|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Istorija
|
|
|
Vytauto Didžiojo paminklas Perlojoje.
Marijos LUŽYTĖS nuotr.
Švenčiat Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines 1930–1931 metais Lietuvoje kilo vajus statyti paminklus šiam Lietuvos valstybingumo stiprintojui. Per porą metų beveik kiekvienas miestelis pastatė kokį nors šio kunigaikščio atminimo ženklą: paminklą, kryžių, koplytstulpį ar kt.
Vasario 16-osios akto signataras Donatas Malinauskas pastatė bažnyčią, įkūrė Vytautavos kaimą. Vilkaviškio rajone pirmasis sukruto Vištytis, atidengęs paminklą 1927 metais. Pajevonys tą padarė 1935-aisiais. Šį miestelį papuošė skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus kūrinys.
Iš beveik pusšimčio paminklų per pokario laikus iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išliko tik keletas. Tarp jų – esantis Burbiškio dvare, kur skulptoriaus Kazimiero Uliansko sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam iškilo dar iki Pirmojo pasaulinio karo, 1912 metais. Tai yra Lietuvoje pats seniausias paminklas kunigaikščiui Vytautui.
O pats aukščiausias (8, 3 m) iškilo Perlojos miestelyje (Varėnos r. sav.). Jis buvo atidengtas 1931 m. liepos 19 d. Postamente yra užrašas: „Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis.“ Paminklo projekto autoriai – dailininkas Petras Tarabilda, architektas Stasys Neliubšis. Lyg nujausdami būsimus pavojus, kūrėjai skulptūrą statė giliai į žemę įkasdami geležinkelio bėgius, naudojo daug armatūros.
Pasak Perlojos istorijos muziejaus muziejininkės Marijos Lužytės, paminklo išsaugojimo istorija apipinta legendomis ir mitais. Pasakojama, kad pokaryje paminklą apšaudę stribai, jį bandyta nuversti apjuosus lynu ir traukiant arkliais, traktoriumi. Kiek rovė – neišrovė, kaip tame poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraštyje. Esą ginti paminklą stojo poetas Eduardas Mieželaitis, perlojiškis aktorius Tomas Vaisieta. O Perlojos bandymų stoties direktorius „nuramindavo“ kindziukais ir naminuke.
Kai šeštajame dešimtmetyje vietiniai aktyvistai paprašė paminklą susprogdinti, tokiam barbariškam poelgiui esą pasipriešino net partinė Varėnos valdžia. „Kas dabar supaisys, kaip ten buvo“, – išsitarė muziejininkė M. Lužytė.
Dar pasakojama, kad 1973 m. gegužės 13 d., Kalantinių pirmųjų metinių išvakarėse, gėlių prie paminklo padėję Vilniaus universiteto studentai ypač skaudžiai nukentėjo. Už poelgį, nesuderinamą su tarybinio žmogaus ir komjaunuolio elgesiu, trys studentai buvo pašalinti iš šios aukštosios mokyklos.
Pirmosios Respublikos laikais Vytautas, žvelgdamas į Lenkijos okupuotą Lietuvą kitapus Merkio, kėlė patriotinius jausmus, o pokaryje stiprino lietuvišką dvasią.
Antanas ŽILINSKAS
Istorikas
Švenčiat Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines 1930–1931 metais Lietuvoje kilo vajus statyti paminklus šiam Lietuvos valstybingumo stiprintojui. Per porą metų beveik kiekvienas miestelis pastatė kokį nors šio kunigaikščio atminimo ženklą: paminklą, kryžių, koplytstulpį ar kt. |
Vasario 16-osios akto signataras Donatas Malinauskas pastatė bažnyčią, įkūrė Vytautavos kaimą. Vilkaviškio rajone pirmasis sukruto Vištytis, atidengęs paminklą 1927 metais. Pajevonys tą padarė 1935-aisiais. Šį miestelį papuošė skulptoriaus Antano Aleksandravičiaus kūrinys.
Iš beveik pusšimčio paminklų per pokario laikus iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išliko tik keletas. Tarp jų – esantis Burbiškio dvare, kur skulptoriaus Kazimiero Uliansko sukurtas paminklas Vytautui Didžiajam iškilo dar iki Pirmojo pasaulinio karo, 1912 metais. Tai yra Lietuvoje pats seniausias paminklas kunigaikščiui Vytautui.
O pats aukščiausias (8, 3 m) iškilo Perlojos miestelyje (Varėnos r. sav.). Jis buvo atidengtas 1931 m. liepos 19 d. Postamente yra užrašas: „Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis.“ Paminklo projekto autoriai – dailininkas Petras Tarabilda, architektas Stasys Neliubšis. Lyg nujausdami būsimus pavojus, kūrėjai skulptūrą statė giliai į žemę įkasdami geležinkelio bėgius, naudojo daug armatūros.
Pasak Perlojos istorijos muziejaus muziejininkės Marijos Lužytės, paminklo išsaugojimo istorija apipinta legendomis ir mitais. Pasakojama, kad pokaryje paminklą apšaudę stribai, jį bandyta nuversti apjuosus lynu ir traukiant arkliais, traktoriumi. Kiek rovė – neišrovė, kaip tame poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraštyje. Esą ginti paminklą stojo poetas Eduardas Mieželaitis, perlojiškis aktorius Tomas Vaisieta. O Perlojos bandymų stoties direktorius „nuramindavo“ kindziukais ir naminuke.
Kai šeštajame dešimtmetyje vietiniai aktyvistai paprašė paminklą susprogdinti, tokiam barbariškam poelgiui esą pasipriešino net partinė Varėnos valdžia. „Kas dabar supaisys, kaip ten buvo“, – išsitarė muziejininkė M. Lužytė.
Dar pasakojama, kad 1973 m. gegužės 13 d., Kalantinių pirmųjų metinių išvakarėse, gėlių prie paminklo padėję Vilniaus universiteto studentai ypač skaudžiai nukentėjo. Už poelgį, nesuderinamą su tarybinio žmogaus ir komjaunuolio elgesiu, trys studentai buvo pašalinti iš šios aukštosios mokyklos.
Pirmosios Respublikos laikais Vytautas, žvelgdamas į Lenkijos okupuotą Lietuvą kitapus Merkio, kėlė patriotinius jausmus, o pokaryje stiprino lietuvišką dvasią.
Antanas ŽILINSKAS
Istorikas
Publikuota: 2021-04-01 12:18:38
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|