|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Verslas
|
|
|
Šiltnamyje Sonatos Urbaitienės braškės auga ant aukštų lentynų, todėl jas prižiūrėti lengviau – nereikia lenkti nugaros.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Kvepiančios braškės simbolizuoja vasaros pradžią. Kol dauguma šių uogų augintojų dar tik ruošiasi skinti derlių, vilkaviškietė Sonata Urbaitienė braškėmis džiaugiasi jau maždaug mėnesį.
Sunku suderinti
Ne vienus metus teisme dirbusi S. Urbaitienė laikui bėgant ėmė suprasti, kad darbas ją vis labiau slegia. Nuolat augantis krūvis, dideli reikalavimai ir neproporcingas atlyginimas moterį vertė ieškoti alternatyvų.
„Auginu mažą vaiką, kurį reikia vežioti po įvairius būrelius. Jau nekalbu apie tas dienas, kai jis suserga. Tuomet apskritai privalau būti su juo namuose. Taip pat tenka prižiūrėti ligotus tėvus. Nuolat turėdavau prašytis iš darbo. Viską suderinti buvo labai sunku. Gyvenimas tapo ištisu bėgimu, jaučiausi įsprausta į rėmus“, – prisipažino S. Urbaitienė.
Rinkosi iš kelių variantų
Minčių, ką veikti toliau, netrūko. Jau kurį laiką Sonatos ir jos vyro Albino galvose sukosi idėja pradėti vadinamąją nišinę žemdirbystę – auginti uogas ar vaisius. Maždaug 30 hektarų žemės plotą valdanti šeima dabar jame augina javus bei rapsus, tačiau ateityje galvoja dalį jo skirti sodui.
„Javams ir rapsams toks plotas – nedidelis, tačiau, jeigu jame įkurtume uogyną ar pasodintume vaismedžių, tai jau būtų pakankamai didelis ūkis“, – svarstė S. Urbaitienė.
Šių metų pradžioje ji su vyru po truputį ėmė įgyvendinti planus. Prie namų šeima pasistatė didžiulį šiltnamį, kuriame pradėjo auginti braškes. Jiedu svarstė vietoje braškių rinktis šilauoges arba avietes, tačiau, įvertinę galimas investicijas ir būsimą naudą, šiuos planus atidėjo ateičiai.
Prieš sodindami braškes Urbaičiai ne kartą konsultavosi su labiau patyrusiais uogų augintojais. Įgytos žinios ir užmegzti kontaktai labai pasitarnavo kuriant nuosavą ūkį.
Jau žinodama, kad netrukus kurs braškių ūkį, Sonata neakivaizdiniu būdu ėmė studijuoti socialinį darbą. Moteris mokytis pradėjo dėl paprastos priežasties – nenorėjo atitrūkti nuo protinės veiklos.
Nebijo konkurencijos
Dar prieš ręsdami šiltnamį Urbaičiai nusprendė įrengti jį taip, kad su uogomis būtų kuo mažiau vargo. Dėl to šiltnamyje pastatytos aukštos lentynos, ant kurių sukrauti specialūs maišai su juose augančiomis braškėmis. Prie jų atvesta laistymo įranga . Dabar šeimai braškių nereikia nei ravėti, nei laistyti, o skinant uogas netenka lenkti nugaros.
Sonata prisipažino svarsčiusi uogų pasodinti ir lauke, tačiau greitai šios minties atsisakė. Labiausiai ją atbaidė tai, kad lauke uogos sunoksta daug vėliau, todėl jos – pigesnės. Be to, jų priežiūra daug sudėtingesnė, o derlius dažniausiai priklauso nuo oro sąlygų, kurių žmogus negali kontroliuoti. Tuo tarpu šiltnamyje braškių derlių didžiąja dalimi lemia augintojų pastangos ir žinios.
„Mums viskas buvo nauja. Neturėjome jokios patirties, dėl to neišvengėme tam tikrų klaidų. Pavyzdžiui, braškių daigus sodinome į maišus su specialiomis žemėmis, kurias po šio sezono teks išmesti. Taip atsitiko, nes į vieną maišą pasodinome per daug daigų. Naujiems daigams paprasčiausiai nebeliko maisto medžiagų. Dalis daigų neprigijo. Įtariame, kad sodindami juos per daug užlenkėme šaknis. Galima žinoti daug teorijos, tačiau geriausia mokykla – asmeninė patirtis. Tikiu, kad ateityje klaidų pasitaikys vis rečiau“, – vylėsi pašnekovė.
Ji teigė visiškai nesibaiminanti konkurencijos. Moters šiltnamyje augančios uogos – itin ankstyvų veislių. Gegužės pirmoje pusėje braškes skinti pradėjusi vilkaviškietė neabejoja, kad birželio pabaigoje, kai pas kitus augintojus bus pats derliaus ėmimo pikas, ji didžiąją dalį uogų jau bus išpardavusi.
Žada plėstis
„Pirkome ankstyvų veislių uogų daigus. Juk už ankstyvą prekę daugiau mokama. Auginame trijų veislių braškes. Viena iš jų turėtų sunokinti net tris derlius. Tikimės šiek tiek uogų turėti dar ir rugsėjį“, – kalbėjo S. Urbaitienė.
Jau šiais metais Sonata su vyru prie namų ketina pasistatyti antrą didelį šiltnamį, kuriame kitais metais taip pat sodins braškes. Dar labiau plėstis prie namų esančioje teritorijoje galimybių nėra, tačiau šeima svarsto ateityje dalį šiltnamių perkelti į tas žemes, kuriose dabar auga javai bei rapsai. Galvojama ne vien apie braškių, bet ir apie kitų kultūrų auginimą. Labiausiai vilkaviškietę vilioja idėja įkurti trešnių sodą.
„Viskam savas laikas. Tikslų sieksime pamažu, o planų tikrai turime – norėtųsi ateityje patiems perdirbti užaugintą produkciją. Greičiausiai neišsiversime be paramų, bet jos negąsdina. Kol kas visiškai nesigailiu, kad išėjau iš darbo. Dabar jaučiuosi savimi ir darau tai, kas džiugina širdį“, – sakė S. Urbaitienė.
Kvepiančios braškės simbolizuoja vasaros pradžią. Kol dauguma šių uogų augintojų dar tik ruošiasi skinti derlių, vilkaviškietė Sonata Urbaitienė braškėmis džiaugiasi jau maždaug mėnesį. |
Ne vienus metus teisme dirbusi S. Urbaitienė laikui bėgant ėmė suprasti, kad darbas ją vis labiau slegia. Nuolat augantis krūvis, dideli reikalavimai ir neproporcingas atlyginimas moterį vertė ieškoti alternatyvų.
„Auginu mažą vaiką, kurį reikia vežioti po įvairius būrelius. Jau nekalbu apie tas dienas, kai jis suserga. Tuomet apskritai privalau būti su juo namuose. Taip pat tenka prižiūrėti ligotus tėvus. Nuolat turėdavau prašytis iš darbo. Viską suderinti buvo labai sunku. Gyvenimas tapo ištisu bėgimu, jaučiausi įsprausta į rėmus“, – prisipažino S. Urbaitienė.
Minčių, ką veikti toliau, netrūko. Jau kurį laiką Sonatos ir jos vyro Albino galvose sukosi idėja pradėti vadinamąją nišinę žemdirbystę – auginti uogas ar vaisius. Maždaug 30 hektarų žemės plotą valdanti šeima dabar jame augina javus bei rapsus, tačiau ateityje galvoja dalį jo skirti sodui.
„Javams ir rapsams toks plotas – nedidelis, tačiau, jeigu jame įkurtume uogyną ar pasodintume vaismedžių, tai jau būtų pakankamai didelis ūkis“, – svarstė S. Urbaitienė.
Šių metų pradžioje ji su vyru po truputį ėmė įgyvendinti planus. Prie namų šeima pasistatė didžiulį šiltnamį, kuriame pradėjo auginti braškes. Jiedu svarstė vietoje braškių rinktis šilauoges arba avietes, tačiau, įvertinę galimas investicijas ir būsimą naudą, šiuos planus atidėjo ateičiai.
Prieš sodindami braškes Urbaičiai ne kartą konsultavosi su labiau patyrusiais uogų augintojais. Įgytos žinios ir užmegzti kontaktai labai pasitarnavo kuriant nuosavą ūkį.
Jau žinodama, kad netrukus kurs braškių ūkį, Sonata neakivaizdiniu būdu ėmė studijuoti socialinį darbą. Moteris mokytis pradėjo dėl paprastos priežasties – nenorėjo atitrūkti nuo protinės veiklos.
Dar prieš ręsdami šiltnamį Urbaičiai nusprendė įrengti jį taip, kad su uogomis būtų kuo mažiau vargo. Dėl to šiltnamyje pastatytos aukštos lentynos, ant kurių sukrauti specialūs maišai su juose augančiomis braškėmis. Prie jų atvesta laistymo įranga . Dabar šeimai braškių nereikia nei ravėti, nei laistyti, o skinant uogas netenka lenkti nugaros.
Sonata prisipažino svarsčiusi uogų pasodinti ir lauke, tačiau greitai šios minties atsisakė. Labiausiai ją atbaidė tai, kad lauke uogos sunoksta daug vėliau, todėl jos – pigesnės. Be to, jų priežiūra daug sudėtingesnė, o derlius dažniausiai priklauso nuo oro sąlygų, kurių žmogus negali kontroliuoti. Tuo tarpu šiltnamyje braškių derlių didžiąja dalimi lemia augintojų pastangos ir žinios.
„Mums viskas buvo nauja. Neturėjome jokios patirties, dėl to neišvengėme tam tikrų klaidų. Pavyzdžiui, braškių daigus sodinome į maišus su specialiomis žemėmis, kurias po šio sezono teks išmesti. Taip atsitiko, nes į vieną maišą pasodinome per daug daigų. Naujiems daigams paprasčiausiai nebeliko maisto medžiagų. Dalis daigų neprigijo. Įtariame, kad sodindami juos per daug užlenkėme šaknis. Galima žinoti daug teorijos, tačiau geriausia mokykla – asmeninė patirtis. Tikiu, kad ateityje klaidų pasitaikys vis rečiau“, – vylėsi pašnekovė.
Ji teigė visiškai nesibaiminanti konkurencijos. Moters šiltnamyje augančios uogos – itin ankstyvų veislių. Gegužės pirmoje pusėje braškes skinti pradėjusi vilkaviškietė neabejoja, kad birželio pabaigoje, kai pas kitus augintojus bus pats derliaus ėmimo pikas, ji didžiąją dalį uogų jau bus išpardavusi.
„Pirkome ankstyvų veislių uogų daigus. Juk už ankstyvą prekę daugiau mokama. Auginame trijų veislių braškes. Viena iš jų turėtų sunokinti net tris derlius. Tikimės šiek tiek uogų turėti dar ir rugsėjį“, – kalbėjo S. Urbaitienė.
Jau šiais metais Sonata su vyru prie namų ketina pasistatyti antrą didelį šiltnamį, kuriame kitais metais taip pat sodins braškes. Dar labiau plėstis prie namų esančioje teritorijoje galimybių nėra, tačiau šeima svarsto ateityje dalį šiltnamių perkelti į tas žemes, kuriose dabar auga javai bei rapsai. Galvojama ne vien apie braškių, bet ir apie kitų kultūrų auginimą. Labiausiai vilkaviškietę vilioja idėja įkurti trešnių sodą.
„Viskam savas laikas. Tikslų sieksime pamažu, o planų tikrai turime – norėtųsi ateityje patiems perdirbti užaugintą produkciją. Greičiausiai neišsiversime be paramų, bet jos negąsdina. Kol kas visiškai nesigailiu, kad išėjau iš darbo. Dabar jaučiuosi savimi ir darau tai, kas džiugina širdį“, – sakė S. Urbaitienė.
Galerija: Braškės
Publikuota: 2021-06-17 08:04:30
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|