Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

---

Motorinis burlaivis „Jūratė“ simbolizuoja Lietuvos jūrų laivyno pradžią.

Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio nuotr.

2021-ieji – Lietuvos jūrų laivyno šimtmečio metai. Lietuvos jūrų muziejaus istorikai pabrėžia laivyno svarbą valstybei, jos raidai, kiekvieno piliečio savimonei.

Istorija prasidėjo 1921-aisiais, kai kovo 4 dieną į Klaipėdos uostą įplaukė motorinis burlaivis „Jūratė“. Kovo 11-ąją į Klaipėdą atplaukė ir antrasis motorinis burlaivis „Kastytis“. Po pirmųjų apsilankymų Klaipėdos uoste Lietuvos laivai su druskos ir miltų kroviniu išplaukė į Latvijos uostus. Šie įvykiai pažymi Lietuvos jūrų laivyno istorijos pradžią. Ją, nepelnytai primirštą lietuvių tautinėje savimonėje, svarbu akcentuoti.

– Burlaivis „Jūratė“ simbolizuoja Lietuvos jūrų laivyno pradžią, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė istorikė Olga Žalienė. – Trumpas tarpukario laikas buvo negailestingas ir Lietuvai, ir jos laivynui. 1921-aisiais užgimęs jūrų laivynas, 1939 metais, Klaipėdos kraštą užėmus Vokietijai, vėliau Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, buvo sunaikintas. Jo kūrėjai emigravo, buvo ištremti arba žuvo karo audrose.

Istorikas Dainius Elertas, pasakodamas apie Lietuvos jūrų laivyno pradžią, akcentavo, kad 1920 metais Lietuva padarė netikėtą žingsnį: įsigijo du Vokietijoje, Kruppo gamykloje, pastatytus laivus.

– 1921 metų vasario 18 dieną motoriniai burlaiviai „Jūratė“ ir „Kastytis“ Vokietijoje buvo nuleisti į vandenį ir ant jų stiebų suplevėsavo trispalvės, – pasakojo istorikas.

Pasak jo, 1923 metais, kai Lietuva atgavo Klaipėdos uostą, turėjome 11 laivų. 1940 metais, kai jį praradome, irgi turėjome tiek pat.

– Tik tai buvo visiškai skirtingi laivai, – sakė D. Elertas. – 1940 metais jau visi lietuviški laivai buvo dideli ir galingi garlaiviai. 1923 metais neturėjome nė vieno kapitono lietuvio, laivų įgulose tarnavo vos keli lietuvninkai, o 1940 metais jau beveik visi kapitonai ir šturmanai buvo lietuviai, nemaža dalis įgulos – irgi lietuviška.

Istoriko teigimu, tai buvo didelis Lietuvos žingsnis į priekį, žymintis ir karo laivyno, ir pasienio policijos, kovojančios su kontrabandininkais, ir žvejybinio laivyno, ir viso lietuviško uosto pradžią.

Minėdamas jubiliejų Lietuvos jūrų muziejus pabrėžia laivyno svarbą valstybei, jos raidai, kiekvieno piliečio savimonei.

Pagal pranešimą spaudai

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---