|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Nors broliai Mindaugas (kairėje) ir Edmundas Kazlauskai gyvena Vilkaviškyje, juos labiau traukia kaimas.
Andriaus GRYGELAIČIO nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Mindaugas bei Edmundas Kazlauskai iš pirmo žvilgsnio nė kiek nepanašūs vienas į kitą. Tik jaunų vyrų pažįstami žino, kad jie – dvyniai. Brolius sieja ne tik kraujo ryšys, bet ir meilė žemės ūkiui.
Baimės netrūko
Abu broliai su antrosiomis pusėmis gyvena Vilkaviškyje, tačiau kone kasdien jiedu sėda į vieną automobilį ir važiuoja į Lakštučių kaimą (Bartninkų sen.). Ten įkurdintas Mindaugo ir Edmundo ūkis.
Jauni vyrai savarankiškai ūkininkauti pradėjo maždaug prieš dešimtmetį, kuomet į išankstinę pensiją pasitraukė jų tėtis Leonas. Nors žemės ūkyje sukasi nuo mažų dienų, dvyniams ūkininkavimo pradžia nebuvo lengva. Jie prisipažino, kad likę vieni stokojo ne tik žinių, bet ir užtikrintumo priimant sprendimus. Broliai džiaugėsi, kad patarimais jiems tuo metu itin padėjo labiau patyrę Lakštučių kaimo ūkininkai.
„Pradžioje baimės netrūko. Atrodė, jog kartu su tėčiu žemę dirbome ne vienus metus, todėl turėtume puikiai viską išmanyti, tačiau taip nebuvo. Jautėmės labai pasimetę. Pamenu, kaip nedrąsiai žvelgdavome į dangų ir galvodavome, ar saulė jau tinkamoje vietoje, kad galėtume daryti vienus ar kitus darbus. Jei kas būdavo neaišku, skambindavome tėčiui. Galiausiai supratome, kad geriausia mokytoja žemės ūkyje – patirtis“, – pasakojo E. Kazlauskas.
Jo brolis Mindaugas sakė, kad prireikė bent poros metų, kol jiedu visiškai priprato ūkininkauti savarankiškai. Anot jo, per tą laiką buvo daugybė bemiegių naktų, nerimo dėl būsimo derliaus, streso.
„Nežinomybės žemės ūkyje niekada netrūksta, tačiau jau įpratome į viską reaguoti ramiau. Žinome, kaip elgtis, jei kažkas nepasiseks. O nesėkmių neišvengiame ir dabar, juk kiekvieni metai labai skirtingi“, – sakė M. Kazlauskas.
Ūkį sūnums perleidęs tėtis dar bent penkmetį jiems patarinėdavo, tačiau galiausiai pripažino, kad vaikai žiniomis ir sugebėjimais jį pranoko. Dabar L. Kazlauskas jau visiškai nesikiša į ūkio reikalus.
Nesigaili pasilikę
Šiandien broliai kartu valdo apie 100 ha žemės. Nors jų ūkiai atskiri, pajamas ir išlaidas Kazlauskai dalija į lygias dalis. Kol kas dar labiau plėsti savo valdų vyrai neketina, jiems užtenka to, ką turi. Kai kada jie atnaujina pasenusius padargus, tačiau dar labiau investuoti į žemės ūkio priemones neskuba.
„Turime antrąsias puses, norisi susikurti ir jaukią namų aplinką. Jei plėstume žemes ar naujintume technikos parką, greičiausiai tektų lįsti ir į skolas. O to mes nenorime. Aišku, ateityje tikriausiai to neišvengsime. Matome, kaip vis labiau populiarėja bearimė žemdirbystė, tad jei šis žemės dirbimo metodas pasiteisins, būsime priversti pritaikyti prie jo savo techniką“, – kalbėjo E. Kazlauskas.
Įprastai broliai augina rapsus, žirnius, vasarinius bei žieminius kviečius. Pastarasis sezonas, nepaisant to, kad vasarą išgulė nemaža dalis javų, dvyniams buvo labai sėkmingas. Tiesa, prieš tai keletą metų savo gausa derlius jų nelepino. Ypač blogas sezonas buvo maždaug prieš penkmetį. Tuomet žieminiai javai bei rapsai iššalo, o atsėjus vasarinėmis kultūromis užklupo liūtys. Grūdai tąkart sudygo tiesiog varpose.
„Pamenu, kaip sėdėjau kombaine ir matydamas grūdų kokybę tiesiog verkiau. Tokiomis akimirkomis būna skaudu ne tik dėl įdėto darbo. Imi galvoti, iš ko reikės gyventi ateinančius metus, apninka įvairios mintys, imi svarstyti, koks viso to tikslas“, – prisipažino M. Kazlauskas.
Būtent po tų metų sezono tiek jo, tiek brolio galvose ėmė kirbėti mintys viską mesti ir išvažiuoti į užsienį.
Visgi nusiraminę ir viską gerai apsvarstę Kazlauskai nusprendė likti Lietuvoje. Šiandien dvyniai to nesigaili.
„Namai yra namai! Man patinka mūsų gamta. Ypač ji graži būna rytais, kuomet žemė dar garuoja. Tokių vaizdų nenusipirksi už jokius pinigus“, – šypsojosi E. Kazlauskas.
Kaimo trauka
Dirbdami ūkyje broliai darbus yra pasiskirstę. Edmundas turi daugiau žinių agronomijos srityje, Mindaugas – mechanikos.
Jie neslepia, kad kartais dirbant tenka ir pasiginčyti, tačiau visuomet galiausiai priimami logiški sprendimai.
„Kai tik pradėjome savarankiškai ūkininkauti, ginčų apskritai netrūko. Bet juk tuomet dar buvome vaikai... Dabar jau esame ramesni, stengiamės gerai pasverti visus sprendimus. Galiausiai, kokia prasmė pyktis, jei vis tiek turėsime susitikti tame pačiame lauke? Su metais tampame protingesni. Pamenu, jog pačioje pradžioje brolis mėgdavo rytais ilgiau pamiegoti, tekdavo jį kone iš lovos traukti prie darbų. Dabar viskas apsivertė“, – šypsojosi Edmundas.
Abu dvyniai žiemą remontuoja techniką, ruošia ją būsimam sezonui. Pavasarį ir vasarą ūkyje – pats darbymetis, todėl jie kartais net pasilieka kaime ir namo negrįžta, ypač per javapjūtę.
Dvyniai teigė, jog šiandien ūkininkauti daug lengviau, nei prieš dešimtmetį: daug žinių galima pasisemti internete, netrūksta pasiryžusių pakonsultuoti agronomų, daug modernesni žemės ūkio padargai, tobulesnės augalų apsaugos priemonės.
Be to, kartu abiem lengviau ištverti visus sunkumus – sunkiausiomis akimirkomis jie palaiko vienas kitą, motyvuoja, verčia judėti į priekį.
Mindaugas bei Edmundas Kazlauskai iš pirmo žvilgsnio nė kiek nepanašūs vienas į kitą. Tik jaunų vyrų pažįstami žino, kad jie – dvyniai. Brolius sieja ne tik kraujo ryšys, bet ir meilė žemės ūkiui. |
Abu broliai su antrosiomis pusėmis gyvena Vilkaviškyje, tačiau kone kasdien jiedu sėda į vieną automobilį ir važiuoja į Lakštučių kaimą (Bartninkų sen.). Ten įkurdintas Mindaugo ir Edmundo ūkis.
Jauni vyrai savarankiškai ūkininkauti pradėjo maždaug prieš dešimtmetį, kuomet į išankstinę pensiją pasitraukė jų tėtis Leonas. Nors žemės ūkyje sukasi nuo mažų dienų, dvyniams ūkininkavimo pradžia nebuvo lengva. Jie prisipažino, kad likę vieni stokojo ne tik žinių, bet ir užtikrintumo priimant sprendimus. Broliai džiaugėsi, kad patarimais jiems tuo metu itin padėjo labiau patyrę Lakštučių kaimo ūkininkai.
„Pradžioje baimės netrūko. Atrodė, jog kartu su tėčiu žemę dirbome ne vienus metus, todėl turėtume puikiai viską išmanyti, tačiau taip nebuvo. Jautėmės labai pasimetę. Pamenu, kaip nedrąsiai žvelgdavome į dangų ir galvodavome, ar saulė jau tinkamoje vietoje, kad galėtume daryti vienus ar kitus darbus. Jei kas būdavo neaišku, skambindavome tėčiui. Galiausiai supratome, kad geriausia mokytoja žemės ūkyje – patirtis“, – pasakojo E. Kazlauskas.
Jo brolis Mindaugas sakė, kad prireikė bent poros metų, kol jiedu visiškai priprato ūkininkauti savarankiškai. Anot jo, per tą laiką buvo daugybė bemiegių naktų, nerimo dėl būsimo derliaus, streso.
