|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Mūsų rajone
Šulinyje galima surasti ir naujausio modelio „iPhone“ telefoną.Asmeninio albumo nuotr. Andrius GRYGELAITIS
Maždaug nuo 2010 m. šulinius valantis Darius yra ne kartą atsidūręs situacijose, kuomet jį nuo didelės nelaimės skyrė vos kelios akimirkos. Vyras iki šiol atsimena, kaip prieš kelerius metus Dzūkijoje valė gana gilų 18 ar 19 žiedų šulinį. Nusileidęs į patį dugną vilkaviškietis iš pradžių nieko neįprasto nepastebėjo. Netrukus ant jo šalmo iš aukštai ėmė byrėti nedideli smėlio grūdeliai. Darius suprato, kad taip būti neturėtų, jį apėmė negera nuojauta. Kaip tik tuo metu šulinio šeimininkas pasiūlė atsipūsti ir atsigerti kavos. Vos iškilus į paviršių nugriaudėjo didžiulis triukšmas – šulinys įgriuvo. „Dėl saugumo sumetimų šulinius visada valome bent dviese. Prieš nusileisdami žemyn įprastai ištraukiame vandenį. Dažnai būna, kad vanduo prilaiko kitoje žiedų pusėje esantį sausą gruntą, o kai vandens nebelieka, kartais šulinio žiedai praranda stabilumą ir gali pasėsti žemyn ar pasislinkti į šoną, taip sukeldami griūtį. Prieš leidžiantis gilyn būtina įvertinti visas rizikas“, – teigė Darius. Jam ne kartą teko būti užverstam žemėmis. Kartą vyras, besileisdamas į šulinį, tarp žiedų pastebėjo nedidelį tarpą. Už kelių akimirkų ant jo užvirto kalnas žemių ir įkalino gelmėse. Laimei, tąkart žemės Darių užvertė tik iki pusės, tad žemyn nusileidęs jo kolega padėjo vyrui išsikapstyti. „Po žemėmis jautiesi tarsi spaudžiamas replėmis, būna sunku kvėpuoti, neina pajudėti. Viena iš priežasčių, dėl ko taip nutinka, – netinkamas vandens siurblių naudojimas. Žmonės dažnai perka pigius vandeniui traukti skirtus siurblius, kurie skleidžia nedidelę vibraciją ir per kelis metus gali ne tik išjudinti gruntą, bet net suskaldyti šulinio žiedus“, – pasakojo pašnekovas. Jo teigimu, prieš valant šulinius visada būtina patikrinti dugną. Pasitaiko atvejų, kai šulinio pagrindas būna ne kietas gruntas, o dribsmėlis. Kartą dirbdamas Sasnavoje Darius pajuto, kaip ima smigti gilyn. Su šulinio savininku tuo metu kalbėjęsis jo kolega ne iš karto sureagavo į prašymus jį ištraukti, tad vyras per kelias akimirkas iki pusės susmego žemėn. Pavojingų situacijų būta ir daugiau. Kartą Kudirkos Naumiestyje atskilusi šulinio žiedo pusė vilkaviškietį netikėtai prispaudė prie kitos sienos. Laimei, kitoje žiedo pusėje žiojėjo olos dydžio tarpas, tad vyras savo jėgomis sugebėjo išsivaduoti ir atskilusią dalį grąžinti į vietą. Jo teigimu, dažniausiai panašios žemės ertmės susidaro po liūčių. Per metus vilkaviškietis su kolega išvalo nuo šimto iki kelių šimtų šulinių. Kartais vieną šulinį tenka valyti net kelias dienas. Vyrai dirba visoje Lietuvoje. Visgi ne visada jiems pavyksta pateisinti klientų lūkesčius. Pašnekovo teigimu, itin sunku dirbti tose vietovėse, prie kurių telkšo kokie nors vandens telkiniai. Tuomet dažnai ištraukti iš šulinių vandenį sekasi itin sunkiai, nes vos išjungus siurblius, vanduo akimirksniu grįžta į šulinį. O vienu metu dirbti su įjungtais siurbliais – pernelyg pavojinga. Prieš pradėdami darbus specialistai įvertina galimas rizikas. Jie pirmiausiai apžiūri žiedų kokybę. Dažnai senuose šuliniuose betoninius žiedus būna paveikęs laikas, todėl vos pakrapščius juos ima byrėti smėlis. Leistis gilyn į tokius šulinius yra labai nesaugu. Pavojinga