„Santaka“ / Muziejuje – spaudos draudimo laikotarpio liudininkai / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda mūrinį namą su daliniais patogumais Kybartuose (ūkiniai pastatai, raudonų čerpių stogas, 15 a sklypas, 18 000 Eur). Tel. 8 650 64 887.
Galioja iki: 2022-05-21 13:08:14

Parduoda vasarines padangas 185/70 R14, diskinį pjūklą, naują elektrinį masažinį čiužinį WELLNEO 3x1. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2022-05-26 08:16:16



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fonduose saugoma spaudos draudimo laikus liudijančių eksponatų.

Kęstučio INKRATOS nuotr.


Muziejuje – spaudos draudimo laikotarpio liudininkai


Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.

Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis.

Slaptųjų knygų skaičius nepaprastai sparčiai augo. Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m., – t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750, nuo draudimo pradžios iki 1883 m., – t. y. iki „Aušros“ gimimo, buvo išspausdintos 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos.

Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus fonduose saugoma spaudos draudimo laikų maldaknygių, knygų, Jono Basanavičiaus leistos „Aušros“, Vinco Kudirkos „Varpo“, kirilicos rašto atmainos „graždankos“ pavyzdžių, užrašytų prisiminimų apie knygnešius ir daraktorius (Petrą Arminą-Trupinėlį, Joną Katilių, Petrą Mikolainį, Antaną Karužą, Joną Griškaitį ir kt.).


Įdomiausius šio laikotarpio liudininkus – grifelinę lentelę, rašymo priemones, mokinio portfelį ir kitus galite išvysti aplankę mūsų muziejų.

Kadangi Vilkaviškio kraštas yra pasienyje su Prūsija, kurioje buvo daugiausiai spausdinama įvairių leidinių, per jį spaudos draudimo laikais ėjo knygnešių keliai. Daugelis Vištyčio, Kybartų, Gražiškių, Alvito valstiečių buvo knygnešiai ar jų rėmėjai. Muziejuje saugomuose sąrašuose yra apie pusantro šimto Vilkaviškio krašto knygnešių ir daraktorių. Šįkart jums pristatome du žinomiausius.

Visiems gerai žinomas poetas, vertėjas, knygnešys, pedagogas Petras ARMINAS-TRUPINĖLIS tam tikrą laiką dirbo daraktoriumi Alvito krašte.

Jis gimė 1853 m. birželio 16 d. Deksniškių kaime, Gižų valsčiuje. 1871 m. baigęs Veiverių pedagoginius kursus, P. Arminas mokytojavo Alvito, Naumiesčio mokyklose, 1877–1883 m. – Marijampolės gimnazijoje.

Dirbdamas Alvito pradžios mokykloje, pedagogas platino draudžiamą spaudą, po pamokų slapta vaikus mokė lietuviškai, laisvu laiku lankydavosi gyventojų namuose, maloniai bendravo su paprastais žmonėmis, kalbėdavo apie lietuvybės išlaikymą.


P. Arminas-Trupinėlis parašė eilėraščių, istorinių straipsnių, 1881–1882 m. sudarė „Lietuvišką chrestomatiją“. Nuo 1883 bendradarbiavo pirmajame Didžiajai Lietuvai skirtame mėnesiniame visuomeniniame politiniame ir literatūriniame žurnale „Aušra“, leistame lietuvių kalba, savaitraštyje „Nemuno sargas“ ir kituose leidiniuose. Mirė sulaukęs vos 32 metų susirgęs džiova, palaidotas Marijampolės kapinėse.

Vienas žinomiausių mūsų krašto knygnešių yra Jonas KATILIUS-BERANKIS.

Knygnešys, visuomenės veikėjas gimė 1871 m. Bambinių kaime, Gražiškių valsčiuje. Nuo ankstyvos vaikystės ėjo tarnauti pas ūkininkus, būdamas 13 metų neteko rankos, dėl ko vėliau pasirinko Berankio slapyvardį.

Nuo 1892 m. J. Katilius-Berankis pradėjo platinti lietuvišką spaudą, kurią gaudavo iš knygnešio Juozo Čižausko. Vėliau pats keliaudavo į Prūsiją ir spaustuvėse už 100–150 rublių prisipirkdavo knygų, maldaknygių, kurias platino patikimiems žmonėms aplinkiniuose kaimuose.

Susikūrus „Artojo“ draugijai, buvo jos narys, draugiją aprūpindavo draudžiama lietuviška spauda. Einant per sieną keletą kartų buvo sargybinių pastebėtas, bet vis pavykdavo pabėgti arba išsipirkti už kyšį.


1935 m. jam buvo paskirta 20 litų Valstybinė knygnešio pensija. Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, baigėsi ir knygnešių veikla. J. Katilius vedė ir su šeima gyveno Šilsodžio kaime. Mirė 1946 m., palaidotas Gražiškių kapinėse.



Elena RUPEIKIENĖ

Suvalkijos (Sūduvos) Kultūros centro- muziejaus vyr. fondų saugotoja



Publikuota: 2021-05-10 10:41:12

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* „Uosija“ gimtadienį atšventė chorinės muzikos festivalyje
* Žmonėms labiau rūpi gražios erdvės, o ne tualetai
* Muziejų naktis – nuo adatos iki teleskopo
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reikėtų pavadinti mūsų etnografinį regioną?
Suvalkija.
Sūduva.
Užnemune.
Dar neturiu nuomonės.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kada negerai „nukreipti“?
Veiksmažodis nukreipti nevartotinas reikšme „siųsti“. Taigi ne nukreipti į kursus, o siųsti į kursus, ne nukreipti pas kitos srities gydytoją, o nusiųsti pas kitos srities gydytoją.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas