Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

---

Žolės gaisrų metams bėgant mažėja, tačiau visiškai jų išvengti dar nepavyksta.

Autorės nuotr.

Šylant orams keičiasi ne tik gamta, bet ir gaisrų statistika. Mažėja nuo karštų pelenų besilydančių konteinerių, dūmtraukiuose užsiplieskusių suodžių, tačiau ugnis pasirodo atvirose teritorijose.

Reidai – kasmet

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) pareigūnai sako, jog dabar žmonės savo aplinką tvarko atsakingiau ir jau praėjo tie laikai, kai į pleškančius laukus ugniagesiai važiuodavo po dešimtį kartų per dieną. Tačiau pernykštės žolės gaisrų vis dar kyla kiekvieną pavasarį.

Dėl to kasmet kovo ir balandžio mėnesiais Vilkaviškio PGT inspektoriai vyksta į reidus.

„Pernai patruliuodami ne tik įspėjome žmones apie žolės deginimo pavojus, bet ir priminėme apie karantino sąlygų laikymąsi. Organizavome bendrus reidus su aplinkosaugininkais, miškininkais, šiemet taip pat į pagalbą pasitelksime kitų tarnybų pareigūnus“, – sakė Vilkaviškio PGT vyresnysis inspektorius Erikas Žarskis.

2020-aisiais Vilkaviškio rajone į pernykštės žolės gaisrus ugniagesiai važiavo 15 kartų. Iš viso nudegė apie 15 hektarų pievų ir juose žėlusių krūmų.

Pradėjo deginti žiemą

Žolės gaisrai priklauso ne tik nuo gyventojų sąmoningumo, bet ir nuo gamtos sąlygų. Jei labai šlapia arba smarkiai užkaitina saulė ir pievos sužaliuoja – nebelieka galimybės jų deginti.

Kadangi tikros žiemos praėjusiais metais nebuvo, pievų deginimo laikotarpis pasitaikė ilgas: vienas iškvietimas buvo sausio 22 d., kitas – vasario 8 d. Abu kartus atviros teritorijos degė Pilviškių seniūnijoje: kažkas padegė žoles ir švendrynus Šešupės paupy. Pašešupy gaisrai gesinti ir gruodžio mėnesį.

Tad Pilviškių seniūnijoje kilo daugiausiai, apie 30 proc., pievų gaisrų, tačiau sausa žolė degė ir Klausučių, Kybartų, Bartninkų, Vilkaviškio seniūnijose.

Kaip ir kasmet, daugiausiai pievų gaisrų kilo balandį, prieš suželiant žolynams.

Mieste draudžiama

Ugniagesiai primena, kad, pagal gamtos apsaugos reikalavimus, miestuose ir miesteliuose (taip pat ir miškuose, durpynuose) augalines atliekas deginti apskritai draudžiama.

Jeigu matote, kad su ugnimi susidoroti nepavyks, skambinkite telefonu 112 ir kvieskite ugniagesius gelbėtojus.

Kaimuose, laikantis gaisrinės saugos reikalavimų, augalines atliekas galima deginti tik tuomet, jei jos surinktos (sugrėbtos) ir sukrautos ne arčiau nei 30 metrų atstumu nuo pastatų. Tačiau nepamirškime, jog aplinkai pats palankiausias žaliųjų atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.

„Sodų bendrijos dabar dažnu atveju taip pat priklauso miestų teritorijai, tad jose sudžiūvusių augalų stiebų, lapų, šakų ir kitų žaliųjų atliekų deginti negalima. Juolab kad ir būtų sunku rasti vietą, kur laužas būtų sukrautas 30 metrų nuo pastatų“, – sakė E. Žarskis.

Įstatymai neleidžia deginti nenupjautos žolės ir ražienų.

Ne arčiau kaip 6 metrai

Ugnis iš degančių atvirų teritorijų gali persimesti į sodybas, miškus, kelia grėsmę ne tik laukinei gyvūnijai, bet ir žmonėms, jų turtui. Be to, degant žolei teršiama aplinka – išsiskiria toksiškos dujos ir įvairios sveikatai kenksmingos dalelės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų.

Artėja iškylų lauke sezonas. Gamtoje kurti laužą, kepsnines, šašlykines ar grilius, net ir vienkartinius, galima tik specialiai tam skirtose vietose.

Laužo negalima kurti pučiant stipriam vėjui. Baigus kūrenti žarijas reikia užpilti vandeniu.

Mieste kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, lauko židinius naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių.

Besikūrenančias laužavietes tiek mieste, tiek už jo ribų draudžiama palikti be priežiūros.

Administracinė atsakomybė

Jei pastebėjote degantį nedidelį žolės plotą, nepraeikite pro šalį, pasistenkite jį užgesinti patys užplakdami liepsną šakomis ar užtrypdami kojomis, užpildami vandeniu ar smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi susidoroti nepavyks, skambinkite telefonu 112 ir kvieskite ugniagesius gelbėtojus.

Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnyje dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---