|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Šiame Savivaldybei priklausančiame maždaug 22 ha sklype kviečiami kurtis potencialūs investuotojai.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Savivaldybės Taryba ruošiasi tvirtinti Vilkaviškio miesto teritorijos bendrąjį planą. Rengiamas dokumentas pristatomas įvairioms interesantų grupėms.
Pristatė viziją
Šįsyk diskusiją dėl miesto bendrojo plano inicijavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Vilkaviškio atstovybės nariai bei Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras. Renginyje dalyvavo rajono valdžios ir verslo atstovai bei bendrojo plano rengėjai – UAB „Gaučė ir ko“ direktorė dr. Kristina Gaučė kartu su projektų vadove Rūta Skripkiene.
Nuotoliniu būdu vykusiame renginyje daugiausiai diskutuota apie miesto privalumus, potencialą bei trūkumus.
Kai kurie daugiau nei prieš dešimtmetį patvirtinto Vilkaviškio miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniai šiandien jau nebeturi prasmės, todėl natūralu, kad prireikė šio dokumento korekcijų. Jas UAB „Gaučė ir ko“ atstovai rengė daugiau nei metus. Įmonės specialistai taip pat prisidėjo ir prie Lietuvos bendrojo plano rengimo, todėl dalį jo sprendinių stengėsi pritaikyti perspektyviniame Vilkaviškio miesto teritorijos planavimo dokumente.
Susitikimo metu plano rengėjos kaip vieną iš didžiausių Vilkaviškio privalumų įvardijo ekonominį susisiekimo koridorių su dviem užsienio kaimynėmis – Rusija bei Lenkija.
„Aišku, tam tikrame kontekste tai gali tapti neigiamu niuansu, tačiau iš esmės Vilkaviškis turi būti patenkintas gera geografine padėtimi“, – pabrėžė dr. K. Gaučė.
Tarp didžiausių pranašumų įvardytini ir, pranešėjos teigimu, komfortiški ryšiai su kaimyninėmis savivaldybėmis, gerai išvystytos gydymo, švietimo ir socialinės paslaugos, rekreacinių teritorijų potencialas bei pakankamai netolimi atstumai iki miesto centro.
Nepaisant visko pabrėžta, jog būtina didinti miesto patrauklumą darbingo amžiaus žmonėms, kurti galimybes verslui, gerinti neformalaus ugdymo įstaigų bei sporto ir laisvalaikio infrastruktūros kokybę bei miestui svarbių objektų pasiekiamumą. Pasidžiaugta, kad mieste įgyvendinami projektai prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės kūrimo, tačiau, anot plano rengėjų, vis dar lieka daugybė probleminių vietų. Tai – nesutvarkyta daugiabučių gyvenamųjų namų aplinka, nepatrauklūs kai kurie kelių ruožai, ribotas geležinkelio pasiekiamumas, neišnaudotas turimų gamtinių išteklių potencialas, neišbaigtos priemonės rekreacinei veiklai bei kt.
„Vilkaviškis, deja, patenka į sąrašą penkiasdešimties šalies savivaldybių, kuriose nuolat mažėja gyventojų. Miestas turi nemažai perteklinių teritorijų plėtrai. Iš vienos pusės – tai gerai, bet kartu tai Savivaldybei gali sudaryti ir papildomą naštą. Pavyzdžiui, toliau nuo centro besikuriančius žmones būtina aprūpinti įvairiomis komunikacijomis. Vilkaviškio vizija turėtų būti tokia: miestas, kuriame gera gyventi. Į šią sąvoką patenka darbo vietų kūrimas, patogus susisiekimas, prieinamas būstas, geros socialinės bei kitos paslaugos visoms amžiaus grupėms. Visa tai tikrai įmanoma užtikrinti“, – kalbėjo dr. K. Gaučė.
Diskusijos dėl aplinkkelio
Susirinkusiesiems buvo papasakota apie numatomas miesto zonas: gyvenamąsias, paslaugų, rekreacines, pramonės ir kt. Pristatyti ir kai kurie kiti sprendiniai. Daugiausiai diskusijų sukėlė numatomo aplinkkelio aplink Vilkaviškį statybos. Šis objektas turėtų sujungti Marijampolės–Kybartų kelią su Vilkaviškio miesto Birutės gatve bei toliau driektis link kelio, vedančio į Kudirkos Naumiestį. Šis aplinkkelis turėtų padėti sumažinti krovininio transporto priemonių srautus įvairiose miesto gatvėse.
Verslininkai svarstė, ar šiuo metu minėtas kelias suplanuotas tinkamoje vietoje, ar jo statyboms netrukdys privatūs sklypai. Diskutuota ir apie alternatyvius pasirinkimus.
Viena iš numatyto aplinkkelio dalių – Šiaurės gatvė, kurios statybos prasidės dar šiais metais. Šiemet turėtų būti nutiesta atkarpa nuo Pilviškių kelio iki Vienybės gatvės. Kaip informavo Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, šiuo metu jau rengiamas techninis projektas Šiaurės gatvės atkarpos, jungiančios Birutės bei Pilviškių gatves, asfaltavimo darbams. Tikimasi, kad šis kelio ruožas bus išasfaltuotas jau kitais metais. Vilkaviškio vizija turėtų būti tokia: miestas, kuriame gera gyventi.
„Mes dedame daug vilčių į Savivaldybės turimą 22 ha investicinę teritoriją. Iki šiol potencialiems investuotojams rodėme tik žaliuojančius laukus. Dabar jau galėsime pasiūlyti daug didesnes galimybes. Manau, jog investuotojams, kuriantiems darbo vietas, susisiekimas su geležinkeliu ir didesniais miestais, išvengiant įvažiavimo į gyvenamąją teritoriją, yra patrauklus dalykas“, – svarstė Savivaldybės mero patarėjas Kazys Kiaulakis.
Leisti ar uždrausti?
Nemažai diskusijų sukėlė numatyta komercinės paskirties zona, esanti šalia kelio Marijampolė – Kybartai, miesto apvažiavimo ribose, tarp Vytauto ir Kapų gatvių. UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius Aloyzas Beržanskis ragino leisti šioje teritorijoje ir pramonę, neužkertant kelio potencialiems investuotojams.
„Mačiau, jog Prienų bendrajame plane tai pačiai teritorijai priskirta daug galimybių: pramonė, komercija, socialinė paskirtis ir kt. Jei reglamentas leidžia, tai gal ir mes neužkirskime sau kelio įvairiais draudimais? Juk mums aktualu pritraukti naujų investuotojų, tad turime jiems suteikti kuo daugiau galimybių“, – kalbėjo A. Beržanskis.
Jis teigė labiausiai šioje vietoje įžvelgiantis logistikos potencialą. UAB „Vilkasta“ generaliniam direktoriui pabandė oponuoti mero patarėjas K. Kiaulakis. Anot jo, Vilkaviškyje ir taip numatyta daugybė pramonei skirtų teritorijų, o jose galėtų sutilpti kone pusė Kauno įmonių. A. Beržanskis į tai replikavo, kad ne visos pramonei numatytos teritorijos verslininkams yra patrauklios.
„Galime visą miestą padaryti universalų ir suteikti galimybes pramonei, komercijai ir kitoms veikloms. Bet siūlyčiau neapgaudinėti savęs. Prieš atiduodami kurią nors teritoriją potencialiems investuotojams turime sutvarkyti šalimais esančią infrastruktūrą: inžinerinius, nuotekų ir vandentiekio tinklus, komunikacijas ir kt. Plane daryti pakeitimus lengva, tačiau atsiradus investuotojams turėsime parodyti realias galimybes. Šioje vietoje ir dabar teoriškai būtų galima statyti nedidelę gamyklėlę, pavadinus ją kitos paskirties komerciniu objektu, tačiau didelių gamyklų čia tikrai nebus. Norime pasitvirtinti gerą miesto teritorijos bendrąjį planą ir ateityje jo nuosekliai laikytis“, – kalbėjo K. Kiaulakis.
Jam antrino ir dr. K. Gaučė, kurios teigimu, kitų savivaldybių patirtis rodo, kad verslininkus labiausiai traukia ne vieta, o gera inžinerinė parengtis.
Per daug žaliųjų zonų
Verslininkai bendrojo plano rengėjų taip pat teiravosi, kodėl mieste palikta tiek daug žaliųjų zonų. Šios teritorijos skirtos poilsiui ir rekreacijai, jose draudžiama statyba. Ypač daug klausinėta, kodėl naujai rengiamame dokumente beveik nepalikta galimybių kurtis prie Paežerių ežero, nors kai kurios šalimais esančios teritorijos yra visiškai apleistos ir panašu, kad jose artimiausiu metu pokyčių neįvyks.
„Norime, kad į rajoną grįžtų jauni žmonės, tačiau draudžiame jiems kurtis gražiose vietose. Suprantu, kad svarbu ir darbas, atlyginimas, bet gyvenamoji vieta – viena iš svarbiausių sudedamųjų dalių, galinčių pritraukti naujus gyventojus. Žmones vis labiau traukia į gamtą. Turime gerą Marijampolės bei šalimais jos esančio Mokolų kaimo pavyzdį. Ten namai lyg grybai po lietaus dygsta prie Šešupės. Aišku, išlaikomi nuo upės reikiami atstumai, paliekant galimybę tiesti dviračių ar pėsčiųjų takus, tačiau žmonėms nedraudžiama kurtis ten, kur jie nori“, – kalbėjo UAB „Art Glacio“ vadovas Arūnas Simutis.
Su šia nuomone nebuvo linkęs sutikti Savivaldybės administracijos direktorius V. Gavėnas. Jo teigimu, Savivaldybė siekia sutvarkyti ežero teritoriją bei prieigas taip, kad jomis galėtų naudotis kuo daugiau žmonių. Jei būtų suteikiami leidimai statyti namus prie ežero esančiose žaliosiose zonose, jais pasinaudotų vienetai.
Bendrojo plano rengėjos dr. K. Gaučės teigimu, galimybė kurtis arti vandens telkinių retai pritraukia naujų gyventojų. Ji pateikė Kupiškio rajono pavyzdį, kur Savivaldybei suteikus leidimą statyti namus prie vietinių marių per dešimtmetį juo pasinaudojo vos vienas asmuo.
„Bendrajame plane žaliosios zonos paliktos ambicingiems miesto tikslams. Sutvarkius rekreacines teritorijas, jose galima įrengti kažką unikalaus. Pavyzdžiui, kempingą. Puikus pavyzdys – Vištytis. Pati esu ten buvusi ir man labai patiko. Panašiai būtų galima išnaudoti ir Paežerių ežerą. Nemanau, kad tokiose vietose reikėtų leisti gyvenamųjų namų statybas. Gyvenamajai plėtrai ir taip paskirta net 80 proc. miesto teritorijos, nemažai plotų palikta pramonei bei komercijai“, – savo nuomonę išreiškė viena iš bendrojo plano rengėjų R. Skripkienė.
Rajono meras Algirdas Neiberka buvo linkęs sutikti, kad žaliosios miesto zonos turėtų būti skirtos tik poilsiui bei rekreacijai. Anot jo, mūsų kraštas yra vienas iš nemiškingiausių Lietuvoje, tad būtina išsaugoti turimą gamtos turtą.
„Pastaruoju metu nemažai investuojame, siekdami pagerinti žmonių gyvenimo kokybę bei pakeisti miesto įvaizdį. Norime būti patrauklūs įvairiose srityse. Statistika rodo, kad žmones vis labiau traukia į mažus regionus. Pastaraisiais metais mes taip pat matome pozityvių signalų dėl gyventojų kaitos Vilkaviškio rajone. Tikimės, jog greitai mūsų kraštas taps dar patrauklesnis, tačiau visa tai priklausys nuo mūsų pačių“, – pabrėžė A. Neiberka.
Savivaldybės Taryba ruošiasi tvirtinti Vilkaviškio miesto teritorijos bendrąjį planą. Rengiamas dokumentas pristatomas įvairioms interesantų grupėms. |
Šįsyk diskusiją dėl miesto bendrojo plano inicijavo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Vilkaviškio atstovybės nariai bei Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras. Renginyje dalyvavo rajono valdžios ir verslo atstovai bei bendrojo plano rengėjai – UAB „Gaučė ir ko“ direktorė dr. Kristina Gaučė kartu su projektų vadove Rūta Skripkiene.
Nuotoliniu būdu vykusiame renginyje daugiausiai diskutuota apie miesto privalumus, potencialą bei trūkumus.
Kai kurie daugiau nei prieš dešimtmetį patvirtinto Vilkaviškio miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniai šiandien jau nebeturi prasmės, todėl natūralu, kad prireikė šio dokumento korekcijų. Jas UAB „Gaučė ir ko“ atstovai rengė daugiau nei metus. Įmonės specialistai taip pat prisidėjo ir prie Lietuvos bendrojo plano rengimo, todėl dalį jo sprendinių stengėsi pritaikyti perspektyviniame Vilkaviškio miesto teritorijos planavimo dokumente.
Susitikimo metu plano rengėjos kaip vieną iš didžiausių Vilkaviškio privalumų įvardijo ekonominį susisiekimo koridorių su dviem užsienio kaimynėmis – Rusija bei Lenkija.
„Aišku, tam tikrame kontekste tai gali tapti neigiamu niuansu, tačiau iš esmės Vilkaviškis turi būti patenkintas gera geografine padėtimi“, – pabrėžė dr. K. Gaučė.
Tarp didžiausių pranašumų įvardytini ir, pranešėjos teigimu, komfortiški ryšiai su kaimyninėmis savivaldybėmis, gerai išvystytos gydymo, švietimo ir socialinės paslaugos, rekreacinių teritorijų potencialas bei pakankamai netolimi atstumai iki miesto centro.
Nepaisant visko pabrėžta, jog būtina didinti miesto patrauklumą darbingo amžiaus žmonėms, kurti galimybes verslui, gerinti neformalaus ugdymo įstaigų bei sporto ir laisvalaikio infrastruktūros kokybę bei miestui svarbių objektų pasiekiamumą. Pasidžiaugta, kad mieste įgyvendinami projektai prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės kūrimo, tačiau, anot plano rengėjų, vis dar lieka daugybė probleminių vietų. Tai – nesutvarkyta daugiabučių gyvenamųjų namų aplinka, nepatrauklūs kai kurie kelių ruožai, ribotas geležinkelio pasiekiamumas, neišnaudotas turimų gamtinių išteklių potencialas, neišbaigtos priemonės rekreacinei veiklai bei kt.
„Vilkaviškis, deja, patenka į sąrašą penkiasdešimties šalies savivaldybių, kuriose nuolat mažėja gyventojų. Miestas turi nemažai perteklinių teritorijų plėtrai. Iš vienos pusės – tai gerai, bet kartu tai Savivaldybei gali sudaryti ir papildomą naštą. Pavyzdžiui, toliau nuo centro besikuriančius žmones būtina aprūpinti įvairiomis komunikacijomis. Vilkaviškio vizija turėtų būti tokia: miestas, kuriame gera gyventi. Į šią sąvoką patenka darbo vietų kūrimas, patogus susisiekimas, prieinamas būstas, geros socialinės bei kitos paslaugos visoms amžiaus grupėms. Visa tai tikrai įmanoma užtikrinti“, – kalbėjo dr. K. Gaučė.
Susirinkusiesiems buvo papasakota apie numatomas miesto zonas: gyvenamąsias, paslaugų, rekreacines, pramonės ir kt. Pristatyti ir kai kurie kiti sprendiniai. Daugiausiai diskusijų sukėlė numatomo aplinkkelio aplink Vilkaviškį statybos. Šis objektas turėtų sujungti Marijampolės–Kybartų kelią su Vilkaviškio miesto Birutės gatve bei toliau driektis link kelio, vedančio į Kudirkos Naumiestį. Šis aplinkkelis turėtų padėti sumažinti krovininio transporto priemonių srautus įvairiose miesto gatvėse.
Verslininkai svarstė, ar šiuo metu minėtas kelias suplanuotas tinkamoje vietoje, ar jo statyboms netrukdys privatūs sklypai. Diskutuota ir apie alternatyvius pasirinkimus.
Viena iš numatyto aplinkkelio dalių – Šiaurės gatvė, kurios statybos prasidės dar šiais metais. Šiemet turėtų būti nutiesta atkarpa nuo Pilviškių kelio iki Vienybės gatvės. Kaip informavo Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas, šiuo metu jau rengiamas techninis projektas Šiaurės gatvės atkarpos, jungiančios Birutės bei Pilviškių gatves, asfaltavimo darbams. Tikimasi, kad šis kelio ruožas bus išasfaltuotas jau kitais metais.
Vilkaviškio vizija turėtų būti tokia: miestas, kuriame gera gyventi.
„Mes dedame daug vilčių į Savivaldybės turimą 22 ha investicinę teritoriją. Iki šiol potencialiems investuotojams rodėme tik žaliuojančius laukus. Dabar jau galėsime pasiūlyti daug didesnes galimybes. Manau, jog investuotojams, kuriantiems darbo vietas, susisiekimas su geležinkeliu ir didesniais miestais, išvengiant įvažiavimo į gyvenamąją teritoriją, yra patrauklus dalykas“, – svarstė Savivaldybės mero patarėjas Kazys Kiaulakis.
Nemažai diskusijų sukėlė numatyta komercinės paskirties zona, esanti šalia kelio Marijampolė – Kybartai, miesto apvažiavimo ribose, tarp Vytauto ir Kapų gatvių. UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius Aloyzas Beržanskis ragino leisti šioje teritorijoje ir pramonę, neužkertant kelio potencialiems investuotojams.
„Mačiau, jog Prienų bendrajame plane tai pačiai teritorijai priskirta daug galimybių: pramonė, komercija, socialinė paskirtis ir kt. Jei reglamentas leidžia, tai gal ir mes neužkirskime sau kelio įvairiais draudimais? Juk mums aktualu pritraukti naujų investuotojų, tad turime jiems suteikti kuo daugiau galimybių“, – kalbėjo A. Beržanskis.
Jis teigė labiausiai šioje vietoje įžvelgiantis logistikos potencialą. UAB „Vilkasta“ generaliniam direktoriui pabandė oponuoti mero patarėjas K. Kiaulakis. Anot jo, Vilkaviškyje ir taip numatyta daugybė pramonei skirtų teritorijų, o jose galėtų sutilpti kone pusė Kauno įmonių. A. Beržanskis į tai replikavo, kad ne visos pramonei numatytos teritorijos verslininkams yra patrauklios.
„Galime visą miestą padaryti universalų ir suteikti galimybes pramonei, komercijai ir kitoms veikloms. Bet siūlyčiau neapgaudinėti savęs. Prieš atiduodami kurią nors teritoriją potencialiems investuotojams turime sutvarkyti šalimais esančią infrastruktūrą: inžinerinius, nuotekų ir vandentiekio tinklus, komunikacijas ir kt. Plane daryti pakeitimus lengva, tačiau atsiradus investuotojams turėsime parodyti realias galimybes. Šioje vietoje ir dabar teoriškai būtų galima statyti nedidelę gamyklėlę, pavadinus ją kitos paskirties komerciniu objektu, tačiau didelių gamyklų čia tikrai nebus. Norime pasitvirtinti gerą miesto teritorijos bendrąjį planą ir ateityje jo nuosekliai laikytis“, – kalbėjo K. Kiaulakis.
Jam antrino ir dr. K. Gaučė, kurios teigimu, kitų savivaldybių patirtis rodo, kad verslininkus labiausiai traukia ne vieta, o gera inžinerinė parengtis.
Verslininkai bendrojo plano rengėjų taip pat teiravosi, kodėl mieste palikta tiek daug žaliųjų zonų. Šios teritorijos skirtos poilsiui ir rekreacijai, jose draudžiama statyba. Ypač daug klausinėta, kodėl naujai rengiamame dokumente beveik nepalikta galimybių kurtis prie Paežerių ežero, nors kai kurios šalimais esančios teritorijos yra visiškai apleistos ir panašu, kad jose artimiausiu metu pokyčių neįvyks.
„Norime, kad į rajoną grįžtų jauni žmonės, tačiau draudžiame jiems kurtis gražiose vietose. Suprantu, kad svarbu ir darbas, atlyginimas, bet gyvenamoji vieta – viena iš svarbiausių sudedamųjų dalių, galinčių pritraukti naujus gyventojus. Žmones vis labiau traukia į gamtą. Turime gerą Marijampolės bei šalimais jos esančio Mokolų kaimo pavyzdį. Ten namai lyg grybai po lietaus dygsta prie Šešupės. Aišku, išlaikomi nuo upės reikiami atstumai, paliekant galimybę tiesti dviračių ar pėsčiųjų takus, tačiau žmonėms nedraudžiama kurtis ten, kur jie nori“, – kalbėjo UAB „Art Glacio“ vadovas Arūnas Simutis.
Su šia nuomone nebuvo linkęs sutikti Savivaldybės administracijos direktorius V. Gavėnas. Jo teigimu, Savivaldybė siekia sutvarkyti ežero teritoriją bei prieigas taip, kad jomis galėtų naudotis kuo daugiau žmonių. Jei būtų suteikiami leidimai statyti namus prie ežero esančiose žaliosiose zonose, jais pasinaudotų vienetai.
Bendrojo plano rengėjos dr. K. Gaučės teigimu, galimybė kurtis arti vandens telkinių retai pritraukia naujų gyventojų. Ji pateikė Kupiškio rajono pavyzdį, kur Savivaldybei suteikus leidimą statyti namus prie vietinių marių per dešimtmetį juo pasinaudojo vos vienas asmuo.
„Bendrajame plane žaliosios zonos paliktos ambicingiems miesto tikslams. Sutvarkius rekreacines teritorijas, jose galima įrengti kažką unikalaus. Pavyzdžiui, kempingą. Puikus pavyzdys – Vištytis. Pati esu ten buvusi ir man labai patiko. Panašiai būtų galima išnaudoti ir Paežerių ežerą. Nemanau, kad tokiose vietose reikėtų leisti gyvenamųjų namų statybas. Gyvenamajai plėtrai ir taip paskirta net 80 proc. miesto teritorijos, nemažai plotų palikta pramonei bei komercijai“, – savo nuomonę išreiškė viena iš bendrojo plano rengėjų R. Skripkienė.
Rajono meras Algirdas Neiberka buvo linkęs sutikti, kad žaliosios miesto zonos turėtų būti skirtos tik poilsiui bei rekreacijai. Anot jo, mūsų kraštas yra vienas iš nemiškingiausių Lietuvoje, tad būtina išsaugoti turimą gamtos turtą.
„Pastaruoju metu nemažai investuojame, siekdami pagerinti žmonių gyvenimo kokybę bei pakeisti miesto įvaizdį. Norime būti patrauklūs įvairiose srityse. Statistika rodo, kad žmones vis labiau traukia į mažus regionus. Pastaraisiais metais mes taip pat matome pozityvių signalų dėl gyventojų kaitos Vilkaviškio rajone. Tikimės, jog greitai mūsų kraštas taps dar patrauklesnis, tačiau visa tai priklausys nuo mūsų pačių“, – pabrėžė A. Neiberka.
Galerija: Gatvė
Publikuota: 2021-03-29 08:32:59
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|