„Nežinomybės žemės ūkyje niekada netrūksta, tačiau jau įpratome į viską reaguoti ramiau. Žinome, kaip elgtis, jei kažkas nepasiseks. O nesėkmių neišvengiame ir dabar, juk kiekvieni metai labai skirtingi“, – sakė M. Kazlauskas.
Ūkį sūnums perleidęs tėtis dar bent penkmetį jiems patarinėdavo, tačiau galiausiai pripažino, kad vaikai žiniomis ir sugebėjimais jį pranoko. Dabar L. Kazlauskas jau visiškai nesikiša į ūkio reikalus.
Šiandien broliai kartu valdo apie 100 ha žemės. Nors jų ūkiai atskiri, pajamas ir išlaidas Kazlauskai dalija į lygias dalis. Kol kas dar labiau plėsti savo valdų vyrai neketina, jiems užtenka to, ką turi. Kai kada jie atnaujina pasenusius padargus, tačiau dar labiau investuoti į žemės ūkio priemones neskuba.
„Turime antrąsias puses, norisi susikurti ir jaukią namų aplinką. Jei plėstume žemes ar naujintume technikos parką, greičiausiai tektų lįsti ir į skolas. O to mes nenorime. Aišku, ateityje tikriausiai to neišvengsime. Matome, kaip vis labiau populiarėja bearimė žemdirbystė, tad jei šis žemės dirbimo metodas pasiteisins, būsime priversti pritaikyti prie jo savo techniką“, – kalbėjo E. Kazlauskas.
Įprastai broliai augina rapsus, žirnius, vasarinius bei žieminius kviečius. Pastarasis sezonas, nepaisant to, kad vasarą išgulė nemaža dalis javų, dvyniams buvo labai sėkmingas. Tiesa, prieš tai keletą metų savo gausa derlius jų nelepino. Ypač blogas sezonas buvo maždaug prieš penkmetį. Tuomet žieminiai javai bei rapsai iššalo, o atsėjus vasarinėmis kultūromis užklupo liūtys. Grūdai tąkart sudygo tiesiog varpose.
„Pamenu, kaip sėdėjau kombaine ir matydamas grūdų kokybę tiesiog verkiau. Tokiomis akimirkomis būna skaudu ne tik dėl įdėto darbo. Imi galvoti, iš ko reikės gyventi ateinančius metus, apninka įvairios mintys, imi svarstyti, koks viso to tikslas“, – prisipažino M. Kazlauskas.
Būtent po tų metų sezono tiek jo, tiek brolio galvose ėmė kirbėti mintys viską mesti ir išvažiuoti į užsienį.
Visgi nusiraminę ir viską gerai apsvarstę Kazlauskai nusprendė likti Lietuvoje. Šiandien dvyniai to nesigaili.
„Namai yra namai! Man patinka mūsų gamta. Ypač ji graži būna rytais, kuomet žemė dar garuoja. Tokių vaizdų nenusipirksi už jokius pinigus“, – šypsojosi E. Kazlauskas.
Dirbdami ūkyje broliai darbus yra pasiskirstę. Edmundas turi daugiau žinių agronomijos srityje, Mindaugas – mechanikos.
Jie neslepia, kad kartais dirbant tenka ir pasiginčyti, tačiau visuomet galiausiai priimami logiški sprendimai.
„Kai tik pradėjome savarankiškai ūkininkauti, ginčų apskritai netrūko. Bet juk tuomet dar buvome vaikai... Dabar jau esame ramesni, stengiamės gerai pasverti visus sprendimus. Galiausiai, kokia prasmė pyktis, jei vis tiek turėsime susitikti tame pačiame lauke? Su metais tampame protingesni. Pamenu, jog pačioje pradžioje brolis mėgdavo rytais ilgiau pamiegoti, tekdavo jį kone iš lovos traukti prie darbų. Dabar viskas apsivertė“, – šypsojosi Edmundas.
Abu dvyniai žiemą remontuoja techniką, ruošia ją būsimam sezonui. Pavasarį ir vasarą ūkyje – pats darbymetis, todėl jie kartais net pasilieka kaime ir namo negrįžta, ypač per javapjūtę.
Dvyniai teigė, jog šiandien ūkininkauti daug lengviau, nei prieš dešimtmetį: daug žinių galima pasisemti internete, netrūksta pasiryžusių pakonsultuoti agronomų, daug modernesni žemės ūkio padargai, tobulesnės augalų apsaugos priemonės.
Be to, kartu abiem lengviau ištverti visus sunkumus – sunkiausiomis akimirkomis jie palaiko vienas kitą, motyvuoja, verčia judėti į priekį.
Publikuota: 2021-02-22 07:22:18
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|