|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2021-02-25 16:06
|
|
|
Brangiausią eksponatą kun. Virginijui Gražulevičiui padovanojo Los Andželo lietuvių parapijoje dirbantis draugas.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Kiek daugiau nei prieš pusmetį Vilkaviškio dekanato dekano pareigas pradėjęs eiti Virginijus Gražulevičius turi vieną išskirtinį pomėgį. Dvasininkas kolekcionuoja drambliukų statulėles.
Iš pradžių pyko
Šiandien kun. V. Gražulevičiaus kolekcijoje – per 200 įvairių su drambliais susijusių daiktų. Tiesa, pats dekanas juokauja, kad eksponatus skaičiavo gana seniai, todėl dabar jų greičiausiai susikaupę dar daugiau. Norint surasti kolekcijos užuomazgas, tektų grįžti į 1993 metus. Būtent tada V. Gražulevičius įstojo į Kauno kunigų seminariją. Tuo metu kartu su juo kurse mokėsi dar 46 būsimi dvasininkai. Dviejų iš jų vardai buvo Virgilijai, keturių – Virginijai. Likusiems kurso draugams teko ieškoti išeičių, kaip juos atskirti, kad kreipiantis į vieną, neatsisuktų kitas.
„Nejučiomis mes visi gavome slapyvardžius: meškiukas, mažylis ir t. t. Aš tapau drambliuku. Iš pradžių man tai labai nepatiko, netgi pykau, kai mane taip vadino. Galiausiai apsipratau. Prisimenu, kai per gimtadienį draugai man padovanojo pliušinį dramblį. Tada net bandžiau juos išvyti iš kambario, bet jie visa tai priėmė su šypsena. Teko susitaikyti ir man. Galima sakyti, kad ta dovana tapo pirmuoju mano kolekcijos eksponatu“, – pasakojo kun. V. Gražulevičius.
Pamažu dvasininko kolekcija gausėjo. Jo pažįstami vieną po kitos ėmė dovanoti drambliukų skulptūrėles, kol šių susikaupė tiek daug, kad teko sukti galvą, kur jas padėti. Kol dar tarnavo Rokuose (Kauno r.), kunigas gausią kolekciją slėpė spintose, tačiau vos atvykęs į Vilkaviškį užsisakė specialias lentynas, kuriose ir išdėliojo didžiąją dalį eksponatų.
Iš viso pasaulio
Naujasis Vilkaviškio dekanato dekanas prisipažino, kad pats retai perka drambliukų statulėles. Aišku, jei pamato kokį nematytą ir išskirtinį eksponatą, neatsispiria pagundai jį įsigyti. Didžioji dalis drambliukų pas dvasininką atkeliauja iš kitų žmonių. Beveik visi pažįstami žino apie šią jo aistrą, tad iš kelionių lauktuvių dažniausiai parveža tik šių gyvūnų statulėles.
„Smagu ir gera žinoti, kad kiti mane prisimena, galvoja, kaip nustebinti, pamaloninti. Aplinkinių parodytas dėmesys – neįkainojamas. Dažniausiai drambliukai atkeliauja tiesiai į rankas. Dar nesu radęs jų paliktų už durų. Pamenu, kai dar tik krausčiausi į Vilkaviškį, rūpesčių netrūko, tad ir nuotaika ne visada buvo pati geriausia. Tada ją pataisyti labai padėjo mūsų parapijos kunigas Deividas Baumila. Jis ne vieną sykį palikdavo naują drambliuko statulėlę prie kompiuterio ar kavos puodelio. Tokie simboliniai malonūs gestai labai padėjo daug greičiau apsiprasti naujoje vietoje“, – pripažino pašnekovas.
Dekano sukauptoje kolekcijoje gausu įvairaus dydžio, formų ir paskirčių dramblių figūrėlių. Pati mažiausia – pagaminta iš gintaro ir yra dydžio sulig nagu. Tuo tarpu didžiausiose dramblių skulptūrose auga gėlės.
Dalis dekano turimų eksponatų atlieka tam tikrą paskirtį. Tarp jų yra ne tik augalų vazonai, bet ir laikrodžiai, druskinės, pipirinės, įvairios dėžutės, sagės, servetėlių dėklai ir kt. Dvasininko kolekcijoje netrūksta iš medžio, molio, stiklo ar metalo pagamintų daiktų. Vienas eksponatas net suklijuotas iš mažų jūros kriauklyčių.
Bene brangiausias tiek finansine, tiek emocine prasme yra iš Tailando parvežtas drambliukas. Jis inkrustuotas keliais brangakmeniais.
„Šią dovaną man įteikė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Los Andželo lietuvių parapijoje, dirbantis draugas. Taip pat turiu keletą šiame JAV mieste gyvenančio lietuvių menininko Rolando Dabruko piešinių su drambliais. Jie – taip pat išskirtiniai. Drambliukai pas mane keliauja iš viso pasaulio. Turiu jų parvežtų iš Indijos, kai kurių Afrikos šalių“, – vardijo kun. V. Gražulevičius.
Jaučiasi lyg namuose
Dvasininkas teigė specialiai nerenkantis eksponatų, tačiau jei jų skaičius dar labiau padidėtų, tikrai rastų, kur juos padėti.
Be šios aistros, Vilkaviškio dekanas turi ir daugiau pomėgių. Jis mėgsta istorinius filmus, skaito įvairaus žanro literatūrinius kūrinius. Tiesa, dėl laiko stokos knygą į rankas kunigas paima ne taip dažnai. Jis baiminasi, jog skaitoma istorija taip įtrauks, kad teks į šalį atidėti kitus darbus.
Taip pat kun. V. Gražulevičius mėgsta keliauti, pažinti nematytas vietas. Per pusmetį jis jau spėjo apvažiuoti didžiąją dalį mūsų rajono, pamatė dažniausiai turistų lankomus objektus. Labiausiai naujajam dekanui gaila, kad pandemija kol kas neleido dar geriau pažinti mūsų rajono žmonių. Jis tikėjosi su dalimi jų pabendrauti kalėdodamas, tačiau visa tai teko atidėti ateičiai.
„Jau apsipratau Vilkaviškyje ir čia jaučiuosi puikiai. Buvau aplankyti kitame rajone gyvenančią mamą, o atsisveikindamas ištariau, kad vykstu namo. Anksčiau dar sakydavau, jog keliauju į Vilkaviškį, o dabar šis miestas jau tapo mano namais“, – šypsojosi pašnekovas.
Kiek daugiau nei prieš pusmetį Vilkaviškio dekanato dekano pareigas pradėjęs eiti Virginijus Gražulevičius turi vieną išskirtinį pomėgį. Dvasininkas kolekcionuoja drambliukų statulėles. |
Šiandien kun. V. Gražulevičiaus kolekcijoje – per 200 įvairių su drambliais susijusių daiktų. Tiesa, pats dekanas juokauja, kad eksponatus skaičiavo gana seniai, todėl dabar jų greičiausiai susikaupę dar daugiau. Norint surasti kolekcijos užuomazgas, tektų grįžti į 1993 metus. Būtent tada V. Gražulevičius įstojo į Kauno kunigų seminariją. Tuo metu kartu su juo kurse mokėsi dar 46 būsimi dvasininkai. Dviejų iš jų vardai buvo Virgilijai, keturių – Virginijai. Likusiems kurso draugams teko ieškoti išeičių, kaip juos atskirti, kad kreipiantis į vieną, neatsisuktų kitas.
„Nejučiomis mes visi gavome slapyvardžius: meškiukas, mažylis ir t. t. Aš tapau drambliuku. Iš pradžių man tai labai nepatiko, netgi pykau, kai mane taip vadino. Galiausiai apsipratau. Prisimenu, kai per gimtadienį draugai man padovanojo pliušinį dramblį. Tada net bandžiau juos išvyti iš kambario, bet jie visa tai priėmė su šypsena. Teko susitaikyti ir man. Galima sakyti, kad ta dovana tapo pirmuoju mano kolekcijos eksponatu“, – pasakojo kun. V. Gražulevičius.
Pamažu dvasininko kolekcija gausėjo. Jo pažįstami vieną po kitos ėmė dovanoti drambliukų skulptūrėles, kol šių susikaupė tiek daug, kad teko sukti galvą, kur jas padėti. Kol dar tarnavo Rokuose (Kauno r.), kunigas gausią kolekciją slėpė spintose, tačiau vos atvykęs į Vilkaviškį užsisakė specialias lentynas, kuriose ir išdėliojo didžiąją dalį eksponatų.
Naujasis Vilkaviškio dekanato dekanas prisipažino, kad pats retai perka drambliukų statulėles. Aišku, jei pamato kokį nematytą ir išskirtinį eksponatą, neatsispiria pagundai jį įsigyti. Didžioji dalis drambliukų pas dvasininką atkeliauja iš kitų žmonių. Beveik visi pažįstami žino apie šią jo aistrą, tad iš kelionių lauktuvių dažniausiai parveža tik šių gyvūnų statulėles.
„Smagu ir gera žinoti, kad kiti mane prisimena, galvoja, kaip nustebinti, pamaloninti. Aplinkinių parodytas dėmesys – neįkainojamas. Dažniausiai drambliukai atkeliauja tiesiai į rankas. Dar nesu radęs jų paliktų už durų. Pamenu, kai dar tik krausčiausi į Vilkaviškį, rūpesčių netrūko, tad ir nuotaika ne visada buvo pati geriausia. Tada ją pataisyti labai padėjo mūsų parapijos kunigas Deividas Baumila. Jis ne vieną sykį palikdavo naują drambliuko statulėlę prie kompiuterio ar kavos puodelio. Tokie simboliniai malonūs gestai labai padėjo daug greičiau apsiprasti naujoje vietoje“, – pripažino pašnekovas.
Dekano sukauptoje kolekcijoje gausu įvairaus dydžio, formų ir paskirčių dramblių figūrėlių. Pati mažiausia – pagaminta iš gintaro ir yra dydžio sulig nagu. Tuo tarpu didžiausiose dramblių skulptūrose auga gėlės.
Dalis dekano turimų eksponatų atlieka tam tikrą paskirtį. Tarp jų yra ne tik augalų vazonai, bet ir laikrodžiai, druskinės, pipirinės, įvairios dėžutės, sagės, servetėlių dėklai ir kt. Dvasininko kolekcijoje netrūksta iš medžio, molio, stiklo ar metalo pagamintų daiktų. Vienas eksponatas net suklijuotas iš mažų jūros kriauklyčių.
Bene brangiausias tiek finansine, tiek emocine prasme yra iš Tailando parvežtas drambliukas. Jis inkrustuotas keliais brangakmeniais.
„Šią dovaną man įteikė Jungtinėse Amerikos Valstijose, Los Andželo lietuvių parapijoje, dirbantis draugas. Taip pat turiu keletą šiame JAV mieste gyvenančio lietuvių menininko Rolando Dabruko piešinių su drambliais. Jie – taip pat išskirtiniai. Drambliukai pas mane keliauja iš viso pasaulio. Turiu jų parvežtų iš Indijos, kai kurių Afrikos šalių“, – vardijo kun. V. Gražulevičius.
Dvasininkas teigė specialiai nerenkantis eksponatų, tačiau jei jų skaičius dar labiau padidėtų, tikrai rastų, kur juos padėti.
Be šios aistros, Vilkaviškio dekanas turi ir daugiau pomėgių. Jis mėgsta istorinius filmus, skaito įvairaus žanro literatūrinius kūrinius. Tiesa, dėl laiko stokos knygą į rankas kunigas paima ne taip dažnai. Jis baiminasi, jog skaitoma istorija taip įtrauks, kad teks į šalį atidėti kitus darbus.
Taip pat kun. V. Gražulevičius mėgsta keliauti, pažinti nematytas vietas. Per pusmetį jis jau spėjo apvažiuoti didžiąją dalį mūsų rajono, pamatė dažniausiai turistų lankomus objektus. Labiausiai naujajam dekanui gaila, kad pandemija kol kas neleido dar geriau pažinti mūsų rajono žmonių. Jis tikėjosi su dalimi jų pabendrauti kalėdodamas, tačiau visa tai teko atidėti ateičiai.
„Jau apsipratau Vilkaviškyje ir čia jaučiuosi puikiai. Buvau aplankyti kitame rajone gyvenančią mamą, o atsisveikindamas ištariau, kad vykstu namo. Anksčiau dar sakydavau, jog keliauju į Vilkaviškį, o dabar šis miestas jau tapo mano namais“, – šypsojosi pašnekovas.
Galerija: kolekcija
Publikuota: 2021-02-25 16:06:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|