|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kultūra
|
|
|
Pandemija sužlugdė tarptautinės Vilniaus knygų mugės planus – ji perkeliama į 2022-uosius.
„Nors artėjantis pavasaris teikia vilčių, kad situacija pasikeis, tačiau rizikuoti jau nebegalime. Pandemijos situacija vis dar neaiški, o tokio masto renginio per mėnesį nesuorganizuosime“, – sako Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ vadovas Justinas Bortkevičius. VKM organizacinis komitetas, kurį sudaro Lietuvos leidėjų asociacijos, Lietuvos kultūros instituto bei Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO deleguoti atstovai, nusprendė, kad Vilniaus knygų mugė 2021 metais neįvyks. Kitų metų Vilniaus knygų mugės data – 2022 metų vasario 24–27 dienos.
„Praėjusiais metais Vilniaus knygų mugė buvo bene vienintelė, įvykusi įprastoje vietoje ir įprastomis sąlygomis. Londono knygų mugė buvo atšaukta, į virtualią erdvę iškeltos Bolonijos, Gioteborgo ir Frankfurto knygų mugės. Leipcigo knygų mugė šiais metais jau atšaukta, tik nedaug leidėjų ruošiasi dalyvauti Bolonijos ar Londono mugėse. Daugiausia tikimasi iš Frankfurto knygų mugės, kuri turėtų įvykti šių metų spalį“- sako Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
„Vaizdas kaip tekstas“ – tokia buvo šių metų tarptautinės Vilniaus knygų mugės tema. Organizatoriai svarstė ir kitokios mugės idėją - renginius iškelti į virtualią erdvę, rengti juos šalia „Litexpo“ ir mieste. „Rudenį dar atrodė, jog hibridinis mugės variantas galėtų būti įmanomas: dalis dalyvių įsikūrę „Litexpo“ parodų rūmuose, o lauke ar mieste vykstantys renginiai transliuojami virtualiai, – pasakoja Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. – Artėjant gegužei ir numatytai mugės datai, organizatoriams iškilo pernelyg daug klausimų. Pirmiausia - susijusių su saugumu. Jeigu vis dėlto ryžtamės mugę organizuoti, tai kokia ji būtų? Ar nenutoltų nuo savo tikrojo veido?”
„Gyvenimas su COVID-19 virusu panašus į amerikietiškus kalnelius, mes niekada nežinome, kas laukia už kito posūkio”, – teigia viena iš knygų mugės organizatorių, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ir priduria, kad bet koks planavimas pandemijos sąlygomis yra visiškai nedėkingas reikalas. Vilniaus knygų mugė yra daugiau nei knygų pardavimai ar pristatymai, tai – šventė, kurioje ypatingu bendrystės jausmu dalijasi ir lankytojai, ir leidėjai, rašytojai, knygų iliustruotojai, dailininkai, kritikai, apžvalgininkai, spaustuvininkai ir visi tie, kurie vienaip ar kitaip sieja savo darbą ar laisvalaikį su knygomis. Aušrinė Žilinskienė abejoja, ar įmanoma virtualiai perteikti tikrąją knygų mugės atmosferą ir sako tvirtai tikinti, kad kitais metais mugė sugrįš stipresnė, įdomesnė ir inovatyvesnė.
Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė nesiryžta prognozuoti, kas visų mūsų laukia kitąmet, tačiau jai norisi tikėti, kad po metų ar dvejų Vilniaus knygų mugėje skaitytojai ir vėl galės gyvai susitikti su knygų autoriais ir leidėjais. „Man liūdna, jog tai, kas literatūros pasaulyje būdavo tam tikri metų inkarai, riboženkliai ir tradicijos, yra atidedama kitiems laikams. Gyvas žmogaus ryšys su žmogumi yra nepakeičiamas”, – teigia ji.
„Būdama vienu iš didžiausių ir seniausių tęstinių renginių Lietuvoje, nepaisant savo masiškumo, knygų mugė garsėjo išskirtine kokybe, stipria kultūrine programa, kurios ašimi tapdavo knygų kūrėjų ir skaitytojų susitikimai. Mes, rengėjai, jaučiame didžiulę atsakomybę, suprantame, kad dabartinėmis pandemijos sąlygomis nepavyktų pateisinti lankytojų lūkesčių, tad nusprendėme sutelkti jėgas į 2022-ųjų metų mugės planavimą ir organizavimą“, – Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė komentuoja organizatorių sprendimą perkelti mugės datą, pridurdama, kad literatūrinis gyvenimas Lietuvoje nėra sustojęs, vyksta nemažai virtualių knygų pristatymų, diskusijų ir susitikimų su autoriais.
