|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Mūsų rajone
UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai vadovas“ Edgaras Balšaitis įsitikinęs, kad tai, kas sunkiausia, jau liko praeityje.Autorės nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“ direktorius Edgaras Balšaitis patikslino, kad iššūkių buvo pilni ne vieni, o dveji pastarieji metai, mat perimti šilumos ūkį iš UAB „Litesko“ buvo ruoštasi iš anksto. Teko tvarkyti krūvas dokumentų, derinti perėmimo sąlygas, ieškoti specialistų, o tai kainavo daug nervų ir laiko. Vilkaviškio šilumos tinklų vadovas sakė, kad sklandžiai įveikti visų sunkumų nebūtų pavykę, jei ne darniai ir produktyviai dirbęs kolektyvas, kuris su kaupu išpildė vadovo lūkesčius. Tad šiandien, kai visi didieji rūpesčiai liko praeityje, vadovas tegali padėkoti savo komandai už palaikymą ir solidarumą. Pirmasis kūrenimo sezonas naujiems šilumos tiekėjams tapo tikru „krikštu“, mat šiųmetė žiema pasitaikė neeilinė – pastarąjį kartą panaši tebuvo prieš 12 metų. Biokuro tiekėjai gąsdino didelėmis kainomis, nes dėl snygio ir plikledžio vilkikai negalėjo patekti į miškus ir pargabenti žaliavos. Buvo kilusi grėsmė, kad tiekimas išvis sutriks, laimei, mūsų katilinė turėjo biokuro atsargų. Sausio mėnesį kritus temperatūrai biokuro katilų galios nebepakako, tad šiluminę energiją Vilkaviškyje teko gaminti pasitelkus dujų, o Kybartuose – skystojo kuro katilus. Rezervinius katilus teko kurti ne tik sausį, bet ir vasario bei kovo mėnesiais. Tačiau ši žiema šilumos tiekėjams buvo palanki tuo, kad žemę padengus storam sniego sluoksniui ji giliai neįšalo ir vamzdynai atsidūrė tarsi po patalais. Taigi žema temperatūra didelių bėdų nepridarė, o smulkūs gedimai patikrino šilumos tiekėjų budrumą. – Šildymo sezonas nebuvo lengvas, tad nemiegotų naktų pasitaikė, tačiau jis praėjo sklandžiai, todėl dabar miegu ramiai, – prisipažino 44 darbuotojų kolektyvui vadovaujantis E. Balšaitis. Nors atsiimdami šilumos ūkį iš užsienio kapitalo bendrovės rajono politikai žadėjo, jog šiluma atpigs, E. Balšaitis įsitikinęs, kad šilumos kaina – toks subtilus dalykas, kuris priklauso ne nuo žmonių lūkesčių, o nuo daugelio dalykų, pradedant kuro kaina, baigiant tarptautine politika ir ekonomika. Kadangi šiuo metu daugelis prekių ir paslaugų brangsta, nerealu tikėtis, jog tai nepalies ir šilumos kainos, mat ši susideda iš daug dedamųjų. Tačiau E. Balšaitis pasidžiaugė, kad perėmus šilumos ūkį jo vadovaujamai bendrovei, kurios pagrindinis akcininkas – rajono Savivaldybė, mūsų rajono šilumos kaina pagaliau pakilo iš paskutiniųjų pozicijų aukštyn. – Prieš mums perimant šilumos ūkį, šildymo kaina mūsų rajone užėmė 45–46 poziciją iš 49 – tai yra buvome ketvirti nuo galo. Dabar esame 39-oje pozicijoje, taigi pakilome per 6–7 punktus. Visgi šilumos kaina labiausiai priklausoma nuo kuro kainos biržoje, todėl kas mėnesį kinta, – kalbėjo E. Balšaitis. Beje, paskutinį šildymo sezono mėnesį šilumos kilovatvalandė buvo brangiausia, nes biokuro kaina akivaizdžiai šoktelėjo. Laimei, orai atšilo, tad šiluminės energijos buvo suvartota mažiau. Kaip kis šilumos kaina mūsų rajone ateinančiais mėnesiais, sunku prognozuoti, mat netrukus planuojamos investicijos – Kybartų katilinės biokuro katilas visiškai susidėvėjo ir reikia pirkti naują. Anot E. Balšaičio, lyginant su žmogaus amžiumi, Kybartų katilas tarsi 90–95 metų senukas – nors laikosi vyriškai, bet jėgos blėsta. Katilo metalinės sienos taip nusidėvėjusios, kad iš 6 mm storio telikę 1, 2 mm. Nerimavę, ar katilas atlaikys šaltą žiemos sezoną, šilumos tiekėjai pagaliau gali atsipūsti, nes kitam sezonui planuojama pirkti naują. Pasirašyta sutartis ir vasarą katilas atkeliaus į Kybartus. Žinoma, pirkinys atsieis ne pigiai – beveik ketvirtį milijono eurų. Tačiau tikėtina, kad jis vėl tarnaus apie porą dešimtmečių. Nuolat būtina atnaujinti ir šilumines trasas, nors šiemet to daryti neketinama, nebent per hidraulinius bandymus išryškėtų gedimų. Anot E. Balšaičio, investuoti į šilumos ūkį būtina nuolat, nelaukiant, kol jis visiškai sugrius ir prireiks tokių investicijų, kad šilumos kaina šoks į aukštumas, todėl stengiamasi tai atlikti nuosekliai. Visgi Vilkaviškio šilumos tinklų vadovas sutiko, kad į šilumos ūkį įdėti pinigai komercinės naudos neatneša, nes energija dėl to nepinga, tačiau suteikia patikimumą ir užtikrina nenutrūkstamą šilumos tiekimą. Vilkaviškio šilumos ūkio vadovas E. Balšaitis sakė esąs dėkingas centralizuotos šilumos vartotojams už kantrybę, supratingumą, laiku sumokėtus mokesčius. Nes jaunai, šilumos ūkį neseniai perėmusiai bendrovei apyvartinės lėšos labai svarbios, kad galėtų laiku atsiskaityti su tiekėjais. Šį išbandymą per pirmuosius metus bendrovė puikiai išlaikė ir tikisi, kad vartotojų ir tiekėjų solidarus darbas atneš puikių rezultatų. Publikuota: 2021-05-14 07:32:04 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|