„Santaka“ / Gižai: legendinė užeiga ir miško brolių kovos su okupantais / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Iš medienos gamina garažo vartus, duris ūkiniams pastatams. Atvažiuoja, pamatuoja, pristato. Tel. 8 699 53 925.
Galioja iki: 2022-12-08 10:49:08



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Vadinamasis amerikono namas Gižuose pastatytas 1924 metais. Statybines medžiagas jo savininkas Rimavičius 1923-iaisiais parsiplukdė net iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Prieš karą čia veikė viešbutis ir restoranas.

Andriaus GRYGELAIČIO nuotr.


Gižai: legendinė užeiga ir miško brolių kovos su okupantais


Pusiaukelėje tarp Vilkaviškio ir Marijampolės, visai netoli pagrindinio plento, glūdi bažnytkaimis. Vietovę, įsikūrusią prie Rausvės upelio, iš rytų, šiaurės ir vakarų supo miškai. O iš pietų pusės žiūrint buvo galima išvysti Gražiškių apylinkių kalvas.

Turtinga praeitis

Manoma, kad pirmą kartą Gižų kaimelio vardas buvo paminėtas prieš daugiau nei keturis šimtus metų. Gižų pavadinimą galima užtikti 1744 m. Vilniaus vyskupijos parapijų sąrašuose.

Pirmoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.) Gižų valsčius buvo laikomas nedideliu – turėjo daugiau kaip septynis tūkstančius hektarų žemės. Valsčius dalijosi į aštuonias seniūnijas, o pastarosios – į 48 kaimus. Vietiniai gyventojai buvo labai aktyvūs: būrėsi į bendruomenes ir organizacijas.

Gausi buvo Gižų tautininkų draugija, kuri atstovavo vietiniams žemdirbiams. 1928 m. ją įsteigė ūkininkas Juozas Radušis. Bažnytkaimio apylinkėse veikė net keturi Šaulių sąjungos būriai. Karinio parengimo metu jie reguliariai vykdavo į aplinkinius miškus dalyvauti pratybose. Gižų šaulių būrys turėjo savo knygyną, organizuodavo įvairiais patriotines šventes, vietinės mokyklos salėje kartu su jaunalietuviais rengdavo vaidinimus.


Gižų apylinkių gyventojai apie skautų veiklą pirmą kartą išgirdo 1931 m. Šaltiniuose pabrėžiama, kad ši organizacija patiko ir tėvams, ir vaikams. Tačiau vietiniai kunigai į jaunųjų skautų veiklą žiūrėjo labai įtariai. Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje pamokslų metu skambėdavo griežtas klebono balsas, dvasininkas ragindavo tėvus neleisti savo vaikams „tarnauti velniui“.

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu mokyklos veikė Gižuose, Bardauskuose, Indūriškiuose, Antupiuose ir Baltrakyje. Gižų mokykla naudojosi buvusiais kunigų seminarijos rūmais. Erdvioje salėje vyko bendruomenės susirinkimai, šventės, minėjimai ir vakaruškos.

1926 m. buvo įsteigta garsioji Gižų pieninė, kuri po savo sparnu priglaudė daugiau kaip 50 ūkininkų. Gražus betoninis pieninės namas iškilo visai šalia plento Marijampolė–Vilkaviškis.

1934-ųjų Vasario 16-oji

Nusikelkime daugiau kaip aštuoniasdešimt metų į praeitį. Atverskime Pirmosios Lietuvos Respublikos Gižų miestelio gyvenimo puslapius.

Senuose šaltiniuose aprašoma 1934 m. Vasario 16-oji Gižuose. Pasak įvykių liudininko, „Šventė atšvęsta itin iškilmingai. Iš pat anksto ryto visi trobesiai pasipuošė tautinėmis vėliavomis.


Dešimtą valandą ryte atvyko jaunalietuvių ir Šaulių sąjungos organizacijos. Gižų pradžios mokykloje pakelta didžioji vėliava. Po to bažnyčioje sekė pamaldos ir pritaikytas iškilmėms pamokslas.

Iš bažnyčios visi atvyko į pradžios mokyklos salę. Posėdžio susirinkimą atidarė šaulių būrio pirmininkas V. Bačinskas. Pagerbti kritusieji už Lietuvos laisvę.

Susirinkimas užbaigtas griausmingu valio ir tautos himnu.“

Besikeičiančios istorijos vingiuose

Kitas 1937 m. pasakojimas apie Gižus prasideda taip: „Derlingi laukai Suvalkijoje. Čia ūkininkai itin plačiai gyvena. Tačiau pats derlingiausias juodžemis yra aplink Gižus.

Praeityje Gižų dvaro laukus gerai įdirbdavo rykštėmis plakami baudžiauninkai. O dvaro rūmuose ponai šaunius pokylius rengdavo. Per naktis skambėdavo muzika. Sodo alėjoje slankiodavo puošniomis suknutėmis pasidabinusios moterys ir šiek tiek susidėvėję magnatai.

Pirmojo pasaulinio karo metu tam pačiam Gižų dvaro sode vaikštinėjo jau aukšti vokiečių kariuomenės karininkai. Gėrėjosi lietuviško dirvožemio lygumomis.

Dar vėliau medžių paunksmėje slankiojo jaunikaičiai su lotyniškomis maldų knygomis rankose. Juodos sutanos išskirdavo juos iš kitų aplinkinių tarpo. Tuomet rūmuose vietoje linksmų pobūvių giedojo šventas giesmes. Tačiau nepatiko Dievo tarnams senasis Gižų dvaras. Per ankšti pasirodė jiems rūmai. Netrukus kunigų seminarija persikėlė į Vilkaviškį.


Netoli nuo Gižų, paplentėje guli nedidelio ūkio sodyba. Prie gyvenamojo namo kabanti iškaba informuoja apie čia esančią alinę. Tai garsioji Gižų karčiama.

Kada automobiliai tik dideliuose miestuose važinėjo, ši karčiama tapo prieglobsčiu kiekvienam keliaujančiam plentu Vilkaviškis–Marijampolė. Tais senais laikais užeiga buvo labai gausiai lankoma.

Vežimų virtinės stovėjo plente ir kieme. „Karietkomis“ keliaujantys „pasažieriai“ sustabdydavo „kučerį“ ir sustingusiems sąnariams leisdavo pailsėti prie alaus stiklo ar „sotkės“. Gerą biznį darė apsukrus karčiamos savininkas iš pravažiuojančių, bet geriausiai pelnėsi iš nuolatinių savo klientų. Šią klientūrą sudarė apylinkių gyventojai. Sakoma, kad ne vienas butelyje paskandino derlinguosius savo žemės hektarus.

Bet viskas keičiasi. Dabar (tarpukariu – aut. past.) smuko ir legendinė karčiama. Pro šalį lekiantys automobiliai jau nesustoja prie kuklios alinės. Autobusai stabteli tik išlaipinti keleivius arba paštą paimti. Nebeliko jau siūbuojančių karietų ar linguojančių bričkų“, – liūdna gaida pasakojimą baigia senųjų laikų praeitį apdainavęs šaltinis.

Anot kraštotyrininko Broniaus Kviklio, tarpukariu Gižuose buvo valsčiaus savivaldybė, pradžios mokykla, paštas, policijos nuovada, malūnas, kelios krautuvės. Tuo metu iškilo moderni Gižų pieninė su keliais grietinės nugriebimo punktais. Stambus ūkininkas J. Radušis buvo įrengęs didelę linams ruošti jaują. Miestelis turėjo savo kailių bei odų dirbtuvę ir aliejaus spaudyklą.

Partizaninės kovos

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Gižai daug kentėjo nuo rusų. Okupantai Gižuose laikė didelį milicijos dalinį. Lietuvių partizanai nutarė jį sunaikinti. Apie tai Juozas Lukša-Daumantas rašė taip: „Gižai buvo pulti keliolikos vyrų dieną. Apgulus mūrinę stribų būstinę buvo nuvaikyti su kulkosvaidžiais besipriešinę bolševikai. Fosforinių ir prieštankinių granatų dėka partizanai uždegė namą. Bolševikai iš liepsnų subėgo į rūsį. O visas namo angas saugojo keletas mūsų kulkosvaidžių.

Po gero pusvalandžio partizanams pavyko padegti ir rūsį. Liepsnos pleškėjo jau visame name. Apie trisdešimt bolševikų užduso liepsnose, kiti buvo partizanų nukauti tarpduryje. Sudegusio namo pelenuose maišėsi Gižų bolševikų įgulos kaulai.“


Pokaryje tarp okupantų ir partizanų buvo ir daugiau susirėmimų. Daug vietinių buvo suimti, kankinti, kalinti, nužudyti ar ištremti. Iš Gižų klebono rusai atėmė viską, paliko tik rūbus, kuriuos jis buvo tuo metu apsirengęs.

Gižų miestelis 2013 m. paminėjo 400 metų jubiliejų. Iškilo šią datą įamžinęs paminklas, išleista Gižų praeitį apžvelgianti knyga, prisiminti iš čia kilę žinomi Lietuvoje žmonės.

Tomas SUŠINSKAS

Muziejininkas



Publikuota: 2021-03-05 12:24:08

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Aikštėje baigiamas rengti senojo Vilkaviškio maketas
* Rajone gyvenantys ukrainiečiai nori jaustis savi
* Konferencijoje aptartos jautrios temos
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar gerai, kad miestai konkuruoja eglučių grožiu?
Žinoma, tai skatina pasitempti.
Ne, eglutėmis reikia džiaugtis, o ne varžytis.
Kitu laiku būtų gerai, bet ne per sunkmetį.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti buto išplanavimas?
Pasakymas buto išplanavimas, vartojamas konkrečia reikšme, taisomas į buto planas. Kai turima omenyje abstraktesnė veiksmo reikšmė, geriau sakyti išdėstymas, suplanavimas, pvz., išdėstyti, suplanuoti patalpas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas