|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Vilkaviškio kelių tarnybos vadovas Egidijus Mockevičius teigė, jog įmonė turi resursų plėsti veiklą ir kurti aukšto lygio paslaugas.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
AB „Kelių priežiūra“ Vilkaviškio kelių tarnybos vadovo Egidijaus MOCKEVIČIAUS keliai visą laiką vingiavo per Suvalkiją. Jis gimė ir užaugo mūsų rajone, Čyčkų kaime (Šeimenos sen.), gimnaziją baigė Vilkaviškyje, šiuo metu gyvena Marijampolėje ir jau pusmetį vadovauja Vilkaviškio bei Šakių rajonų kelininkams.
– Į valstybinę bendrovę atėjote iš privačios įmonės. Kodėl nutarėte imtis „valdiško“ darbo?
– Iš tiesų savo karjerą pradėjau VĮ „Marijampolės regiono keliai“ – dirbau Marijampolės, vėliau Šakių kelių tarnyboje. Po to išėjau dirbti į UAB „Parama“, o galiausiai sugrįžau atgal, tik jau į pasikeitusią AB „Kelių priežiūra“. Vadovauti Vilkaviškio kelių tarnybai atėjau prieš gerą pusmetį, praėjusią vasarą, įvykus įmonės restruktūrizacijai, kai siekiant padidinti veiklos efektyvumą buvo sujungtos Šakių ir Vilkaviškio kelių tarnybos. Abi jos buvo pavadintos meistrijomis, o visas bendras junginys vadinasi Vilkaviškio kelių tarnyba.
Tikrai negalėčiau pasakyti, kad požiūris į darbą mūsų įmonėje – „valdiškas“. Jau ir seniau to nebuvo, o dabar bendrovė dideliais žingsniais žengia pirmyn. Jos valdymo modelis – kaip ir privačių įmonių, kurios kryptingai siekia gero rezultato.
– Kiek žmonių dirba Jūsų vadovaujamoje įmonėje? Kiek prižiūrite kelių?
– Iš viso turime 84 darbuotojus, iš jų 44 – Vilkaviškio meistrijoje. Per abi Vilkaviškio ir Šakių meistrijas prižiūrime daugiau nei 1050 kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Pagrindinis mūsų darbas – nuolatinė kelių priežiūra, valymas ir barstymas. Darbų turime daug: taisome duobes, greideriuojame žvyrkelius, pjauname žolę, prižiūrime želdinius, tvarkome kelių ženklus, atitvarus ir kt.
– Dar iki paskutinės reformos ankstesnieji vadovai sakydavo, kad kelininkų biudžetas kasmet vis mažėja. Kokia situacija dabar?
– Šiuo metu jis nemažėja, bet ir neauga. Dėl to lengviau netampa, nes didėja Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) reikalavimai kelių priežiūrai, dar prisideda infliacija, kainų augimas, darbuotojų išlaikymas. Norėdami išlaikyti esamą darbuotojų skaičių, užtikrinti jiems geras darbo sąlygas ir duoti naudos akcininkui – Lietuvos valstybei, turime plėsti veiklą ir dirbti papildomai. Siekiame diversifikuoti savo veiklą, kad būtume priklausomi ne tik nuo „Kelių priežiūros“ sutarties su LAKD.
Įmonėje vystomi įvairūs vidiniai projektai, kurių metu yra tobulinami darbo procesai, diegiami inovatyvūs technologiniai sprendimai. Siekiame būti maksimaliai efektyvūs ir konkurencingi, kad galėtume kurti aukšto lygio paslaugas ir atnešti naudos mūsų valstybei.
– Vadinasi, įmonė turi dar neišnaudotų resursų?
– Jei peržiūri savo darbo procesus, pradedi dirbti efektyviau ir greičiau, tuomet ir atsiranda resursų, kuriuos galima panaudoti kitose srityse.
Be to, pas mus yra darbų sezoniškumas. Šaltesnę žiemą būna sudėtingiau tiek su žmogiškaisiais, tiek su technikos resursais, bet vasarą dalis technikos jau lyg ir tampa nereikalinga. Šis klausimas sprendžiamas šiltuoju metu didinant darbų apimtis. Žinoma, papildomos pajamos iš rangos ir kelių priežiūros kitiems subjektams niekad nebus pagrindinė mūsų duona, bet tam tikrą procentą veiklos ji užima jau dabar.
O žiemą papildomos pajamos ateina prižiūrint savivaldybių kelius. Pavyzdžiui, Šakių rajono savivaldybėje jau nemažai metų vyksta viešasis miesto gatvių priežiūros konkursas ir mes, kelininkai, jį laimime. Taigi Šakiuose dirbame tą darbą, kurį Vilkaviškyje atlieka komunalininkai, – prižiūrime, valome, barstome miesto gatves.
– Kalbant apie žiemą – šiemet kelininkams ji nebuvo labai palanki. Ar sulaukėte daug skambučių, tradicinių priekaištų, kad esate žiemai nepasiruošę?
– Per sezoną rajono keliuose išbarstėme 1 600 t druskos ir 1 300 t smėlio bei druskos mišinio. Kartais per dieną viename rajone viršydavome 100 tonų medžiagų. Daugiausiai per vieną dieną Vilkaviškio rajone išbarstėme 80–90 t druskos ir apie 60 t mišinio. Panašios sąnaudos buvo ir Šakiuose.
Skambučių iš gyventojų sulaukėme ir šiemet, bet palyginti nedaug. O į repliką „kelininkai žiemai nepasiruošę“ galėčiau paklausti, ar jai pasiruošia vairuotojai. Kelininkams žiema tikrai neateina netikėtai, pasiruošę būname jau nuo spalio vidurio, kai prasideda pirmasis plikledis, lijundros, ką vairuotojams sunku pastebėti. Staigiai pasikeitus oro sąlygoms dirbame pagal kelių lygius, numatytą laiką ir prioritetus. Šiemet atlikome analizes ir galime konstatuoti, jog nė karto nepavėlavome, nepažeidėme nustatytų grafikų. Reikia suprasti, kad žiemą kelias nebus toks, kaip vasarą. Tikriausiai būtų įmanoma padaryti ir taip, tik klausimas, kokius milžiniškus pinigus tai kainuotų valstybei.
– Žiema baigėsi – kokia situacija rajono keliuose?
– Galvojome, kad prasidėjus polaidžiui bus blogiau su žvyrkeliais, nes sniego buvo tikrai daug. Bet problemų buvo kur kas mažiau negu tikėjomės, nes nebuvo įšalo, todėl vanduo labai sėkmingai susigėrė ir kelių nenuplovė. O didžiausia žala turbūt padaryta signaliniams stulpeliams, kuriuos dabar ir taisome. Daugiausiai jų patys nudaužėme žiemą valydami kelius – juk buvo vietų, kur sniego volai siekė beveik 2 metrus, tad stulpeliai neatlaikė.
Po to prasidės duobių taisymas. Šiuo metu jau taisome su šaltuoju asfaltu, bet, kai tik turėsime galimybę, t. y. kai prasidės asfaltbetonio gamyba ir pagerės oro sąlygos, pradėsime dirbti su karštuoju asfaltu.
– Amžina bėda žmonėms – žvyrkeliai, dėl prastos jų kokybės kasmet skambučių sulaukia ir redakcija. Ar jau ruošiatės greideriavimo darbams?
– Žvyrkelius vieną kartą šiemet jau greideriavome. Bet, mano nuomone, jie yra labai nudėvėti, nebelikę viršutinio sluoksnio, tik skaldos ir akmenų pagrindas, todėl greideriavimas trumpai laiko. Be to, šiems darbams reikia gerų oro sąlygų: turi būti nei per šlapia, nei per sausa, kitaip iš greideriavimo nebus naudos. Vieną kitą atkarpą per metus pažvyruojame, bet pastaruoju metu tam neskiriama daug lėšų, nes LAKD žvyrkelius gana intensyviai asfaltuoja. Jie net turi nusibrėžę gaires, iki kada išasfaltuos visus Lietuvos kelius.
