„Santaka“ / 2021-ieji – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus šimtmečio metai / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Iš medienos gamina garažo vartus, duris ūkiniams pastatams. Atvažiuoja, pamatuoja, pristato. Tel. 8 699 53 925.
Galioja iki: 2022-12-08 10:49:08



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune.

2021-ieji – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus šimtmečio metai


Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus šiemet švenčia jubiliejinius 100-uosius savo gyvavimo metus. Ta proga ruošiama ekspozicija, kurioje bus pristatomas 1900–1940 metų lietuvių dailės aukso fondas.

Oficialia muziejaus istorijos pradžios data laikoma 1921 m. gruodžio 14 d., kai Lietuvos Steigiamojo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis, ėjęs ir Respublikos Prezidento pareigas, paskelbė „M. K. Čiurlionies vardo galerijos įstatymą“. Tada buvo praėję dešimt metų po Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties. Sprendžiant dėl galerijos steigimo labai svarbi buvo ir ta aplinkybė, kad tuo metu Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė.

1922 m. Švietimo ministerija, vadovaudamasi minėtu įstatymu, iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės nupirko 193 dailininko kūrinius, sąlyginai įkainotus 65 tūkst. vokiečių aukso markių ir tapusius Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pagrindu.

Šiemet šimtuosius metus skaičiuojanti kultūros įstaiga yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas žymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio (1875–1911) kūrybinis palikimas. M. K. Čiurlionio galerijos patalpose eksponuojami tapybos ir grafikos darbai, muzikos salėje galima pasiklausyti šio autoriaus kūrinių įrašų.


Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus šiandien yra vienas didžiausių ir fondais turtingiausių Lietuvoje, turintis aštuonis padalinius Kaune ir du – Druskininkuose.

Šios įstaigos šimtametėje istorijoje esama daugybės įdomių faktų. Pavyzdžiui, kelis kambarėlius „M. K. Čiurlionies vardo galerijai“ iš valdžios pavyko išsireikalauti tik pagrasinus visuotiniu streiku 1923 m. vasarį. Mat nors muziejaus steigimo būtinybė buvo įsisąmoninta, tačiau realių veiksmų imtis vis delsta. Porą metų galerija egzistavo tik dokumentuose.

1924 m. liepos 25 d. imtas sprogdinti Ąžuolų kalne buvusios rusų tvirtovės (vadintos IX baterija) fortas, o iš taip gautų plytų pradėta statyti galerija. Jau 1925 m. rugsėjį dar nebaigtuose rūmuose buvo eksponuota jubiliejinė M. K. Čiurlionio kūrinių paroda, skirta menininko 50-osioms gimimo metinėms. Nors paroda truko tik 4 dienas, ją aplankė 1 044 žmonės. Oficialiai galerija buvo atidaryta 1925 m. gruodžio 13 d., savo rinkiniuose turėdama beveik 4 500 eksponatų. Šiandien muziejus saugo daugiau nei 355 tūkst. kūrinių.

Dar vienas itin svarbus faktas tas, kad kuriamos M. K. Čiurlionio galerijos vadovu 1924 m. tapo tuomet vienintelis Lietuvoje muziejininko išsilavinimą įgijęs dailininkas Paulius Galaunė. Muziejininkystę jis studijavo Luvro mokykloje Paryžiuje. Specialistas muziejui sumaniai vadovavo ketvirtį amžiaus. „Galaunė turėjo labai gerą uoslę – įvertindavo tokius kūrinius, dėl kurių kitiems kildavo daugybė abejonių ir net pasipiktinimo“, – akcentavo dabartinė įstaigos vadovė, menotyrininkė Daina Kamarauskienė.


Nacionalinis statusas muziejui suteiktas 1997-aisiais.

Jubiliejaus proga ruošiama ypatinga ekspozicija „Tapatybės beieškant. XX amžiaus pradžia, iki 1940 metų“, kurioje bus pristatomas 1900–1940 metų lietuvių dailės aukso fondas – kūriniai, eksponuoti ne vienoje užsienio parodoje, tačiau jau keturiolika metų nerodyti Lietuvoje.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus jubiliejui skirta didžiulė paroda apims visus tris Kauno paveikslų galerijos – muziejaus padalinio aukštus.

Nuo tautinio identiteto paieškų iki maištingojo 4-ojo dešimtmečio, nuo lito istorijos iki art deco bei Petro Rimšos dirbtuvės. Vilkaviškio rajono žmonėms parodoje turėtų būti ypač smagu pamatyti šio žymaus kraštiečio dailininko dirbtuvę ir prisiminti garsųjį lietuvių skulptorių, grafiką, medalistą bei sužinoti apie ypatingą jo kepurę.

„Parodoje, skirtoje šimtmečiui, daug kalbėsime apie muziejaus pilietinę pareigą, gausybę išsaugotų artefaktų, visą sovietmetį slėptų ar tyčia neinventorizuotų“, – intriguoja muziejaus direktorė.

Kol muziejus negali žmonių pakviesti apsilankyti, ekspozicija pristatoma virtualiai supažindinant su kiekvieno laikotarpio išskirtiniais menininkais bei jų kūriniais. Muziejininkai jubiliejinę parodą jau dabar rodo Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus feisbuko paskyroje, kaip patys sako, „pro rakto skylutę“.




„Santakos“ inf.



Publikuota: 2021-02-18 14:08:57

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Aikštėje baigiamas rengti senojo Vilkaviškio maketas
* Rajone gyvenantys ukrainiečiai nori jaustis savi
* Konferencijoje aptartos jautrios temos
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar gerai, kad miestai konkuruoja eglučių grožiu?
Žinoma, tai skatina pasitempti.
Ne, eglutėmis reikia džiaugtis, o ne varžytis.
Kitu laiku būtų gerai, bet ne per sunkmetį.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti buto išplanavimas?
Pasakymas buto išplanavimas, vartojamas konkrečia reikšme, taisomas į buto planas. Kai turima omenyje abstraktesnė veiksmo reikšmė, geriau sakyti išdėstymas, suplanavimas, pvz., išdėstyti, suplanuoti patalpas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas