikas ne visuomet palankus. Bet pastaruoju metu vadovai atsižvelgia ir per Vasario 16-ąją man duoda laisvadienį, – juokavo R. Sasnauskienė. Sovietiniais laikais Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto Švietimo skyriaus vedėju dirbęs – Prisimenu, kaip 7 val. ryto sulaukiau tuometinio Vykdomojo komiteto pirmininko skambučio, kad greitai skubėčiau į Kybartus, kur ant man pavaldžios įstaigos iškabinta trispalvė, – pasakojo J. Šačkus. – Tuomet gavau papeikimą už tai, kad Vasario 16-osios naktį neorganizavau budėjimo prie mokyklos ir dėl to nepastebėta iškilo vėliava. Bandžiau aiškintis, kad nebuvo nurodymo organizuoti budėjimą, bet buvau apibartas, kad turėjau tai pats numatyti. Sovietiniais laikais įstaigų vadovai Vasario 16-osios išvakarėse turėdavo per naktį budėti prie strateginių objektų ir stebėti, kad kas neiškabintų trispalvės ar prieš sovietų valdžią provokuojančio užrašo. Jei toks užrašas ar kitas Lietuvos nepriklausomybės simbolis visgi atsirasdavo, reikėdavo skubiai jį pašalinti. Tad J. Šačkui savo gimtadienį dažnai tekdavo praleisti budint. Visgi artėjant atgimimui jis nuėjo su asmens dokumentu pas tuometinę valdžią ir išsireikalavo, kad gimtadienio proga jam nereikėtų dirbti naktimis. Virbalietė Liudmila žinojo, kad gimtadienio proga ją ketina pasveikinti kolegės, todėl į darbą atsinešė pyragaičių, kavos. Per pietų pertrauką bibliotekoje užsikaitė kavinuką ir su bendradarbėmis prisėdo prie vaišių stalo. Tačiau tame pačiame pastate, kur buvo biblioteka, gyveno labai aršus sovietinės ideologijos gynėjas. Vyras iškart paskambino į Vykdomąjį komitetą ir paskundė, kad Virbalyje minima antisovietinė šventė. – Visos su manimi kavą gėrusios moterys tada turėjo rašyti pasiaiškinimus, kuriuose išdėstėme, kad minėjome ne Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, o šventėme mano gimtadienį, – prisiminimais dalijosi Liudmila. – Buvo tikrai nemalonu, nes negalėjai žinoti, kokių sankcijų gali sulaukti. Tačiau viskas tada tuo ir baigėsi. Dabar virbalietė juokauja, kad šiais laikais gali ne tik be baimės švęsti gimtadienį tikrąją dieną, bet netgi minėti jį labai iškilmingai – kartu su visa tauta. Ta proga mieste organizuojami minėjimai, o televizija transliuoja šventinius koncertus. Publikuota: 2021-02-15 08:17:43 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|