valyti ir šulinius, kurių žiedų padėtį pakeitęs išorinis žemės sluoksnis, kurie pasislinkę iš įprastinių padėčių. Prieš leidžiantis gilyn būtina įsitikinti, jog šulinyje nėra jokio elektros laido. Pasitaikę atvejų, kai šulinių šeimininkai užtikrindavo, kad gilumoje laidų nėra, tačiau vos pasiekusius vandens paviršių meistrus imdavo purtyti elektros srovė. Siekdami įsitikinti, jog leistis gilyn nepavojinga, vyrai naudoja specialius elektros indikatorius. Specialistai dažniausiai atsisako dirbti senuose akmeniniuose šuliniuose. Juose akmenys įprastai būna sudėti vienas ant kito ir nesutvirtinti nei cementu, nei moliu, nei kitomis medžiagomis. Valant tokius šulinius vienas netikslus judesys gali kainuoti gyvybę. Ne visi klientai leidžia nuimti šulinio dangtį, nors tai padaryti dėl šviesos ir deguonies trūkumo po žeme – būtina. Be to, su uždengtu dangčiu dirbti daug pavojingiau. Jei viduje įvyktų nelaimė, taptų sudėtinga greitai į ją sureaguoti. „Pasitaiko atvejų, kai gyventojai šulinius „paverčia“ nedideliais nameliais, kurių net neįmanoma nukelti. Kartą į vieną tokį šulinį šiaip ne taip įlindau, tačiau išlįsti jau nepavyko. Norėdamas tai padaryti turėjau nusirengti drabužius“, – prisiminė pašnekovas. Darbo metu reikia itin saugotis seniai nevalytuose šuliniuose. Dėl tam tikrų aplinkybių juose gali kauptis nuodingos metano dujos, kurios žmogų pražudo vos per kelias sekundes. Neseniai mūsų šalyje jau įvyko kelios panašios nelaimės. Pasak Dariaus, dujų lygį galima pamatuoti specialiais aparatais, tačiau dirbti su jais itin nepatogu. Be to, jie labai brangūs. Anksčiau žmonės, norėdami patikrinti gilumoje esančių dujų kiekį, į šulinį kibire leisdavo uždegtą žvakę. Jei ši užgesdavo, tapdavo aišku, kad leistis žemyn – pavojinga. Į ne vieną tūkstantį šulinių nusileidęs vilkaviškietis sakė, kad kiekvienas iš jų slepia vis naujas istorijas. Giliausias šulinys, kurį jam teko apžiūrėti, buvo 40 žiedų, o valyti teko 30 žiedų gylio šulinį. Įprastai žiedo plotis siekia 0, 7–1 m. Valomuose šuliniuose Dariui tekę rasti pačių įvairiausių daiktų: šaldytuvų, dviračių, kompiuterių, akumuliatorių, žaislų, stalo ir garažo įrankių, indų ir kt. Kartą vyras iš gelmių ištraukė naujausio modelio „iPhone“ telefoną. Pasitaiko ir itin vertingų radinių: senovinių monetų, sidabrinių šaukštelių, karo reliktų. Neretai žmonės jį kviečiasi ištraukti šulinyje laikytas, tačiau nutrūkusias raugintų agurkų statines, pieno bidonus ar alkoholinių gėrimų pakuotes. „Kartą iš vieno šulinio ištraukėme 19 surūdijusių kibirų. Kai atrodė, kad baigėme darbą, jo savininkė prisiminė, kad dar turi būti įkritęs rožinis bidonėlis. Teko ir jo ieškoti“, – juokėsi pašnekovas. Šulinių gelmėse glūdi ne tik įvairūs daiktai. Daug nemaloniau juos valantiems specialistams būna, kai tenka traukti suirusius arba dar tik pradėjusius irti gyvūnų kūnus. Itin dažnai tenka rasti varlių, driežų, žiurkių, kurmių. Pasitaiko ir kačių, šunų ir net žalčių gaišenų. Tiesa, buvęs ne vienas atvejis, kai Dariui ar jo kolegai pavyko išgelbėti dar gyvus padarėlius. Šuliniuose itin dažnai randama žiemoti susiruošusių šikšnosparnių. „Kartą valydamas šulinį radau vokišką katiliuką. Apsidžiaugiau. Netrukus užčiuopiau kažkokius į žmogaus panašius kaulus. Šulinio savininkas patarė juos palikti, kad ateityje nekiltų blogų asociacijų. Tai galėjo būti ir