Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

---

Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovas Algirdas Neiberka pasisako už tiesioginius merų rinkimus.

Pirmadienį Konstituciniam Teismui pateikus išvadą, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, šalyje kilo sąmyšis. Nuostatai, kad po poros metų gali tekti grįžti prie senos tvarkos, kai merus rinko savivaldybių tarybos, nepritaria ne tik aukščiausi valstybės vadovai, bet ir patys politikai, taip pat rinkėjai.

Pasiteiravome, kaip šią situaciją vertina mūsų rajono Savivaldybės vadovas Algirdas NEIBERKA.

– Iš tiesų situacija keista ir netikėta. Ją antradienį aptarėme skubiai sušauktame neeiliniame Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdyje, svarstėme, kokia turėtų būti pačios asociacijos ir savivaldybių merų pozicija, kokių tolesnių veiksmų turėtume imtis, – pokalbį pradėjo rajono meras A. Neiberka. – Posėdyje nuskambėjo vienareikšmiška nuomonė – žingsnis atgal būtų klaida, todėl reikia inicijuoti Konstitucijos 119 straipsnio, nustatančio savivaldybių tarybų statusą, pataisas ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus.

Tam aš taip pat pritariu. Juk jeigu grįžtume prie senos tvarkos, kai merus rinko savivaldybių tarybos, be jokios abejonės, nuviltume žmones, smuktų jų pasitikėjimas rinkimais ir pačia valdžia.

Merai tiesiogiai renkami jau antra kadencija. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į gyventojų apklausą, kuri parodė, kad 80 proc. rinkėjų nori patys išsirinkti savivaldybių vadovus. Todėl Lietuvos savivaldybių asociacija ir šįsyk siūlo surengti rinkėjų apklausą.

Balandžio 30 dieną taip pat bus sukviestas asociacijos Tarybos posėdis ir platesniame rate priimti tam tikri sprendimai. Į šį posėdį pasikviesime Seimo pirmininkę, frakcijų vadovus, kad jie išgirstų bendrus merų pasiūlymus.

– Ar visų savivaldybių merai pritaria iniciatyvai keisti minėtą Konstitucijos straipsnį?

– Tikiuosi, kad visi palaiko tiesioginių merų rinkimų idėją. Tam tikriausiai pritaria ir dauguma Seimo narių, nuo kurių sprendimo priklausys, kokiu keliu pasuksime. Tačiau nuomonės gali išsiskirti diskutuojant dėl įgaliojimų merams suteikimo.

2015 metais, kai buvo sprendžiama dėl tiesioginių merų rinkimų, daugiausia diskusijų darbo grupėje kilo būtent dėl mero galių ir funkcijų nustatymo. Buvo susikirsta dėl esminio klausimo: ar mero institucija turėtų būti vykdomoji, ar atstovaujamoji.

Asociacija siūlo palikti dabar galiojančią sistemą ir susikoncentruoti į tiesioginių merų rinkimų įteisinimą. Tam laiko turime nedaug – maždaug pusantrų metų, nes jau 2023-iųjų vasarą prasidės savivaldos rinkimų politinė kampanija. Iki tol reikia suspėti viską teisiškai sutvarkyti, o Konstitucijos pakeitimas nėra paprastas ir greitas procesas. Norint pakeisti Konstituciją, reikia, kad už tai du kartus su ne mažesne nei trijų mėnesių pertrauka balsuotų daugiau kaip du trečdaliai Seimo narių, iš viso – bent jau 94 parlamentarai.

– Bet Seimas gali ir nesusitarti ar nebespėti įteisinti Konstitucijos pataisų.

– Tada 2023 metais grįšime prie senos tvarkos, kai buvo renkamos tik savivaldybių tarybos, o jos išsirinkdavo merus.

Tai, kaip minėjau, būtų žingsnis atgal. Žmonės būtų atitolinti nuo dalyvavimo savivaldos procesuose, nuo galimybės pasirinkti. Esu įsitikinęs, kad sumažėtų žmonių aktyvumas rinkimuose, jų pasitikėjimas savivaldybių vadovais, nes juos išrinktų rinkimus laimėjusios ir į valdančiąją daugumą susibūrusios partijos. Netgi gali atsitikti taip, kad meru taptų menkiausio žmonių pasitikėjimo sulaukęs ir mažiausiai balsų rinkimuose gavęs kažkurios partijos atstovas. Tai nenormalu, bet tokių scenarijų Lietuvoje pasitaikę.

Vis dėlto aš tikiu, kad Seimo nariai teisingai įvertins situaciją, vieningai pritars Konstitucijos pakeitimui bei suteiks žmonėms galimybę ir toliau tiesiogiai rinkti savivaldybių, kuriose gyvena, merus.

– Meru dirbote ir prie vienos, ir prie kitos tvarkos. Kokie skirtumai?

– Skirtumai dideli. Pirmiausia – iš esmės skiriasi atsakomybė. Jeigu merą išrenka Taryba, tai jis ir atsiskaito Tarybos nariams, nes įgyvendina jos planus. O kai esi išrinktas žmonių, jauti itin didelę atsakomybę visiems žmonėms, nes esi įsipareigojęs įgyvendinti jiems duotus pažadus. Suteikė rinkėjai mandatą ketveriems metas, ir tu planuoji, ką per tą laiką galėsi padaryti. Bet jeigu tu neturi galių, tai ką konkretaus gali žmonėms žadėti?

Kitas momentas – stabilumas. Išrinktas žmonių, o ne politikų, jautiesi kur kas tvirtesnis, esi mažiau priklausomas nuo valdančiosios daugumos, nes tau niekas negali pasakyti, kad mes tave rytoj pakeisime.

Stabilumas Savivaldybėje – labai svarbus. Pamokantis kaimynų – Kalvarijos savivaldybės – pavyzdys.

Vienu metu ten dažnai keitėsi merai, ir dėl to nukentėjo savivaldybė, o kartu ir gyventojai. Kalvarija tuo metu negavo Automobilių kelių direkcijos pinigų, neprasidėjo daugiabučių renovacija, o visa situacija buvo neaiški. Tokiais atvejais ir komandą sudėtinga surinkti. Valdžių pasikeitimas vidury kadencijos visais aspektais yra žalingas.

Manau, kad dabartinė merų rinkimų tvarka yra gera, teikianti savivaldybėms stabilumo, o žmonėms – daugiau pasitikėjimo renkantis. Grįžti į senus laikus tikrai nesinorėtų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---