|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Gydytoja Kristina Lebedevaitė dirba klinikoje, kuri ypač daug dėmesio skiria COVID-19 diagnostikai.
Asmeninio albumo nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Kai socialiniai tinklai plyšta nuo dezinformacijos apie skiepus, dažnam kyla klausimų, kuo gi ypatingos vakcinos, apsaugančios nuo koronaviruso, jei sukėlė tiek diskusijų ir sąmokslo teorijų. Visgi tiek mokslininkai, tiek medikai pritaria, kad šiuo metu Lietuvą jau pasiekusios vakcinos – išskirtinės.
Kaupia informaciją
Iš mūsų rajono kilusi gydytoja Kristina Lebedevaitė dirba „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančioje „Endemik“ klinikoje Kaune ir šiuo metu eina visos „Affidea Lietuva“ grupės, kuriai priklauso daugybė gydymo įstaigų, vyriausios šeimos gydytojos pareigas. Pati medikė labai domisi COVID-19 tyrimais.
Gydymo įstaiga, kuriai ji dabar atstovauja, daug dirba su COVID-19 diagnostika, pati pirmoji šalyje pradėjo naudoti greituosius antigenų testus. Savaitgaliais jauna medikė vis dar atvyksta budėti į Vilkaviškio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. K. Lebedevaitė sakė esanti labai dėkinga savo gimtojo rajono ligoninei, tapusiai jos „motinine“ įstaiga, kurioje pradėjo dirbti dar studijuodama. Tad jai labai smagu padėti žmonėms ir pasidalyti su jais turima informacija.
Nauja technologija
Šiuo metu mūsų šalyje gyventojai skiepijami trijų rūšių Europos Sąjungoje registruotomis vakcinomis: „Comirnaty“, sukurta Vokietijos biotechnologijų įmonių „BioNTech“ ir „Pfizer“, Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės „Moderna TX“ „Moderna“ ir Jungtinės Karalystės bei Švedijos sukurta „AstraZeneca“.
Pirmosios dvi vakcinos pagamintos pagal naują technologiją. Tai vadinamosios mRNR vakcinos. Kad kiekvienas suprastų, kaip veikia mRNR vakcina, gydytoja K. Lebedevaitė aiškino ne medicininiais, o paprastais terminais.
– mRNR yra ląstelės dalis, kaupianti genetinę informaciją. Tai tarsi pranešimo nešėja ląstelei, ko trūksta ir ką reikia pagaminti. Informacinėse mRNR vakcinose nėra gyvų susilpnintų ar kitaip paveiktų virusų. Tai tokia technologija, kai iš COVID-19 sukėlėjo paimta informacinė medžiaga tarsi „nurodo“ ląstelei, kaip pasigaminti viruso spyglio baltymą. Patekusią į žmogaus organizmą informacinę mRNR ląstelės tarsi „suvalgo“ ir nuskaičiusios informaciją pradeda gaminti tokį patį spyglio baltymą, kokį turi COVID-19 virusas. Su nauju, nepažįstamu baltymu susidūrusios imuninės sistemos ląstelės supranta, kad tai „priešas“, ir pradeda gaminti antikūnus, – suprantamai dėstė gydytoja. – Antikūnus reikėtų įsivaizduoti kaip organizmo karius, besiruošiančius gynybai. Tuo metu, kai į organizmą pateks virusas su spyglio baltymu, bus parengta visa „kariauna“ ir „priešas“ bus sunaikintas.
Nors mRNR vakcinos yra naujos, tačiau jų veikimo principas mokslininkams žinomas jau dešimtmečius. Anksčiau su jomis buvo dirbama ieškant efektyvios apsaugos prieš gripo, Zika, pasiutligės, CMV virusus. Šiose vakcinose nėra kiaušinio baltymo, embrionų ląstelių, antibiotikų ir, juo labiau, mikroschemų, apie kurias plinta sąmokslo teorijos. Tačiau naujasis metodas geras tuo, kad virusui ryškiai mutavus vakcinų gamintojams pakaks padaryti minimalias korekcijas, kad vakcina būtų efektyvi, ir tam nereikės daug laiko.
„Kariuomenė“ gausės
„AstraZeneca“ priskiriama vektorių vakcinoms. Šios vakcinos pagamintos naudojant susilpnintą nekenksmingą virusą, kitokį, negu SARS-CoV-2 virusas, pavyzdžiui, adenovirusą. Į šio COVID-19 ligos nesukeliančio viruso sudėtį yra įterpta genetinė SARS-CoV-2 viruso informacija. Kai šis virusas-pernešėjas (vektorius) su vakcina suleidžiamas į žmogaus organizmą, gaunama informacija, kaip pagaminti SARS-CoV-2 viruso paviršiaus baltymą. Jį atpažįsta imuninė sistema, aktyvuodama antikūnų gamybą.
Taigi suleidus dvi vakcinos dozes atitinkamais intervalais, žmogus įgauna imunitetą COVID-19 virusui. Tiesa, kiek imunitetas išsilaikys, dar neaišku, nes vakcinos naujai sukurtos ir vis dar vyksta klinikiniai tyrimai. Tik po to paaiškės, kas kiek laiko reikės revakcinuotis, kad būtų išlaikytas ilgalaikis imunitetas.
Taip pat medikai dar negali pasakyti, kiek imunitetas išliks ir persirgusiems koronavirusu asmenis, mat susidarančių antikūnų kiekis – labai skirtingas. Tuo metu, kai į organizmą pateks virusas su spyglio baltymu, bus parengta visa „kariauna“ ir „priešas“ sunaikintas.
– Stebima tendencija, kad daugiau antikūnų pasigamina sunkia ligos forma sirgusiems žmonėms, o besimptome persirgusiems kartais ir išvis jų nerandama. Pasiskiepiję žmonės taip pat smalsauja, kiek organizmas pagamino antikūnų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad po skiepo pasigamina tik pirminė „kariauna“, bet į organizmą patekus virusui bus sutelkta gausesnė „kariuomenė“, – aiškino Kristina Lebedevaitė.
Testavimo mastai
Gydytoja pasidžiaugė, kad nuo ligos COVID-19 jau paskiepyta apie 3 proc. šalies gyventojų ir tuo, kad visiems žmonėms tapo prieinamas testavimas mobiliuosiuose punktuose.
Be to, gydymo įstaigose pradėti naudoti ir greitieji antigenų testai, kurie taip pat imami iš nosiaryklės, bet tiriami ne laboratorijoje. Jie daromi tokiu pačiu principu kaip gripo testai ir per 15 minučių medikai žino, ar ligonis užsikrėtęs COVID-19.
Tiesa, testai, kaip ir bet kurie kiti tyrimai, nėra 100 proc. patikimi, mat nors žmogus ir serga, jo nosiaryklėje virusą ne visuomet pavyksta „pagauti“.
– Jei žvejoji ir nepagauni žuvies, tai dar nereiškia, kad ežere jos nėra. Tiesiog ji neužkibo, – palyginimą pateikė K. Lebedevaitė.
Yra ir greitieji antikūnų testai, kurie atliekami prieš skiepijant nuo COVID-19. Jie parodo, ar žmogus jau persirgęs liga COVID-19. Persirgusiems žmonėms vakcinacija atidedama vėlesniam laikui. Greitieji testai atliekami paėmus kraujo iš piršto, užlašinus jį ant specialios plokštelės. Atsakymas gaunamas per 15 minučių.
Antikūnų testai atliekami ir laboratorijoje, paėmus kraują iš venos. Šie tyrimai užtrunka ilgiau ir gali parodyti ne tik tai, ar sirgai koronavirusu, bet ir kiek antikūnų susidarė.
Užkrėsti gali
Daugeliui kyla klausimų, kas būtų, jei persirgęs COVID-19 žmogus visgi pasiskiepytų. Anot gydytojos K. Lebedevaitės, nieko blogo nenutiktų.
Persirgę žmonės neskiepijami tik todėl, kad jie turi imunitetą šiai ligai, tad gali vietą užleisti tiems, kam to labiau reikia.
Visgi gydytoja pripažino, kad pasiskiepijus nereikėtų nusiraminti, kad nieko nebeužkrėsi, ir ramiai traukti į svečius pas močiutę. Skiepas apsaugoja nuo ligos, tačiau „pasigauti“ virusą ir tapti besimptomiu ligos nešiotoju gali.
– Kol nesibaigs masinė žmonių vakcinacija ir neįgysime visuotinio imuniteto, nusiraminti tikrai nederėtų, – kalbėjo gydytoja, linkėdama visiems greičiau to sulaukti.
Kai socialiniai tinklai plyšta nuo dezinformacijos apie skiepus, dažnam kyla klausimų, kuo gi ypatingos vakcinos, apsaugančios nuo koronaviruso, jei sukėlė tiek diskusijų ir sąmokslo teorijų. Visgi tiek mokslininkai, tiek medikai pritaria, kad šiuo metu Lietuvą jau pasiekusios vakcinos – išskirtinės. |
Iš mūsų rajono kilusi gydytoja Kristina Lebedevaitė dirba „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančioje „Endemik“ klinikoje Kaune ir šiuo metu eina visos „Affidea Lietuva“ grupės, kuriai priklauso daugybė gydymo įstaigų, vyriausios šeimos gydytojos pareigas. Pati medikė labai domisi COVID-19 tyrimais.
Gydymo įstaiga, kuriai ji dabar atstovauja, daug dirba su COVID-19 diagnostika, pati pirmoji šalyje pradėjo naudoti greituosius antigenų testus. Savaitgaliais jauna medikė vis dar atvyksta budėti į Vilkaviškio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. K. Lebedevaitė sakė esanti labai dėkinga savo gimtojo rajono ligoninei, tapusiai jos „motinine“ įstaiga, kurioje pradėjo dirbti dar studijuodama. Tad jai labai smagu padėti žmonėms ir pasidalyti su jais turima informacija.
Šiuo metu mūsų šalyje gyventojai skiepijami trijų rūšių Europos Sąjungoje registruotomis vakcinomis: „Comirnaty“, sukurta Vokietijos biotechnologijų įmonių „BioNTech“ ir „Pfizer“, Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės „Moderna TX“ „Moderna“ ir Jungtinės Karalystės bei Švedijos sukurta „AstraZeneca“.
Pirmosios dvi vakcinos pagamintos pagal naują technologiją. Tai vadinamosios mRNR vakcinos. Kad kiekvienas suprastų, kaip veikia mRNR vakcina, gydytoja K. Lebedevaitė aiškino ne medicininiais, o paprastais terminais.
– mRNR yra ląstelės dalis, kaupianti genetinę informaciją. Tai tarsi pranešimo nešėja ląstelei, ko trūksta ir ką reikia pagaminti. Informacinėse mRNR vakcinose nėra gyvų susilpnintų ar kitaip paveiktų virusų. Tai tokia technologija, kai iš COVID-19 sukėlėjo paimta informacinė medžiaga tarsi „nurodo“ ląstelei, kaip pasigaminti viruso spyglio baltymą. Patekusią į žmogaus organizmą informacinę mRNR ląstelės tarsi „suvalgo“ ir nuskaičiusios informaciją pradeda gaminti tokį patį spyglio baltymą, kokį turi COVID-19 virusas. Su nauju, nepažįstamu baltymu susidūrusios imuninės sistemos ląstelės supranta, kad tai „priešas“, ir pradeda gaminti antikūnus, – suprantamai dėstė gydytoja. – Antikūnus reikėtų įsivaizduoti kaip organizmo karius, besiruošiančius gynybai. Tuo metu, kai į organizmą pateks virusas su spyglio baltymu, bus parengta visa „kariauna“ ir „priešas“ bus sunaikintas.
Nors mRNR vakcinos yra naujos, tačiau jų veikimo principas mokslininkams žinomas jau dešimtmečius. Anksčiau su jomis buvo dirbama ieškant efektyvios apsaugos prieš gripo, Zika, pasiutligės, CMV virusus. Šiose vakcinose nėra kiaušinio baltymo, embrionų ląstelių, antibiotikų ir, juo labiau, mikroschemų, apie kurias plinta sąmokslo teorijos. Tačiau naujasis metodas geras tuo, kad virusui ryškiai mutavus vakcinų gamintojams pakaks padaryti minimalias korekcijas, kad vakcina būtų efektyvi, ir tam nereikės daug laiko.
„AstraZeneca“ priskiriama vektorių vakcinoms. Šios vakcinos pagamintos naudojant susilpnintą nekenksmingą virusą, kitokį, negu SARS-CoV-2 virusas, pavyzdžiui, adenovirusą. Į šio COVID-19 ligos nesukeliančio viruso sudėtį yra įterpta genetinė SARS-CoV-2 viruso informacija. Kai šis virusas-pernešėjas (vektorius) su vakcina suleidžiamas į žmogaus organizmą, gaunama informacija, kaip pagaminti SARS-CoV-2 viruso paviršiaus baltymą. Jį atpažįsta imuninė sistema, aktyvuodama antikūnų gamybą.
Taigi suleidus dvi vakcinos dozes atitinkamais intervalais, žmogus įgauna imunitetą COVID-19 virusui. Tiesa, kiek imunitetas išsilaikys, dar neaišku, nes vakcinos naujai sukurtos ir vis dar vyksta klinikiniai tyrimai. Tik po to paaiškės, kas kiek laiko reikės revakcinuotis, kad būtų išlaikytas ilgalaikis imunitetas.
Taip pat medikai dar negali pasakyti, kiek imunitetas išliks ir persirgusiems koronavirusu asmenis, mat susidarančių antikūnų kiekis – labai skirtingas.
Tuo metu, kai į organizmą pateks virusas su spyglio baltymu, bus parengta visa „kariauna“ ir „priešas“ sunaikintas.
– Stebima tendencija, kad daugiau antikūnų pasigamina sunkia ligos forma sirgusiems žmonėms, o besimptome persirgusiems kartais ir išvis jų nerandama. Pasiskiepiję žmonės taip pat smalsauja, kiek organizmas pagamino antikūnų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad po skiepo pasigamina tik pirminė „kariauna“, bet į organizmą patekus virusui bus sutelkta gausesnė „kariuomenė“, – aiškino Kristina Lebedevaitė.
Gydytoja pasidžiaugė, kad nuo ligos COVID-19 jau paskiepyta apie 3 proc. šalies gyventojų ir tuo, kad visiems žmonėms tapo prieinamas testavimas mobiliuosiuose punktuose.
Be to, gydymo įstaigose pradėti naudoti ir greitieji antigenų testai, kurie taip pat imami iš nosiaryklės, bet tiriami ne laboratorijoje. Jie daromi tokiu pačiu principu kaip gripo testai ir per 15 minučių medikai žino, ar ligonis užsikrėtęs COVID-19.
Tiesa, testai, kaip ir bet kurie kiti tyrimai, nėra 100 proc. patikimi, mat nors žmogus ir serga, jo nosiaryklėje virusą ne visuomet pavyksta „pagauti“.
– Jei žvejoji ir nepagauni žuvies, tai dar nereiškia, kad ežere jos nėra. Tiesiog ji neužkibo, – palyginimą pateikė K. Lebedevaitė.
Yra ir greitieji antikūnų testai, kurie atliekami prieš skiepijant nuo COVID-19. Jie parodo, ar žmogus jau persirgęs liga COVID-19. Persirgusiems žmonėms vakcinacija atidedama vėlesniam laikui. Greitieji testai atliekami paėmus kraujo iš piršto, užlašinus jį ant specialios plokštelės. Atsakymas gaunamas per 15 minučių.
Antikūnų testai atliekami ir laboratorijoje, paėmus kraują iš venos. Šie tyrimai užtrunka ilgiau ir gali parodyti ne tik tai, ar sirgai koronavirusu, bet ir kiek antikūnų susidarė.
Daugeliui kyla klausimų, kas būtų, jei persirgęs COVID-19 žmogus visgi pasiskiepytų. Anot gydytojos K. Lebedevaitės, nieko blogo nenutiktų.
Persirgę žmonės neskiepijami tik todėl, kad jie turi imunitetą šiai ligai, tad gali vietą užleisti tiems, kam to labiau reikia.
Visgi gydytoja pripažino, kad pasiskiepijus nereikėtų nusiraminti, kad nieko nebeužkrėsi, ir ramiai traukti į svečius pas močiutę. Skiepas apsaugoja nuo ligos, tačiau „pasigauti“ virusą ir tapti besimptomiu ligos nešiotoju gali.
– Kol nesibaigs masinė žmonių vakcinacija ir neįgysime visuotinio imuniteto, nusiraminti tikrai nederėtų, – kalbėjo gydytoja, linkėdama visiems greičiau to sulaukti.
Publikuota: 2021-02-22 09:27:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|