Suprantama, važiuoti žvyrkeliu tikrai nėra didelis komfortas. Žiūrint valstybės mastu, yra nustatyti prioritetai, valstybiniai keliai pagal svarbą suskirstyti į penkis lygius. O žmogaus akimis vertinimas labai paprastas: prie kurio kelio jis gyvena, tas ir yra svarbiausias. Todėl žmonės kovoja už savo kelią – ir juos reikia suprasti.
– Kiek rajone yra neasfaltuotų kelių? Ar šiais metais numatyta kiek nors asfaltuoti?
– Prioritetus, ką ir kur asfaltuoti, numato kelių direkcija, mes atliekame tik kelių priežiūros funkciją.
Mūsų rajone dar yra apie 120 kilometrų valstybinės reikšmės žvyrkelių.
Šiemet bus išasfaltuotas kelio Vilkaviškis–Alksnėnai (Nr. 5111) ruožas nuo 4, 680 km iki 7, 468 km; privažiuojamojo kelio prie Klausučių nuo kelio Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai (Nr. 5115 ) ruožas nuo 1, 469 km iki 2, 487 km; kelio Vilkaviškis–Kalvarija (Nr. 5107) ruožas nuo 4, 934 km iki 9, 449 km.
– Kokie didžiausi darbai numatyti artimiausiu metu?
– Šiuo metu pereiname į vasaros režimą. Artimiausias didžiausias darbas – pradėti Šiaurės gatvės statybą Vilkaviškyje. Esame laimėję rangos darbus, jau pasirašėme sutartį su Savivaldybės administracija ir per šiuos metus turime padaryti gatvę. Darbus planuojame pradėti balandžio mėnesį. Lygiagrečiai bus atliekami kiti nuolatiniai darbai – duobių asfaltavimas ir kita įprasta kelių priežiūra.
AB „Kelių priežiūra“ Vilkaviškio kelių tarnybos vadovo Egidijaus MOCKEVIČIAUS keliai visą laiką vingiavo per Suvalkiją. Jis gimė ir užaugo mūsų rajone, Čyčkų kaime (Šeimenos sen.), gimnaziją baigė Vilkaviškyje, šiuo metu gyvena Marijampolėje ir jau pusmetį vadovauja Vilkaviškio bei Šakių rajonų kelininkams. |
– Į valstybinę bendrovę atėjote iš privačios įmonės. Kodėl nutarėte imtis „valdiško“ darbo?
– Iš tiesų savo karjerą pradėjau VĮ „Marijampolės regiono keliai“ – dirbau Marijampolės, vėliau Šakių kelių tarnyboje. Po to išėjau dirbti į UAB „Parama“, o galiausiai sugrįžau atgal, tik jau į pasikeitusią AB „Kelių priežiūra“. Vadovauti Vilkaviškio kelių tarnybai atėjau prieš gerą pusmetį, praėjusią vasarą, įvykus įmonės restruktūrizacijai, kai siekiant padidinti veiklos efektyvumą buvo sujungtos Šakių ir Vilkaviškio kelių tarnybos. Abi jos buvo pavadintos meistrijomis, o visas bendras junginys vadinasi Vilkaviškio kelių tarnyba.
Tikrai negalėčiau pasakyti, kad požiūris į darbą mūsų įmonėje – „valdiškas“. Jau ir seniau to nebuvo, o dabar bendrovė dideliais žingsniais žengia pirmyn. Jos valdymo modelis – kaip ir privačių įmonių, kurios kryptingai siekia gero rezultato.
– Kiek žmonių dirba Jūsų vadovaujamoje įmonėje? Kiek prižiūrite kelių?
– Iš viso turime 84 darbuotojus, iš jų 44 – Vilkaviškio meistrijoje. Per abi Vilkaviškio ir Šakių meistrijas prižiūrime daugiau nei 1050 kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Pagrindinis mūsų darbas – nuolatinė kelių priežiūra, valymas ir barstymas. Darbų turime daug: taisome duobes, greideriuojame žvyrkelius, pjauname žolę, prižiūrime želdinius, tvarkome kelių ženklus, atitvarus ir kt.
– Dar iki paskutinės reformos ankstesnieji vadovai sakydavo, kad kelininkų biudžetas kasmet vis mažėja. Kokia situacija dabar?
– Šiuo metu jis nemažėja, bet ir neauga. Dėl to lengviau netampa, nes didėja Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) reikalavimai kelių priežiūrai, dar prisideda infliacija, kainų augimas, darbuotojų išlaikymas. Norėdami išlaikyti esamą darbuotojų skaičių, užtikrinti jiems geras darbo sąlygas ir duoti naudos akcininkui – Lietuvos valstybei, turime plėsti veiklą ir dirbti papildomai. Siekiame diversifikuoti savo veiklą, kad būtume priklausomi ne tik nuo „Kelių priežiūros“ sutarties su LAKD.
Įmonėje vystomi įvairūs vidiniai projektai, kurių metu yra tobulinami darbo procesai, diegiami inovatyvūs technologiniai sprendimai. Siekiame būti maksimaliai efektyvūs ir konkurencingi, kad galėtume kurti aukšto lygio paslaugas ir atnešti naudos mūsų valstybei.
– Vadinasi, įmonė turi dar neišnaudotų resursų?
– Jei peržiūri savo darbo procesus, pradedi dirbti efektyviau ir greičiau, tuomet ir atsiranda resursų, kuriuos galima panaudoti kitose srityse.
Be to, pas mus yra darbų sezoniškumas. Šaltesnę žiemą būna sudėtingiau tiek su žmogiškaisiais, tiek su technikos resursais, bet vasarą dalis technikos jau lyg ir tampa nereikalinga. Šis klausimas sprendžiamas šiltuoju metu didinant darbų apimtis. Žinoma, papildomos pajamos iš rangos ir kelių priežiūros kitiems subjektams niekad nebus pagrindinė mūsų duona, bet tam tikrą procentą veiklos ji užima jau dabar.
O žiemą papildomos pajamos ateina prižiūrint savivaldybių kelius. Pavyzdžiui, Šakių rajono savivaldybėje jau nemažai metų vyksta viešasis miesto gatvių priežiūros konkursas ir mes, kelininkai, jį laimime. Taigi Šakiuose dirbame tą darbą, kurį Vilkaviškyje atlieka komunalininkai, – prižiūrime, valome, barstome miesto gatves.
– Kalbant apie žiemą – šiemet kelininkams ji nebuvo labai palanki. Ar sulaukėte daug skambučių, tradicinių priekaištų, kad esate žiemai nepasiruošę?
– Per sezoną rajono keliuose išbarstėme 1 600 t druskos ir 1 300 t smėlio bei druskos mišinio. Kartais per dieną viename rajone viršydavome 100 tonų medžiagų. Daugiausiai per vieną dieną Vilkaviškio rajone išbarstėme 80–90 t druskos ir apie 60 t mišinio. Panašios sąnaudos buvo ir Šakiuose.
Skambučių iš gyventojų sulaukėme ir šiemet, bet palyginti nedaug. O į repliką „kelininkai žiemai nepasiruošę“ galėčiau paklausti, ar jai pasiruošia vairuotojai. Kelininkams žiema tikrai neateina netikėtai, pasiruošę būname jau nuo spalio vidurio, kai prasideda pirmasis plikledis, lijundros, ką vairuotojams sunku pastebėti. Staigiai pasikeitus oro sąlygoms dirbame pagal kelių lygius, numatytą laiką ir prioritetus. Šiemet atlikome analizes ir galime konstatuoti, jog nė karto nepavėlavome, nepažeidėme nustatytų grafikų. Reikia suprasti, kad žiemą kelias nebus toks, kaip vasarą. Tikriausiai būtų įmanoma padaryti ir taip, tik klausimas, kokius milžiniškus pinigus tai kainuotų valstybei.
– Žiema baigėsi – kokia situacija rajono keliuose?
– Galvojome, kad prasidėjus polaidžiui bus blogiau su žvyrkeliais, nes sniego buvo tikrai daug. Bet problemų buvo kur kas mažiau negu tikėjomės, nes nebuvo įšalo, todėl vanduo labai sėkmingai susigėrė ir kelių nenuplovė. O didžiausia žala turbūt padaryta signaliniams stulpeliams, kuriuos dabar ir taisome. Daugiausiai jų patys nudaužėme žiemą valydami kelius – juk buvo vietų, kur sniego volai siekė beveik 2 metrus, tad stulpeliai neatlaikė.
Po to prasidės duobių taisymas. Šiuo metu jau taisome su šaltuoju asfaltu, bet, kai tik turėsime galimybę, t. y. kai prasidės asfaltbetonio gamyba ir pagerės oro sąlygos, pradėsime dirbti su karštuoju asfaltu.
– Amžina bėda žmonėms – žvyrkeliai, dėl prastos jų kokybės kasmet skambučių sulaukia ir redakcija. Ar jau ruošiatės greideriavimo darbams?
– Žvyrkelius vieną kartą šiemet jau greideriavome. Bet, mano nuomone, jie yra labai nudėvėti, nebelikę viršutinio sluoksnio, tik skaldos ir akmenų pagrindas, todėl greideriavimas trumpai laiko. Be to, šiems darbams reikia gerų oro sąlygų: turi būti nei per šlapia, nei per sausa, kitaip iš greideriavimo nebus naudos. Vieną kitą atkarpą per metus pažvyruojame, bet pastaruoju metu tam neskiriama daug lėšų, nes LAKD žvyrkelius gana intensyviai asfaltuoja. Jie net turi nusibrėžę gaires, iki kada išasfaltuos visus Lietuvos kelius.
Suprantama, važiuoti žvyrkeliu tikrai nėra didelis komfortas. Žiūrint valstybės mastu, yra nustatyti prioritetai, valstybiniai keliai pagal svarbą suskirstyti į penkis lygius. O žmogaus akimis vertinimas labai paprastas: prie kurio kelio jis gyvena, tas ir yra svarbiausias. Todėl žmonės kovoja už savo kelią – ir juos reikia suprasti.
– Kiek rajone yra neasfaltuotų kelių? Ar šiais metais numatyta kiek nors asfaltuoti?
– Prioritetus, ką ir kur asfaltuoti, numato kelių direkcija, mes atliekame tik kelių priežiūros funkciją.
Mūsų rajone dar yra apie 120 kilometrų valstybinės reikšmės žvyrkelių.
Šiemet bus išasfaltuotas kelio Vilkaviškis–Alksnėnai (Nr. 5111) ruožas nuo 4, 680 km iki 7, 468 km; privažiuojamojo kelio prie Klausučių nuo kelio Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai (Nr. 5115 ) ruožas nuo 1, 469 km iki 2, 487 km; kelio Vilkaviškis–Kalvarija (Nr. 5107) ruožas nuo 4, 934 km iki 9, 449 km.
– Kokie didžiausi darbai numatyti artimiausiu metu?
– Šiuo metu pereiname į vasaros režimą. Artimiausias didžiausias darbas – pradėti Šiaurės gatvės statybą Vilkaviškyje. Esame laimėję rangos darbus, jau pasirašėme sutartį su Savivaldybės administracija ir per šiuos metus turime padaryti gatvę. Darbus planuojame pradėti balandžio mėnesį. Lygiagrečiai bus atliekami kiti nuolatiniai darbai – duobių asfaltavimas ir kita įprasta kelių priežiūra.
Galerija: Kelias
Publikuota: 2021-03-30 08:27:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|