„Santaka“ / Pandemija vilkaviškietę sugrąžino į tėvynę ir įsuko į svajonių verslą / Verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  


Ingos Mauraitės kepyklėlėje kuriami meduolių rinkiniai.

Rolando MAUROS nuotr.


Pandemija vilkaviškietę sugrąžino į tėvynę ir įsuko į svajonių verslą

Eglė KVIESULAITIENĖ


Kai prieš penkerius metus „Santaka“ kalbino vilkaviškietę Ingą Mauraitę, ji dirbo „Ryanair“ kompanijos stiuardese ir buvo šventai įsitikinusi, kad savo profesijos nekeistų į jokią kitą. Įvairiose Europos šalyse gyvenusi, keliones įsimylėjusi moteris save vadino „klajūne“ ir net neįsivaizdavo, kad užklupusi pandemija ją tiesiogine to žodžio prasme nuleis ant žemės. Tačiau prieš metus tuometinius gyvenimo planus sugriovęs koronavirusas vilkaviškietę ne tik sugrąžino į tėvynę, bet ir įsuko į svajonių verslą.

„Niekada nesakyk niekada“

Į naują veiklą panirusi Inga juokiasi vis dažniau suprantanti liaudies patarlėse slypinčią išmintį, o ypač tą, kuri sako: „Niekada nesakyk niekada.“ Mat namuose, kuriuose nuolat kvepėdavo mamos kepamais tortais, augusi Inga buvo įsitikinusi, kad kuo jau kuo, o konditerija niekada neužsiimsianti.

– Nuo mažumės matydavau, kiek laiko ir pastangų mama įdeda kepdama, puošdama saldumynus, tad su broliu dvyniu sakydavome, kad mes esame mėsėdžiai ir galime apsieiti be tortų, – linksmai pasakojo I. Mauraitė.


Anglų filologiją Vilniaus universitete krimtusi, o vėliau Sienos universitete italų kalbos, istorijos ir kultūros specialisto diplomo siekusi Inga paskutinius septynerius metus dirbo stiuardese, gyveno tai Italijoje, tai Ispanijoje, tai Prancūzijoje ar Anglijoje ir skraidė po visą pasaulį. Nors vilkaviškietei darbas patiko, ją nuolat kankino tėvynės ir artimųjų ilgesys. Tačiau turėdama galimybę pigiai įsigyti lėktuvo bilietus į namus grįždavo pakankamai dažnai.

Nustebino tėvus

Kai praėjusį pavasarį pasaulį užklupo pandemija, lėktuvų pilotai ir stiuardesės tai pajuto bene pirmieji, mat jų darbai išvis sustojo. Tačiau tada I. Mauraitė tikėjosi, kad tai tik laikini nesklandumai ir sienos užsidarė trumpam. Tad dabar džiaugiasi laiku sugrįžusi į gimtinę ir neužstrigusi užsienyje.

Pirmus kelis mėnesius Inga mėgavosi laiku, praleistu su artimaisiais – padėjo tėvams versle, kuitėsi darže ir džiaugėsi atradusi gėlininkystę bei sodininkystę. Tačiau laikas bėgo, o pandemija ir toliau kaustė pasaulį. Užklupus žiemai Inga vis dažniau susimąstydavo, kas bus, jei tokia situacija užsitęs dar ilgiau.

Kai prieš Kalėdas ruošusis labdaros renginiams Ingos mama Irma paprašė kaip nors prisidėti prie kilnios idėjos, duktė neatsisakė. Tuomet svarstė, kad didžiosios metų šventės neįsivaizduojamos be meduolių, tad iškepė meduolinį namelį ir išdailino jį įvairiaspalve glazūra. Kalėdinis kepinys visiems labai patiko, o pačiai Ingai kūrybinis procesas pasirodė labai malonus. Jai kilo idėja meduolių iškepti ir kitoms progoms.


Paskanauti gražiųjų I. Mauraitės meduoliukų norinčiųjų netrūko, tad ji nuolat sukosi virtuvėje, o naujas užsiėmimas, ypač kūrybinis procesas, jai teikė didžiulį malonumą. Mama Irma ir visa Maurų šeimyna labai palaikė dukterį ir visaip jai padėjo, tačiau negalėjo atsistebėti, kad visada toliau nuo konditerijos laikiusis Inga su tokiu užsidegimu paniro į meduolių kūrimo procesą. Tėvai sakė niekada nežinoję, kad jų vyresnėlė turi tokių subtilių meninių sugebėjimų ir mėgsta piešti.

Nėrė į verslą

Užsiėmusi nauja veikla Inga kuo toliau, tuo labiau jautė, kad nebenori grįžti į užsienį, į ankstesnį skrydžių romantika apipintą, tačiau sunkų, fiziškai ir psichologiškai alinantį darbą, tad pradėjo brandinti idėją kurti savo verslą. Ji suskato dar labiau domėtis meduolių receptūromis, gamybos technologija, lankė virtualius kursus, o tada suko galvą, kaip reikėtų pavadinti savo kepyklėlę. Netrukus buvo sukurtas logotipas ir internetinis „Facebook“ puslapis „Ne tik meduolis“.

Iš pradžių nedrąsiai žengusi į verslą, vilkaviškietė pripažino, kad kartais pagalvoja, jog greitai viena neišsivers. Prieš Velykas ji turėjo tiek užsakymų, kad miegui galėdavo skirti vos po kelias valandas. Inga gamino velykinius meduolinių gėlių rinkinukus, meduolinius kiaušinius, zuikius, višteles, o naujos idėjos vis nedavė ramybės.


Mažiesiems saldumynų mėgėjams jauna verslininkė pasiūlė nedažytus meduolinius kiaušinius ir glaistų rinkinį, kad kiekvienas galėtų pats susikurti patį gražiausią saldų margutį.

Per velykinę „karštinę“ pakuoti ir išvežioti užsakymus Ingai talkino visa šeima, mat meduoliai keliavo į įvairius Lietuvos miestus ir net užsienio šalis.

Tačiau praėjus Velykoms užsakymai nesibaigė, nes atlaisvėjus karantinui žmonės pradėjo daugiau bendrauti, vykti į svečius, džiuginti vieni kitus dovanomis.

Ne darbas, o kūryba

Dažniausiai meniška verslininkė gamina proginius meduolių rinkinius, skirtus šv. Valentino, Motinos dienoms, vaikų gimtadieniams, taip pat profesinius – medikams, mokytojams ir kt., tačiau sulaukia ir individualių užsakymų.

– Viena klientė sakė norinti meduolių padovanoti savo kineziterapeutui, tad tradicinis rinkinys su švirkštais ir tabletėmis netiko. Teko ieškoti informacijos, improvizuoti ir kurti meduolius, atspindinčius kineziterapeuto darbą, – prisiminė I. Mauraitė. – Dažnai tėvai meduolių rinkinius užsako pagal vaikų pomėgius, juose nori matyti animacinių filmų ar kompiuterinių žaidimų herojus. Tad mano veikla – nuolatinė kūryba.

I. Mauraitė prisipažįsta, kad tešlos minkymas ar glaisto maišymas ir dabar nėra didžioji jos aistra, tačiau kūrybos procesas, spalviniai deriniai, piešimas teikia neapsakomą malonumą.

Idėjų meduolių dekoravimui Inga yra net susapnavusi, tačiau jos gali gimti bet kur – pamačius gėlės žiedą, paveikslą ar net pravažiuojantį automobilį.

Kad išgautų subtilius, pastelinius glaisto atspalvius, tenka maišyti spalvas, jas derinti, o tai taip pat kūrybinis procesas. Vien žalios, kuri dažniausiai naudojama augalų lapeliams dekoruoti, Inga turi sukūrusi 7 atspalvius. Meduolių dekoravimui naudojama skirtinga glaisto tekstūra, nes vienos detalės piešiamos konditeriniu švirkštu, kitos – teptuku.

Dėkinga iššūkiui

Į verslo vandenis nėrusi Inga norėtų, kad jos meduolių rinkiniai ne tik džiugintų akį, būtų skanūs, bet ir taptų edukacine priemone. Jau dabar su kai kuriais klientais užsimezgusi draugystė, tad žmonės Ingai siunčia savo vaikų dekoruotų meduolių nuotraukas. Vaikų kūrybiškumas ją be galo džiugina.

– Iš meduolių galima sukurti bet ką, kas tik egzistuoja pasaulyje, tad mano galvoje – aibė idėjų, tik trūksta laiko jas įgyvendinti, mat užsiimu ir kita veikla, – kalbėjo vilkaviškietė.


I. Mauraitė priklauso maltiečių ordinui ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai, tad ten savanoriauja. Pastaruoju metu apsigyvenusi Kaune ji nuolat talkina Kauno COVID-19 vakcinacijos centre. Ši veikla jai teikia daug džiaugsmo.

– Kai per daug užsisėdžiu prie meduolių, pajuntu, kad pats laikas pakeisti aplinką ir skubu į vakcinacijos centrą, – pasakojo veikli moteris.

Inga sakė užjaučianti tuos žmones, kuriems kilusi koronaviruso pandemija sugriovė planus, pakeitė gyvenimą į blogąją pusę. Tačiau ji pati susiklosčiusiai situacijai sakė esanti labai dėkinga, nes kilę iššūkiai buvo tarsi spyris kažką keisti, – sugrąžino į tėvynę greta artimų žmonių, paskatino kurti, dovanojo mylimą veiklą ir gyvenimo pilnatvę.



Galerija: Meduoliai




Publikuota: 2021-05-06 08:11:01

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai