|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gamta
|
|
|
Kiekvieną pavasarį padaugėja atvejų, kai žmonės aptinka, jų akimis, pasimetusių gyvūnų jauniklius ir imasi juos gelbėti. Aplinkosaugininkai primena: laukinius gyvūnus paimti iš gamtos griežtai draudžiama, išskyrus atvejus, kai jie sužeisti. Tai numato Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai.
Žymus Lietuvos gamtos fotografas, aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis tvirtina, kad natūralioje aplinkoje laukinių gyvūnų gelbėjimas yra jų reikalas: „Pati gamta puikiai susitvarko ir žmogui kištis reikėtų mažiausiai. Net miške radus sužeistą žvėrį nereikia pulti jo gelbėti – juo pasirūpins plėšrūnai. Pasiimdami į namus jį pasmerkiame myriop. Po tokių „gelbėjimo operacijų“ jaunikliai dažniausiai žūsta, nes jų nebeprisileidžia gentainiai, greičiau sumedžioja plėšrūnai. Kadangi nebebijo žmogaus, gali ateiti į gyvenvietes, juos užpuola šunys, katės, partrenkia automobiliai. Todėl radus bet kokio žvėries jauniklį, reikia kuo greičiau pasišalinti iš tos vietos“.
Kiškiukai, stirniukai, lapiukai, briedžiukai ir kiti laukinių gyvūnų jaunikliai labai retai praranda tėvus. Jeigu pamatėte juos vienus, nereiškia, kad jauniklius paliko motina. Dažniausiai ji pasitraukia išgirdusi artėjantį žmogų, o jam pasišalinus sugrįžta. Tėvai jauniklius palieka vienus ir eidami į medžioklę. Mažyliai gali ilgai išbūti guolyje ar urve nereaguodami į aplinką. Kai kurie žvėrys (pavyzdžiui, kiškiai) vaikais rūpinasi trumpai, nes skuba veisti naujos vados. Kadangi jaunikliai neturi kvapo, plėšrūnai jų neaptinka ir mažyliai yra saugūs, tačiau tik tol, kol jų nepaliečia žmogus.
Esant reikalui jauniklius paimti ar perkelti galima tik su pirštinėmis, apsukus rankas audeklu arba žolėmis, kad į kailiuką neįsigertų žmogaus kvapas. Jeigu mažasis miško gyventojas atsidūrė pavojingoje vietoje, prie kelio, ar atklydo prie gyvenamųjų teritorijų, jį reikia neliečiant plikomis rankomis išnešti į saugią aplinką ir palikti. Norint įsitikinti, ar rastinukas tikrai sužeistas, jį reikėtų pavaikyti. Jeigu gyvūnas juda įprastai, privalu jį palikti ramybėje.
Jeigu matote, kad jaunikliui tikrai reikia pagalbos, kreipkitės į gyvūnų globos tarnybų specialistus. Jie patars, ką daryti toliau. Informacijos galima rasti Gyvūnų globėjų asociacijos tinklapyje VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“. Taip pat galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui tel. (8 5) 273 29 95.
Už neteisėtą laukinių gyvūnų paėmimą iš gamtos, net ir turint geranorišką tikslą padėti, gresia ir administracinė atsakomybė. Jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės neišgyventų, būtų skaičiuojama gamtai padaryta žala.
Aplinkos ministerijos inf.
Kiekvieną pavasarį padaugėja atvejų, kai žmonės aptinka, jų akimis, pasimetusių gyvūnų jauniklius ir imasi juos gelbėti. Aplinkosaugininkai primena: laukinius gyvūnus paimti iš gamtos griežtai draudžiama, išskyrus atvejus, kai jie sužeisti. Tai numato Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai. |
Žymus Lietuvos gamtos fotografas, aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis tvirtina, kad natūralioje aplinkoje laukinių gyvūnų gelbėjimas yra jų reikalas: „Pati gamta puikiai susitvarko ir žmogui kištis reikėtų mažiausiai. Net miške radus sužeistą žvėrį nereikia pulti jo gelbėti – juo pasirūpins plėšrūnai. Pasiimdami į namus jį pasmerkiame myriop. Po tokių „gelbėjimo operacijų“ jaunikliai dažniausiai žūsta, nes jų nebeprisileidžia gentainiai, greičiau sumedžioja plėšrūnai. Kadangi nebebijo žmogaus, gali ateiti į gyvenvietes, juos užpuola šunys, katės, partrenkia automobiliai. Todėl radus bet kokio žvėries jauniklį, reikia kuo greičiau pasišalinti iš tos vietos“.
Kiškiukai, stirniukai, lapiukai, briedžiukai ir kiti laukinių gyvūnų jaunikliai labai retai praranda tėvus. Jeigu pamatėte juos vienus, nereiškia, kad jauniklius paliko motina. Dažniausiai ji pasitraukia išgirdusi artėjantį žmogų, o jam pasišalinus sugrįžta. Tėvai jauniklius palieka vienus ir eidami į medžioklę. Mažyliai gali ilgai išbūti guolyje ar urve nereaguodami į aplinką. Kai kurie žvėrys (pavyzdžiui, kiškiai) vaikais rūpinasi trumpai, nes skuba veisti naujos vados. Kadangi jaunikliai neturi kvapo, plėšrūnai jų neaptinka ir mažyliai yra saugūs, tačiau tik tol, kol jų nepaliečia žmogus.
Esant reikalui jauniklius paimti ar perkelti galima tik su pirštinėmis, apsukus rankas audeklu arba žolėmis, kad į kailiuką neįsigertų žmogaus kvapas. Jeigu mažasis miško gyventojas atsidūrė pavojingoje vietoje, prie kelio, ar atklydo prie gyvenamųjų teritorijų, jį reikia neliečiant plikomis rankomis išnešti į saugią aplinką ir palikti. Norint įsitikinti, ar rastinukas tikrai sužeistas, jį reikėtų pavaikyti. Jeigu gyvūnas juda įprastai, privalu jį palikti ramybėje.
Jeigu matote, kad jaunikliui tikrai reikia pagalbos, kreipkitės į gyvūnų globos tarnybų specialistus. Jie patars, ką daryti toliau. Informacijos galima rasti Gyvūnų globėjų asociacijos tinklapyje VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“. Taip pat galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui tel. (8 5) 273 29 95.
Už neteisėtą laukinių gyvūnų paėmimą iš gamtos, net ir turint geranorišką tikslą padėti, gresia ir administracinė atsakomybė. Jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės neišgyventų, būtų skaičiuojama gamtai padaryta žala.
Aplinkos ministerijos inf.
Publikuota: 2021-05-12 11:13:41
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|