Pagal pranešimą spaudai
Pandemija sužlugdė tarptautinės Vilniaus knygų mugės planus – ji perkeliama į 2022-uosius. |
„Nors artėjantis pavasaris teikia vilčių, kad situacija pasikeis, tačiau rizikuoti jau nebegalime. Pandemijos situacija vis dar neaiški, o tokio masto renginio per mėnesį nesuorganizuosime“, – sako Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ vadovas Justinas Bortkevičius. VKM organizacinis komitetas, kurį sudaro Lietuvos leidėjų asociacijos, Lietuvos kultūros instituto bei Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO deleguoti atstovai, nusprendė, kad Vilniaus knygų mugė 2021 metais neįvyks. Kitų metų Vilniaus knygų mugės data – 2022 metų vasario 24–27 dienos.
„Praėjusiais metais Vilniaus knygų mugė buvo bene vienintelė, įvykusi įprastoje vietoje ir įprastomis sąlygomis. Londono knygų mugė buvo atšaukta, į virtualią erdvę iškeltos Bolonijos, Gioteborgo ir Frankfurto knygų mugės. Leipcigo knygų mugė šiais metais jau atšaukta, tik nedaug leidėjų ruošiasi dalyvauti Bolonijos ar Londono mugėse. Daugiausia tikimasi iš Frankfurto knygų mugės, kuri turėtų įvykti šių metų spalį“- sako Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
„Vaizdas kaip tekstas“ – tokia buvo šių metų tarptautinės Vilniaus knygų mugės tema. Organizatoriai svarstė ir kitokios mugės idėją - renginius iškelti į virtualią erdvę, rengti juos šalia „Litexpo“ ir mieste. „Rudenį dar atrodė, jog hibridinis mugės variantas galėtų būti įmanomas: dalis dalyvių įsikūrę „Litexpo“ parodų rūmuose, o lauke ar mieste vykstantys renginiai transliuojami virtualiai, – pasakoja Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. – Artėjant gegužei ir numatytai mugės datai, organizatoriams iškilo pernelyg daug klausimų. Pirmiausia - susijusių su saugumu. Jeigu vis dėlto ryžtamės mugę organizuoti, tai kokia ji būtų? Ar nenutoltų nuo savo tikrojo veido?”
„Gyvenimas su COVID-19 virusu panašus į amerikietiškus kalnelius, mes niekada nežinome, kas laukia už kito posūkio”, – teigia viena iš knygų mugės organizatorių, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė ir priduria, kad bet koks planavimas pandemijos sąlygomis yra visiškai nedėkingas reikalas. Vilniaus knygų mugė yra daugiau nei knygų pardavimai ar pristatymai, tai – šventė, kurioje ypatingu bendrystės jausmu dalijasi ir lankytojai, ir leidėjai, rašytojai, knygų iliustruotojai, dailininkai, kritikai, apžvalgininkai, spaustuvininkai ir visi tie, kurie vienaip ar kitaip sieja savo darbą ar laisvalaikį su knygomis. Aušrinė Žilinskienė abejoja, ar įmanoma virtualiai perteikti tikrąją knygų mugės atmosferą ir sako tvirtai tikinti, kad kitais metais mugė sugrįš stipresnė, įdomesnė ir inovatyvesnė.
Lietuvos leidėjų asociacijos direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė nesiryžta prognozuoti, kas visų mūsų laukia kitąmet, tačiau jai norisi tikėti, kad po metų ar dvejų Vilniaus knygų mugėje skaitytojai ir vėl galės gyvai susitikti su knygų autoriais ir leidėjais. „Man liūdna, jog tai, kas literatūros pasaulyje būdavo tam tikri metų inkarai, riboženkliai ir tradicijos, yra atidedama kitiems laikams. Gyvas žmogaus ryšys su žmogumi yra nepakeičiamas”, – teigia ji.
„Būdama vienu iš didžiausių ir seniausių tęstinių renginių Lietuvoje, nepaisant savo masiškumo, knygų mugė garsėjo išskirtine kokybe, stipria kultūrine programa, kurios ašimi tapdavo knygų kūrėjų ir skaitytojų susitikimai. Mes, rengėjai, jaučiame didžiulę atsakomybę, suprantame, kad dabartinėmis pandemijos sąlygomis nepavyktų pateisinti lankytojų lūkesčių, tad nusprendėme sutelkti jėgas į 2022-ųjų metų mugės planavimą ir organizavimą“, – Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė komentuoja organizatorių sprendimą perkelti mugės datą, pridurdama, kad literatūrinis gyvenimas Lietuvoje nėra sustojęs, vyksta nemažai virtualių knygų pristatymų, diskusijų ir susitikimų su autoriais.
Pagal pranešimą spaudai
Publikuota: 2021-03-01 15:06:52
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|