kiaulės kaulai, tačiau aiškintis nepanorome. Sykį dirbdamas Panevėžyje šulinyje radau vaikišką batą. Netrukus iš vandens išniro mergaitės galva. Net krūptelėjau. Ne iš karto supratau, kad tai – žaislas. Būnant giliai po žeme asociacijų kyla įvairių. Pavyzdžiui, kartą Vištyčio centre valiau šulinį ir staiga išgirdau mišių metu sakomą kunigo pamokslą. Būnant 17 ar 19 žiedų gylyje dvasininko žodžiai įgavo visai kitą prasmę“, – šypsojosi vilkaviškietis. Jis teigė pastebėjęs, kad lietuviai – gana kantrūs žmonės. Kartą prie Kauno gyvenantis vyriškis Darių pasikvietė dėl to, kad pasikeitė geriamo vandens skonis. Tąkart iš šulinio buvo ištrauktos 7 žiurkės. Tai pamatęs užsakovas greitai nuskubėjo prie šaldytuvo ir atsikimšo alaus butelį. Anot pašnekovo, vieni klientai išgyvena dėl radinių, o kiti net nesistebi. Daugiausiai iš vieno šulinio jam tekę ištraukti net 19 žiurkių. Dar vienas tautiečiams būdingas bruožas – noras viską atlikti patiems, nors neretai tam stinga elementariausių žinių. Darius papasakojo istoriją, kaip dvi garbaus amžiaus močiutės nusprendė paprašyti vietinio jauno vyro, kad šis išvalytų šulinį. Tąkart jaunuolis įsėdo į prie virvės pririštą kibirą, o moterys sukdamos šulinio rankeną bandė nuleisti jį gilyn. Deja, močiutės pervertino savo jėgas ir paleido rankeną. Vyriškis dideliu greičiu nugarmėjo žemyn. Išvengti kaulų lūžių jam nepavyko. Nenorėdamos, kad situacija pasikartotų, kitą kartą moterys užbaigti šulinio valymo darbus jau paprašė vilkaviškiečio ir jo kolegos. Išvalę šulinius specialistai juos ir dezinfekuoja. Kartą Darių pasikvietusi moteris papasakojo, kad į jos šulinį buvo įkritęs kurmis, tačiau kaimynas jį ištraukė. Norėdama, kad nenukentėtų vandens kokybė, ji pati šulinį dezinfekavo, į jį įpylusi... skalbinių baliklio. „Kartais žmonės kreipiasi, prašydami padaryti nitratų bei nitritų tyrimus. Šių medžiagų vandenyje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Sykį viena Bebrininkų kaimo gyventoja skundėsi nuolatiniu dusuliu ir nesibaigiančiu kosėjimu. Ištyrus šulinio vandenį paaiškėjo, kad jis – itin blogos kokybės. Pasirodo, moteris ant šalimais esančių trinkelių augančią žolę purkšdavo įvairiais herbicidais. Jie pateko į šulinį ir tapo pagrindine negalavimų priežastimi“, – pasakojo pašnekovas. Pasak jo, žmonės vis dažniau šulinius keičia į vandens gręžinius, tačiau tai ne visada pasiteisina. Vyras pateikė netoli Kudirkos Naumiesčio gyvenančio ūkininko pavyzdį: žmogus tik po kelių metų suprato, kad iš gręžinio geria „negyvą“ vandenį. „Į mus kreipęsis žemdirbys nusprendė „atsiprašyti“ šulinio. Iki tol jis gėrė vandenį iš gręžinio. Įprastai toks vanduo būna kalkėtas, prisodrintas geležies, tad jį būtina valyti įvairiais filtrais. Kad toks vanduo nėra visiškai geras, ūkininkas suprato tada, kai juo girdytos vištos ėmė dėti belukščius kiaušinius“, – pasakojo Darius. Šiame tekste papasakotos tik kelios istorijos iš vilkaviškiečio darbo kasdienybės. Jų vyras yra sukaupęs žymiai daugiau. Meistras tarsi dienoraštyje fiksuoja didžiąją dalį informacijos apie šulinius, kuriuos jam tekę valyti. Neretai sukaupti duomenys praverčia, nes žmonės net ir po kelerių metų vėl kreipiasi pagalbos.
Galerija: Šulinys
Publikuota: 2021-03-22 08:26:19 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones * „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|