|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Jaunimas
Augustė Šneiderytė, Greta Rucevičiūtė ir Paulina Alavočiūtė pasirinko pedagogikos studijas.
Visuomenėje dažnai kalbama apie pedagogų trūkumą, diskutuojamos priemonės, kaip šią profesiją paversti patrauklesne jaunam žmogui. 2018 m. buvo paskelbtos trys idėjos Lietuvai. Viena iš jų – „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“. Buvo imtasi įvairių priemonių šią idėją paversti realybe. 2020 m. stojantiesiems į pedagogikos studijas pažadėta 300 eurų skatinamoji stipendija visą studijų laikotarpį. Tais metais stojančiųjų į pedagoginės krypties studijas skaičius išaugo dvigubai. Vieniems ši stipendija galėjo tapti maloniu priedu pasirenkant norimą profesiją, o abejojantiesiems – paskutiniu lašu, padėjusiu apsispręsti. Ko gero, atsirado ir tokių, kuriems ši stipendija tapo pagrindiniu motyvu rinktis pedagogikos studijas. Visuomenėje kilo daug diskusijų, ar tokio dydžio stipendija yra tikslinga priemonė skatinti jaunimą rinktis pedagogo kelią. Visada išlieka rizika, jog pabaigę studijas jaunuoliai nenorės dirbti mokyklose ar kitose ugdymo įstaigose. Pakalbinome mūsų rajono studentes, kurios rinkosi pedagogikos studijas. Bačkiškių kaime gyvenanti Paulina ALAVOČIŪTĖ baigusi gimnaziją pusę metų studijavo turizmo ir poilsio vadybą. – Mėgstu keliauti, domėtis istorija ir mūsų šalies kultūriniu paveldu, todėl rinkausi šią profesiją. Bet studijuodama kolegijoje supratau, kad hobis turi likti hobiu ir jo nereikia paversti darbu. Kadangi visada mėgau bendrauti su mažais vaikais, stengiausi suprasti jų bendravimo subtilybes, nutariau pasirinkti pedagogikos studijas. Žvelgiu į jas kaip į galimybę, kuria pasinaudojus būtų galima kurti vaikams priimtinesnį ugdymo procesą, besiremiantį jaunosios kartos stiprybėmis, – apie pasirinkimą studijuoti vaikystės pedagogiką Vilniaus universitete pasakojo Paulina. Mergina pritarė, kad renkantis tokį profesinį kelią reikia labai mylėti vaikus, būtina vidinė stiprybė ir atsidavimas, todėl vargu, ar išoriniai veiksniai, tokie, kaip siūloma stipendija, gali daryti įtakos renkantis profesiją. Pirmakursė studentė džiaugiasi savo studijų procesu ir Vilniaus universiteto teikiamomis galimybėmis. – Jau pirmame kurse atliekame praktiką mokyklose, tad labai greitai galime pasitikrinti, ar norime toliau eiti šiuo profesiniu keliu, – kalbėjo P. Alavočiūtė. Augustė ŠNEIDERYTĖ mokosi Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje. Ji studijuoja pradinio ugdymo pedagogiką ir ankstyvąjį užsienio kalbos mokymą. Mergina pasakojo, kad nuo vaikystės svajojo būti pradinių klasių mokytoja. – Tam įtakos turėjo mano pirmoji mokytoja, nes ji iki šiol man išliko puikus pedagogės pavyzdys. Žavėjausi jos asmenybe, gebėjimu ne tik valdyti mūsų klasę, bet ir į ugdymo procesą įtraukti tėvus, – prisiminė Augustė. Nors tiesioginės studijos vyko tik pirmaisiais mokslo metų mėnesiais, A. Šneiderytė džiaugiasi bendravimu su kurso draugais, gana intensyviu studijų procesu, naujomis žiniomis. Anot jos, viską suspėti laiku padeda nusistatyta rutina. Sugebant planuoti savo laiką niekas nebeatrodo taip blogai. Vilkaviškietė Greta RUCEVIČIŪTĖ studijuoja muzikos pedagogiką Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje. Mergina pasakojo, kad nuo mažens svajojo būti mokytoja, o skiriama stipendija tapo galimybe pagerinti savo finansinę padėtį. Greta džiaugėsi, kad lankydama Vilkaviškio „Aušros“ gimnaziją, taip pat muzikos mokyklą, buvo apsupta puikių, motyvuojančių ir įkvepiančių mokytojų. – Nors dėl karantino mažai buvau Vilniuje, bet spėjau pažinti tiek akademijos aplinką, tiek patį miestą. Kurse tikrai daug muzikalių, puikių žmonių. Sužavėjo laisvas ir nuoširdus bendravimas, mokymosi procesas čia išties malonus, šiek tiek nustebino tokios ilgos atostogos, – apie studijas kalbėjo Greta. Visos trys iš mūsų rajono kilusios studentės džiaugiasi savo pasirinktu keliu ir ateities perspektyvas mato gimtajame Vilkaviškio krašte. Radvilė BLAŽAITYTĖ Publikuota: 2021-05-21 09:52:04 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|